Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-498-899/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-12
Bylos Nr.
1-498-899/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01047-2026-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. J.
Nukentėjusysis
N. T.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-498-899/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01047-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.13; 1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A SN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 12 d. Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Simai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,nukentėjusiajam N. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-20 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu nutraukta), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos aplinkybės

A. J. 2025-06-04 apie 18.32 val. viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. supykęs ant nukentėjusios O. P., koja spyrė į bare stovėjusį staliuką, kuris sulūžo ir paėmęs jo vieną dalį, su ja sudavė nukentėjusiajai O. P. į galvos sritį, tuo padarymas nukentėjusiajai O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje.

Be to, A. J. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – seseriai N. T., o būtent: 2026-01-10 apie 12.00 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau kaip du kartus rankos plaštaka trenkė nukentėjusiajai N. T. į veido sritį, nenustatytą kiekį kartų kumščiais sudavė į galvos sritį, taip pat rankomis pešė, rovė nukentėjusiosios N. T. galvos plaukus, nukentėjusiajai nugriuvus dešine kūno puse ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajai į dešinį šoną, taip nukentėjusiajai N. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: intraodines kraujosruvas pakaušyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, nugaroje, juosmens srityje.

II. Įrodymų tyrimas

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir paaiškino kad jo santykiai su N. yra turtiniai. N. nuėmė žiedą nuo mamos rankos ir jam nepranešė, tai pamatė 2026-01-02. Čia yra viskas melas, jo mama buvo „daržovė“, kaip ji galėjo tą žiedą nusiimti pati. Tėvai paliko butą (duomenys neskelbtini) g. Atėjęs pamatė, kad spyna pakeista, tame bute N. gyvena po šiai dienai. Smurtinių konfliktų tarp jo ir N. nėra buvę. 2026-01-10 buvo atbudėjęs prie mamos, tada atvažiavo slaugytoja sutvarkyti mamą. Atvažiavo slaugytoja, jau baiginėjo mamai procedūras, tada atvažiavo sesuo, ji atsistojo ir pradėjo šaukti, rėkti, provokuoti, paskui sesuo jį pastūmė, jis atsitrenkė į staktą, tada ji spyrė jam į kairę koją, jam skaudėjo. N. neprižiūrėdavo mamos, N. jam pavydėjo, kad jis turi mamos testamentą. Dėl N. spyrimo jam į koją parašė pareiškimą, dar jokio atsakymo nėra gavęs. N. T. atžvilgiu neatliko smurtinių veiksmų. N. yra išoperuota nugaros išvarža, o plaukai jai ir taip seniai slenka. Nežino, iš kur N. T. yra padaryti odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, gal ji su sugyventiniu mušasi. Teismas gali remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nežino, ar slaugytoja S. R. matė, kaip jam N. spyrė ir jį stūmė. Negalėjo būti taip, kad N. jį pastūmė, o jis ją sumušė. N. jį stūmė, po pastūmimo nieko nedarė, tik paklausė „kodėl tu stumdaisi“? Prieš N. rankos nekėlė. Jį N. kaltina dėl turto. Tarp jo ir N. buvo žodinis konfliktas. Jei N. pargriuvusią būtų spardęs, tai, mano, neįmanoma būtų, kad slaugytoja to nematytų, nes ten vieno kambario butas. Policiją iškvietė jis pats. Kai N. jį stūmė, tai slaugytoja dar buvo. Sausio 15 d. parašė pareiškimą policijoje dėl smurto jo atžvilgiu, tyrimas dar nebaigtas, negavo jokio atsakymo. N. sugyventinis jį reketuoja, rašinėja jam žinutes, prašo sumokėti 12 000 eurų. Prieš seserį N. nenaudojo jokio smurto. N.s sugyventinį žino tik iš matymo.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji N. T. teisme parodė, kad jos santykiai su broliu A. niekada nebuvo geri. 1996 m. mirė jų kitas brolis, tada A. ją smaugė dėl striukės. Paskui, 2015 m., kai mirė tėvas, A. ją stumdė, apspjaudė. Su broliu kartu slaugė mamą. Iš brolio buvo smurtinių atvejų iš anksčiau jos atžvilgiu. A. smurtavo ir prieš tėvuką. A. padaro kažką ir paskui sako, kad neatsimena. Nežino, ar A. lankosi pas gydytojus. Sausio 10 d. apie 12.00 val. ji atvažiavo pakeisti A. slaugant mamą. Kai įėjo, nusivilko paltą, tada jis pasakė: „p... tu, atėjai per anksti, reikėjo palaukti lauke, kol aš išeisiu“. Dukra yra girdėjusi, kaip A. ją vadina „p...“, ir žentas yra girdėjęs. Atvyko pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Su A. apsižodžiuodavo dažnai, buvo nusprendusi, kad geriau su juo nesimatyti. Ji stovėjo šalia, kai seselė keitė mamai pleistrus. Tada A. pradėjo sakyti, kodėl nepadeda seselei. Jam atsakė, kad ji - ne seselė ir nesikiša į jos darbą. Kai stovėjo, A. puolė ją kumščiais trenkdamas į galvą, ji parkrito ir jis pradėjo ją spardyti, ji pradėjo klykti. Iki įvykio sužalojimų neturėjo. Pirma A. išskėtęs rankas puolė jai plaukus rauti, kumščiais daužyti, kai ji parkrito, jis ją spardė. Kiek kartų A. jai sudavė, tiksliai posėdžio dienai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Teismas gali remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. A. ne mažiau nei du kartus trenkė plaštaka jai į veido sritį. A. kumščiais sudavė į galvos sritį gal tris kartus. Kai parkrito, ją spardė kojomis į dešinį šoną gal tris kartus. Paskui A. nuėjo nuo jos ir ji pradėjo žiūrėti, kad jai plaukai raunasi iš galvos. A. plaukus rovė, pešė, nes rado kuokštą plaukų, juos sudėjo į servetėlę. Kai atvažiavo policija, nuėjo į virtuvę su vienu pareigūnu, o A. pasiliko kambaryje su kitu pareigūnu. Kai jai liepė pareigūnai parodyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, tai ir pati pareigūnė dar rado kuokštą plaukų toje vietoje. Paskui, kai jie išvažiavo, dukra plovė grindis, tai dar rado plaukų. Jai plaukai kažkiek slenka natūraliai, bet yra skirtumas, kur slenka 1-2 plaukai, o kur yra kuokštas. Fotonuotraukoje (t. 2, b. l. 43) užfiksuoti surinkti jos plaukai, kuriuos nusiėmė nuo galvos, tiek plaukų jai neišslenka natūraliai. Po įvykio mamą prižiūrėti pasiliko jos dukra su žentu. Kai ją paleido iš ligoninės, tai ji mamai suleido vaistus ir pakeitė „pampersą“, tai mama, pakėlusi ranką, bandė kažką sakyti. Po šio įvykio kitą dieną mirė mama. Šis įvykis ją labai sutraumavo. Dėl šio įvykio negalėjo miegoti ant šono. Įvykio metu juto fizinį skausmą, kurį vertiną 8 balais iš 10. Po šio įvykio fizinį skausmą jaučia iki posėdžio dienos, negali miegoti ant šono. Po šio įvykio atsirado matomų sužalojimų ant kūno, buvo sužalojimai ant abiejų kojų. Dar buvo sužalojimas nugaroje, juosmens srityje. Atvykę policijos pareigūnai ją apžiūrėjo, buvo matomų žymių ant galvos. Buvo padaryti sužalojimai - kraujosruvos pakaušyje, kraujosruva kairiame žaste, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste, nugaroje, juosmens srityje. Visi šie sužalojimai buvo padaryti dėl A. J. veiksmų. Slaugytoja S. nežiūrėjo, ar jai ant kūno buvo sužalojimai. Brolis A. gali sakyti ką nori, jis visada meluoja. Policiją iškvietė pats A.. Po įvykio praėjus 5 dienoms A. parašė ant jos pareiškimą, kad ji jam spyrė ir jį stūmė, nežino, ar baigtas šis ikiteisminis tyrimas. Jai skambino tyrėja, ji buvo apklausta. Konflikto metu negalėjo atlikti veiksmų, dėl kurių galėjo nukentėti A. J.. Dukrą pasikvietė pati po įvykio. Dukra atvyko su žentu. Kai jie atvyko, slaugytoja S. jau buvo išėjusi. Kai paskambino dukrai verkdama, tai jai sakė, kad ją muša, rauna plaukus. Dukra atvyko labai greitai, ji atvažiavo su mašina. Atvykusi dukra iškart pamatė, kad stovi visa nusiverkusi ir tuos plaukus laiko. Atvykusi dukra su vyru nepaklausė A. J., kas įvyko. Jos mama prieš mirtį padovanojo jos dukrai žiedą, ji pati to žiedo rankose neturėjo. Šis smurtinis konfliktas negalėjo būti dėl žiedo. Konfliktas buvo dėl turto, dėl pinigų. Jų mama paliko A. testamentą, jis tuo didžiuojasi ir sako, kad mama jam daugiau paliko pinigų. Nežino, kodėl A. prieš ją smurtavo. Įvykio metu nebuvo kalbos apie žiedą. Kai buvo akistata, tada sužinojo apie tą žiedą. Po šio įvykio nebendravo su A.. A. J. sveikatos problemų turėjo jau iki įvykio. Nemeluoja, neturi tikslo meluoti. Nežino priežasties, kodėl kaltinamasis pyksta ant jos, jo reikėtų paklausti. Kai A. ją išvadino „p...“, ne iškart pradėjo smūgiuoti, jis dar ėjo prie mamos. Slaugytoja S. sakė kažką, kad baigtų. Kai A. prieš ją smurtavo, ji cypė. Smūgiai buvo vyriški, stiprūs. Nesitikėjo, kad iš A. pusės bus smurtas. Smurtiniai veiksmai truko gal 5 min. Visi sužalojimai atsirado po A. smurto. Kai atvyko dukra su žentu, A. nieko nesakė. Nežino, ar ant A. kūno buvo sužalojimų. A. po 5 dienų pamatė, kad mama nebeturi žiedo, jis parašė ant jos pareiškimą. Dėl ankstesnių įvykių tarp jos ir A. buvo kvietusi policiją. Įvykio metu, kai atvyko dukra, tai A. kaltino ją. Jos nuomone, A. įvykio metu buvo blaivus. Mamos butas yra vieno kambario. Konfliktas vyko gyvenamajame kambaryje. Ji nugriuvo prie mamos lovos. Paskui pati atsikėlė ir skambino dukrai. Policiją iškvietė pats A., nežino, kodėl jis taip padarė. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai greitąją pagalbą, ją išvežė į ligoninę, peršvietė galvą. Paskui pasidarė ekspertizę. Po mamos mirties su A. nekalbėjo, nebendrauja. A. jos atžvilgiu irgi parašė pareiškimą, kad ji sužalojo jam petį, ranką ir koją. A. jau iš seniau skundėsi dėl rankos skausmo. Sau greitosios medicinos pagalbos neišsikvietė iškart po įvykio, nes buvo policija. Nekenčia brolio, nes jis yra smurtautojas.

Liudytoja S. R. teisme parodė, kad asmenys (A. J., N. T.) yra matyti, jie yra mirusios jos pacientės dukra ir sūnus. Jos pačios santykiai su jais neutralūs. Dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Teikė paslaugas kaltinamojo ir nukentėjusiosios motinai. 2026-01-10 atvažiavo J. sulašinti lašelinę, tuo metu sūnus paprašė pažiūrėti, kad ant mamos nugaros yra atsiradusios pragulos. Ji pažiūrėjo ir išėjo į automobilį atsinešti pleistrų. Išeidama pro duris prasilenkė su nukentėjusiąja, su ja pasisveikino ir nuėjo iki mašinos. Pasiėmė iš mašinos pleistrus ir grįžo į butą, ten priėjo prie močiutės ir uždėjo jai pleistrus. Tuo metu jau vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Nežino dėl ko jie konfliktavo. Vyras jai padėjo kilstelti močiutę, kad uždėtų jai pleistrus. Kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas ant kito šūkavo, sakė „dėl ko tu mušiesi?“. Asmenys bute pykosi, jautėsi įtampa tarp jų, bet tiksliai kiekvienos detalės nepamena. Smurtinių veiksmų nematė. Pati moteriškė buvo ne nuotaikoje, ji ir ją pačią dar stumtelėjo. Atvirai pasakius, į juos abu nežiūrėjo. N. sutiko laiptinėje, su ja prasilenkė gal per pusę metro atstumu. Prasilenkimo metu pas nukentėjusiąją sužalojimų nematė. Kai asmenys pradėjo šūkauti, tai sužalojimų pas juos nematė, nežiūrėjo į juos. Pleistrą pacientei uždėjo gal per 2 min. Uždėjus pleistrą, iškart išėjo, nes buvo apsirengusi su lauko rūbais ir buvo su antbačiais. Dar pamena, kad A. J. prie jos stovėjo šonu, kai ji stovėjo prie lovos. Sužinojo, kad mirė kaltinamojo ir nukentėjusiosios mama, tuomet ji užblokavo jų telefono numerį, nes telefonas yra jos asmeninis, nes mirus jos pacientams paslaugų jiems nebeteikia. Įvykio metu girdėjo, kad vyras pasakė „ko tu mušiesi?“. Nematė jokių smurtinių veiksmų. Įvykio metu negirdėjo kalbos apie policijos pareigūnų kvietimą. Gal nebuvo tuo metu, kai buvo atliekami smurtiniai veiksmai, gal jau buvo išvykusi namo. Niekas neprašė vienaip ar kitaip liudyti. Ar buvo kalba apie kitų asmenų kvietimą į įvykio vietą, nepamena. Nematė, kad įvykio metu būtų kažkas parkritęs. Įvykio metu močiutė gulėjo lovoje, ji stovėjo prieš ją, o šone stovėjo A. J.. Nežiūrėjo į kitus asmenis, tik į pacientę buvo susikoncentravusi. Yra pats sūnus minėjęs iš anksčiau, kad su seserimi nesutaria. Labiausiai įsiminė frazę „ko tu mušiesi?“, tai sakė vyras, o moteris atsakė „asile, k...“. Buvo atvykusi atlikti savo darbą. Asmenims pasakė, kad yra svetimas žmogus ir kad jie konfliktus spręstųsi, kai ji išeis. Išeinant iš buto neatsisveikino, abu asmenys liko bute. Niekas jos pagalbos neprašė, tik girdėjo, kad vyko šūkavimas tarp asmenų, moteris šūkavo tikrai garsiai, ji buvo nepatenkinta jos vizitu. Kai atvyko pas pacientę, viskas buvo gerai, vyras buvo ramus, jis pasakė, kad turi atvykti jo sesuo. Įvykio metu girdėjo garsus „ai“, „oi“, tie garsai buvo iš po pasakymo „ko tu mušiesi?“. Nemeluoja, nemato, ką asmenys įvykio metu veikė. Nuo A. J. buvo atstumu per rankos sieksnį, o N. nuo jos buvo iki dviejų metrų atstumu. Kai atvyko į butą pas močiutę, tai bute buvo močiutė ir jos sūnus, bet sūnus sakė, kad neužilgo turi atvykti jo sesuo. Vėliau su N. prasilenkė laiptinėje. Kai pasiėmė pleistrus ir grįžo atgal į butą, nematė grumtynėms būdingos netvarkos. Tik pastebėjo, kad moteriškė buvo ne nuotaikoje, ji ją stumtelėjo. Tas butas buvo vieno kambario. Tik žino, kad A. J. nesutaria su seserimi, tai žino, nes jai sakė pats A. J.. Žino, kad pykosi dėl kažkokio mamos numauto žiedo, apie tai buvo pasakojęs A. J., nes pati močiutė buvo nekalbanti. Nežino, kiek laiko prie močiutės būdavo A. J. ir N.. Prieš atvykstant pas močiutę visada turėdavo pasiskambinti. Kai šalinosi iš buto, tai konfliktas dar tęsėsi. Nepamena, ar pasišalinimo metu girdėjo kokius grumtynių ar kritimo garsus.

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad su mama N. T. santykiai labai geri, artimi, o su A. J. nebendrauja. 2026-01-10 jai paskambino mama verkdama, ji prašė, kad atvažiuotų pas močiutę į butą, nes A. jai rovė plaukus, ją suspardė, sudaužė. Pakalbėjus su mama telefonu, paskambino policijai, ją iškvietė ir kartu su vyru važiavo pas mamą. Einant prie močiutės namo laiptinės jau girdėjo A. rėkimus. Lipdama laiptais paskambino pareigūnams antrą kartą, kad jie greičiau atvažiuotų, tuo metu dar nežinojo, kas iš tikrųjų buvo įvykę. Į močiutės butą įleido A.. Įėjus į kambarį, mama stovėjo prie stalo kambaryje. A. buvo įsiaudrinęs, daug keikėsi. Greičiausiai konfliktas tarp jų įvyko, nes A. pasakė, kad jos mama nesirūpina močiute, jos neprižiūri. Pareigūnų laukė apie 45 min. ir tą visą laiką A. šūkavo. Suprato, kad A. puolė jos mamą, ją spardė, daužė, rovė plaukus. Kai atvyko į įvykio vietą, tai mama stovėjo visa apsiverkusi rankoje laikydama servetėlę su išrautais plaukais. A. šaukė, kad mama tuos plaukus iš „k...“ išsirovė ir atsivežė iš namų. Tai, kad buvo smurtauta prieš mamą, sužinojo iš jos pačios. A. sakė, kad mama meluoja, nes nieko nebuvo, jis jai nieko nedarė. Mama buvo išsigandusi ir apsiverkusi, mama jai parodė plaukus, ji sakė, kad A. juos išrovė. Jau po įvykio, kai policijos pareigūnai išsivežė mamą ir A., tvarkydama kambarį ant grindų dar rado plaukų kuokštų. Jos mamai kuokštais nėra slinkę plaukai, jie tik pavieniai iškrenta kaip ir visiems žmonėms. Įvykio metu vizualiai sužalojimų nematė, mamos veidas nebuvo sužalotas. Kitą dieną po vykio pas mamą matė ant dešinės pusės juosmens mėlynes, o dėl kitų vietų nepasakys. Mama sakė, kad jai skauda koją ir ranką skauda, bet ant tų vietų mėlynių nematė. Mamą apžiūrėjo ir matė tik juosmens srityje sužalojimą, kitų kūno vietų nebeapžiūrinėjo. Nugaros srities, kojų, rankų neapžiūrėjo. Ant mamos veido nematė sužalojimų, nematė sužalojimo ant pakaušio. Po įvykio pas mamą nuvyko kitos dienos ryte, gal apie 10 val. Mamos veido srities neapžiūrinėjo. Mama prieš įvykį nesiskundė, kad turėtų sužalojimų. A. J. yra agresyvus, nevaldomas. Yra gyvenę kartu su juo, jis prieš jos mamą yra anksčiau smurtavęs, kai gyveno kartu. Įvykio metu paskambino mama. Kai atvyko, mama jau stovėjo prie lango, klausė A., kodėl jis mamą mušė. Mama sakė, kad A. griebė už galvos plaukų, trenkė į rankas ir paskui, mamai parkritus, ją spardė. Įvykio metu jai girdint A. nesakė, kad mama jį mušė. Pas močiutę lankydavosi, iki įvykio pas ją atvykusi buvo sausio 2 d. Bute nebuvo grumtynių žymių. Močiutės būsena buvo tokia, kad ji nebesikėlė, bet kai A. vedė pareigūnai, tai ji buvo kelis kartus atsimerkusi. Tarp jos mamos ir dėdės iš anksčiau jau buvo nesutarimų, A. mamai skambindavo ir „koliodavo“. A. visada yra kažkuo nepatenkintas. Šiuo metu nėra turtinių nesutarimų tarp mamos ir A.. Jos mama gyvena su sugyventiniu V., jis nebendrauja su A.. Močiutės žiedo jos mama nėra laikiusi net rankoje. Gruodžio 29 d. močiutė jai (D. A.) pati užmovė žiedą, ji seniai buvo jai pažadėjusi padovanoti tą žiedą. Kai buvo pas močiutę, ji jos paprašė pamatuoti spaudimą. Pamatavus jos spaudimas buvo labai žemas, tada ji pasakė, kad paskambintų A.i, kad jis atvežtų kunigą. Tada močiutei iškvietė greitąją pagalbą. Paskambino A.i, bet jis neatsiliepė, su paramedikais nusprendė, kad močiutę palieka namuose, nes be A. atsiklausimo negalėjo vežti močiutės į ligoninę. Kitą dieną A. jai paskambino ir ją „iškoliojo“, sakė, kad ji jam net neskambino.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad A. J. ir N. T. yra žinomi. N. yra jo uošvienė, o A. - uošvienės brolis. Su uošviene santykiai geri. 2026-01-10 įvykusio paties incidento nematė. Tą dieną jo paskambino jos mama, jam žmona pasakė, kad važiuoja pas močiutę, nes A. mamą daužo. Sėdo į mašiną ir už 7-10 min. buvo pas močiutę bute. Eidami link močiutės buto laiptinės, jau girdėjo šaukimus ir suprato, kad tikrai yra kažkas negerai. Duris atidarė A., jis rėkė, gestikuliavo rankomis. Paties smurtinio konflikto nematė, girdėjo žodinį konfliktą. Uošvienė parodė plaukų kuokštą, ji sakė, kad ją A. spardė ir rovė jai plaukus. Apart spardymo ir plaukų rovimo kitų veiksmų N. neįvardijo. Nelabai įsižiūrėjo į uošvienę, nematė sužalojimų, matė tik plaukus. Jos uošvienė stovėjo visa raudona, išsigandusi, buvo strese, ar ji verkė, nepasakys, nes neįsižiūrėjo. A. būsena buvo agresyvi, jis buvo pakėlęs balsą, „koliojosi“, gąsdino. Atvykus į įvykio vietą buvo A. ir N.. Slaugytoja S. R. tik girdėta iš žmonos kalbų, su ja nebendravo. Tikrai nežiūrėjo, kas dedasi kambaryje. Nukentėjusioji parodė galvą, kad vienoje vietoje yra plika, išrauti plaukai. Įvykio vietoje užtruko pusę valandos, nes laukė policijos. Po įvykio žmona plovė bute grindis, nes pasiliko prižiūrėti močiutę. Tų kitų bute rastų plaukų nematė, gal jam sakė apie juos, bet neįsiminė. Uošvienę iki įvykio buvo matęs, bet tiksliai kada, nepasakys. Būna, kad susitinka kas mėnesį ar kas kelias savaites. Pats mėlynių ant uošvienės kūno nematė, ji pati jam pasakė, kad yra mėlynės ant šono, bet jų nerodė, tai pasakojo už poros dienų po įvykio. Pas nukentėjusiąją kitų sužalojimų nematė. Vėliau po įvykio uošvienė skundėsi, kad skauda vaikščioti, kad viską skauda, negali miegoti. Pas A. yra platus žodynas, konkrečiai kokius žodžius jis sakė įvykio metu, negali pasakyti, bet jis labai rėkė. A. duris atidarė iš karto, prieš užlipant prie buto. Kai įėjo į vidų, bute nesimatė grumtynių žymių. A. labai gestikuliavo rankomis, fizinio kontakto su juo nebuvo. Uošvienė turi sugyventinį, jų santykiai geri. Jam žinoma, kad tarp A. ir N. yra nesutarimai, A. prieš ją naudoja psichologinį smurtą, jis ją šmeižia. Nesutarimų dėl palikimo, jo nuomone, nėra tarp A. ir N. Greitosios pagalbos nekvietė, nes laukė policijos, suprato, kad policija, gavusi iškvietimą, turėjo iškviesti greitąją pagalbą. A. neminėjo, kad prieš jį buvo naudotas smurtas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. kaltu pagal BK 140 str. 2 d. neprisipažino, jo kaltę dėl šios veikos įvykdymo įrodo nukentėjusiosios N. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos D. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo E. A. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojos S. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

2026-01-10 policijos registruojamų įvykio registre nurodyta, kad pranešėja kaimynė 2026-01-10 12.03 val. informuoja, kad girdi kaip bute mušasi, trankosi, triukšmauja kaimynai, moteris rėkia. GMP poreikis neaiškus. 19.21 val. gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos B. telefoninis pranešimas, kad GMP 15.15 val. iš (duomenys neskelbtini) į LP skyrių pristatė N. T., moteris blaivi, jai nustatytas galvos sumušimas, paskirtas ambulatorinis gydymas. Nusikalstamos veikos aprašymo skiltyje nurodoma, kad 2026-01-10 12,00 val. namuose blaivus A. J. sumušė blaivią seserį N. T.. Nukentėjusioji dėl galvos sumušimo po med. apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydosi ambulatoriškai. Apie įvykį informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, nepilnamečių asmenų aplinkoje nėra. A. J. uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (t. 2, b. l. 8-11).

2026-01-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos A. G. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto iškvietimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2026-01-10 apie 12.23 val. patruliuojant maršrute šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato jaunesniuoju tyrėju E. B., iš Operatyvaus valdymo skyruiaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) dabar pranešėja girdi, kaip kaimynai bute mušasi, trankosi, triukšmauja, moteris rėkia. Nepilnamečių vaikų nėra. GMP poreikis neaiškus. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko A. J., N. T. bei D. A.. Pabendravus su namuose buvusiais asmenimis, buvo nustatytas smurto artimoje atvejis. Kaip nurodė N. T., brolis A. J. prieš ją smurtavo. A. J. bendravo agresyviai, nuolatos šaukė, vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 13.07 val. Filmuota pareigūnų kūno kameromis. 14.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti GMP, kurie po apžiūros N. T. išsivežė į (duomenys neskelbtini) skyrių apžiūrai (t. 2, b. l. 12-13).

2026-01-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji N. T. parodė, kad 2026-01-10 apie 12.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), pas mamą namuose žodinio konflikto metu blaivus brolis A. J. rankomis pešė jai galvos plaukus, ne mažiau kaip du kartus rankos plaštaka trenkė per veidą bei nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus buvo spirta jai į dešinį šoną. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirtų sumušimų į gydymo įstaigą nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks, kuomet žinos, kokia jai padaryta fizinė žala. Prašo policijos įstatymų numatyta tvarka nubausti brolį dėl šio netinkamo elgesio (t. 2, b. l. 15-26).

2026-01-10 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu yra (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu prie staliuko iš kairės pusės, ant žemės matomi juodos spalvos, galimai iš galvos išrauti plaukai Įvykio vietos apžiūros krepšys naudotas nebuvo. Įvykio vietoje paimti ant žemės rasti juodos spalvos plaukai (t. 2, b. l. 33-45).

2026-01-10 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios N. T. kūno apžiūra. Apžiūros metu moteris vilki juodos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, šviesų megztinį, avi juodos spalvos batus. Apžiūrint moters atviras kūno vietas - rankas, kojas akivaizdžių sužalojimų nematoma. Apžiūrint moters veidą, ant dešiniojo skruosto matomas paraudimas, kuris fiksuojamas su masteline liniuote. Daugiau sužalojimų apžiūros metu neregima. Asmens apžiūros metu fotografuota (t. 2, b. l. 50-58).

2026-01-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės IT Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2026-01-10 apie 19.21 val. gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos B. telefoninis pranešimas, kad GMP 15.15 val. iš (duomenys neskelbtini) į LP skyrių pristatė N. T., moteris blaivi, jai nustatytas galvos sumušimas, paskirtas ambulatorinis gydymas (t. 2, b. l. 63-64).

2026-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) N. T. nustatytos intraodinės kraujosruvos pakaušyje; poodinės kraujosruvos kairiame žaste, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimai dešiniame žaste, nugaroje, juosmens srityje; 2) N. T. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku; 3) N. T. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus intraodines kraujosruvas pakaušyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. N. T. nustatytos intraodinės kraujosruvos pakaušyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi; 4) N. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminių poveikių metu; 5) N. T. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 6) N. T. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė griuviminių traumų metu nėra atmetama. Pasisakyti apie sužalojimų padarymo galimybę konkrečiomis griuviminės traumos aplinkybėmis galima pateikus tikslias situacines griuvimo aplinkybes (t. 2, b. l. 67-69).

2026-01-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrijo pagalbos centro garso įrašų apžiūra. Garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-01-10, 12:04 val., trukmė - 00:02:29 min. Prieš operatorei atsiliepiant girdisi vyriškas balsas kuris sako: „p..., girdėjai S. sako pinigų, pinigų, žmogų išleisk“. 112 Operatorė: 112. Fone girdisi moteriškas balsas, kuris kartoja: važiuokit jūs namo. Vėl vyriškas balsas: ne ne, reikia policijos, rašysiu pareiškimą. 112 Operatorė: 112 klausau. Vėl girdisi moteriškas balsas fone: važiuokit namo, būkit geras, važiuokit namo. 112 Operatorė: klausau, kalbėkit su manim. Pranešėjas: laba diena. 112 Operatorė: laba diena, sakykit adresą. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: gatvė? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: nesupratau, kokia gatvė. Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėjas: jo, (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: durų kodas yra laiptinėje? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini) atskirai reikia spausti. 112 Operatorė: ir kas nutiko? Pranešėjas: ai čia mama miršta, sesuo žiedą nuėmė, atvažiavo išprovokavo, puola ant manęs ir ji pati dabar jums skambino ką tik, ai ji D. paskambino (juokiasi), vienu žodžiu nu, nu tegul atvažiuoja policija, aišku policija yra. 112 Operatorė: tai jūs dabar su seserim konfliktuojat? Pranešėjas: jo, su seserim, jinai tokia yra... (pertraukia 112 operatorė). 112 Operatorė: o mama, sakėt miršta mama, tai greitosios mamai reikia? Pranešėjas: ne, ne, policiją dabar reikia, aš noriu parašyt, žiedą ji pavogė, nuėmė nuo piršto. 112 Operatorė: tai mama yra slaugomas ligonis, taip? Pranešėjas: jo, namuose mama jau prieš mirtį guli, o ji ką tik atvažiavo, pradėjo triukšmą kelti, seselė buvo, viskas, viskas tvarkoj, ji pasakė tu pinigus, tu pinigus, o aš šiaip nu aš mamą 11 metų žiūriu, o ji nežinau, nei vieną naktį nėra permiegojus, kaip sakoma, nu aš čia jau tiesiog gyvenu, o ji man pavydi, kad aš pensijas dvi pasiėmiau. 112 Operatorė: supratau, jūsų vardas, pavardė? Pranešėjas: A. J., A. J.. 112 Operatorė: ji negrąžina ji to žiedo? Pranešėjas: ne, nu kur ji grąžins, bet ji pripažino, pas mane yra telefoninis įrašas, ji to neneigia. 112 Operatorė: vaikų nepilnamečių nėra? Pranešėjas: ne, nėra nepilnamečių. 112 Operatorė: ar greitoji reikalinga? Pranešėjas: nekenčia manęs visą gyvenimą. 112 Operatorė: ar greitoji? Pranešėjas: ne greitosios nereikia, ne nereikia. 112 Operatorė: supratau, visi pas jus dabar yra? Pranešėjas: jo, yra, ir aš, ir sesuo. 112 Operatorė: ir sesuo, tai visi laukiate bute? Pranešėjas: jo, atvažiuos, tegu, ji čia irgi labai nori išsiaiškint su policija. 112 Operatorė: supratau, perduodu informaciją pareigūnams, laukite. Pranešėjas: ji kvaila, ji galvoj, kad policija čia padės, tipo, aš tai pareiškimą parašysiu, kad ji išprovokavo. 112 Operatorė: supratau, perduodu informaciją pareigūnams, laukite. Pranešėjas: gerai, dėkui. 112 Operatorė: (duomenys neskelbtini), viso gero. Pranešėjas: aha, gerai. Garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-01-10, 12:09 val., trukmė 00:01:23 min. 112 Operatorė: 112. Pranešėja: laba diena, norėjom policijos. 112 Operatorė: koks miestas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: kokia gatvė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: durų kodas yra? Pranešėja: nėra, telefonspynė, paskambinsit įleisiu. 112 Operatorė: kas nutiko? Pranešėja: mama ką tik skambino, nuvažiavo pas močiutę, o jos brolis ją muša, sakė plaukus išrovė, daužo galvą, jis pats sakė dabar kvietė policiją, tai nežinau, ar jis bus iškvietęs, ar ne, bet, nu reikia pareigūnų. 112 Operatorė: (Operatorė tikrina, ar šiuo adresu dar kažkas kvietė pareigūnus) mhm, kvietė kažkas tai, žinokit irgi. Pranešėja: kvietė ane? tai jis bus išsikvietęs, jis pats puola, ir pats paskui policiją kviečia. 112 Operatorė: (tyliai) o daugiau niekas nekviečia? čia trys vos ne žmonės kviečia, jūs, dar du, kažkas. Gerai, tai tada, nepilnamečių vaikų yra? Pranešėja: ne, ne, ne, ne, močiutė tik. 112 Operatorė: o greitosios reikia? Pranešėja: nu ne žinokit, turbūt, nežinau, važiuoju pati dabar. 112 Operatorė: supratau, jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: kaip sakot? 112 Operatorė: jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: D. A.. 112 Operatorė: gerai, informuojam ir mes. Pranešėja: gerai, važiuoju ir aš tada tenai, dėkui, viso. Garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-01-10, 12:15 val., trukmė 00:00:31 min. Prieš atsiliepiant operatorei, moteris: sakė važiuoja, tai važiuoja 112 Operatorė: 112. Pranešėja: norėjau, įleisk. 112 Operatorė: 112. Pranešėja: norėjau pasiklausti, ar policija važiuoja (duomenys neskelbtini)? 112 Operatorė: taip, yra perduota. Pranešėja: tegul važiuoja greičiau. 112 Operatorė: ar greitosios nereikia? Pranešėja: nu nežinau, dabar einu, lipu laiptais. 112 Operatorė: ai jūs atvažiavot, ar ne? Pranešėja: aha. 112 Operatorė: taip, taip, yra perduota, važiuoja. Pranešėja: gerai, tegul važiuoja žinokit, nes čia toliau šūkauja. 112 Operatorė: gerai. Pranešėja: gerai. Garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-01-10, 12:39 val., trukmė 00:00:29 min. Prieš atsiliepiant operatorei, vyriškas balsas: gražuole. 112 Operatorė: 112. Pranešėjas: laba diena. 112 Operatorė: laba diena. Pranešėjas: mes laukiam (duomenys neskelbtini), bet neatvyksta, policiją iškvietėm. 112 Operatorė: nu matau, yra informuota, gal daug iškvietimų, luktelėkit. Pranešėjas: mes jau valandą laukiam. 112 Operatorė: aš suprantu, luktelėkit. Pranešėjas: nes aš jau 30 valandų budėjau, be miego, norėčiau namo greičiau, noriu, kad atvyktu, jeigu jie vakare atvažiuos (operatorė pertraukia). 112 Operatorė: nu ne vakare tikrai atvažiuos, luktelėkit (t. 2, b. l. 91-95).

2026-01-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 2026-01-10 12:03 val., trukmė 00:01:49 min., apžiūra. 112 Operatorė: 112. Pranešėja: Laba diena. 112 Operatorė: Laba diena. Pranešėja: Čia pas mane name kaimynai, nežinau, mušasi, riejasi, moteris rėkia. 112 Operatorė: Aha, o ten sugyventiniai mušasi? Pranešėja: Jo, greičiausiai, jie ten pastoviai rėkauja, bet dabar jau tiesiog rėkia moteris. 112 Operatorė: O rankomis mušasi, ar? Pranešėja: Aš nežinau žinokit, nematau, čia virš manęs. 112 Operatorė: O ten nepilnamečių vaikų namuose yra? Pranešėja: Nemanau. 112 Operatorė: Sakykit, o greitosios ar reikia tai moteriai, nežinot? Pranešėja: Neįsivaizduoju žinokit, nežinau. Aš tiesiog girdžiu. 112 Operatorė: Sakykit adresą. Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: O miestas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: Aha, čia nuosavas namas? Pranešėja: Ne, čia daugiabutis bus. 112 Operatorė: O buto numeris kelintas ten yra? Pranešėja: Tuoj pasakysiu. 112 Operatorė: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) gal butas, G. J.. 112 Operatorė: Ten durų kodas yra? Pranešėja: Telefonspynė yra, į butą skambinti. 112 Operatorė: aha, tai ar jūs atidarysit duris, jeigu jums paskambins į butą? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) paskambinkit, atidarysiu. 112 Operatorė: Aha, o kelintas aukštas? Pranešėja: Čia bus (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: Ir laiptinė kelinta? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). 112 Operatorė: Sakėte ten sugyventiniai galimai mušasi? Pranešėja: Jo, jo, tikriausiai. 112 Operatorė: Taip, tai bus (duomenys neskelbtini), buto numeris (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Greičiausiai, jo. 112 Operatorė: Čia (duomenys neskelbtini) miestas? Pranešėja: Taip. 112 Operatorė: Gerai perduosim informaciją policijai. Pranešėja: Gerai. 112 Operatorė: Viso geriausio (t. 2, b. l. 96-98).

2026-01-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota policijos pareigūnės A. G. kūno kamera darytas vaizdo įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 12:44:51 iki 12:59:52. Įrašo trukmė 15 min 10 sek. Pareigūnai lipa laiptais daugiabučio namo laiptinėje aukštyn iki buto, esančio kairėje pusėje. Duris atidaro jauna, lieso sudėjimo, tamsių plaukų moteris, vilkinti sportinėmis kelnėmis ir džemperiu. Pareigūnas: sveiki, kas nutiko? moteris: nu eikit, aiškinsimės. Bute yra du vyrai ir vyresnio amžiaus moteris. Vyrai: vienas - jaunas, vidutinio sudėjimo, kitas - vyresnis žilų plaukų, vidutinio sudėjimo, vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynus džinsus. Vyresnė moteris tamsių trumpų plaukų, vidutinio sudėjimo, vilki šviesų megztinį ir tamsios spalvos kelnes. Vyresnis vyras: aš – sūnus, žiūriu mamą. Ant sofos guli senyvo amžiaus moteris, kurios galva galimai apibintuota baltos spalvos tvarsčiu. Vyresnis vyras: mama – ant patala, jau jai liko – valandos, dienos. Pradėsiu gal nuo pradžių. Sausio 2, jie meluoja – 29 gruodžio… jinai merdėjanti jau, ketvirta stadija ir nuėmė žiedą šliubinį. Šliubinį žiedą… ir aš tik pamačiau sekančią dieną. Bet policiją ne dėl to kviečiau. Čia mes su sesele… vienu žodžiu, aš būnu jau po 30 dabar jau valandų be miega. Čia va miegu ir jin motinas nežiūr, išvis nežiūr. Dieną atvažiuoj – nieka nesakau- pabūn. Vieną naktį aš, jeigu jin būtų tikra sesuo, vieną… Pareigūnė prašo vyro nešaukti. Vyras nurodo, kad taip kalba. Vyras toliau skundžiasi, kad moteris nebūna su ligone naktimis. Vyras: ir seselė šiandien buva ir ji dabar aiškin, kad aš ją primušau (ranka rodo į vyresnę moterį). Čia buvo seselė iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Ir jie dabar trys, aš – viens, jos dukra (rodo į jaunesnę moterį), tas atėja, man už rankas paėmė (rodo į jaunesnį vyrą). Aš galvojau, kad jis į galvą man nor duot, nusiėmiau akinius. Jau (duomenys neskelbtini) metai bus. Vyresnė moteris: nemeluok, kodėl meluoji? Vyresnis vyras: ar paėmei man už rankos – prisipažink. Jaunesnis vyras: taip. Palei veidą man… Prie pareigūnės ateina vyresnė moteris ir rodo savo galvą, sako: kai buvo seselė, man pešė, nu matot va plaukai, spardė mane, daužė. Bet buvo seselė – sakė: aš neliudysiu. Kyla didelis triukšmas, nes vyras šaukia, kiti taip pat aiškina, kas įvyko, neįmanoma suprasti. Pareigūnė visus ramina. Vyras: jūs mane neišklausėt. Čia vienu žodžiu – brūdų brudai. Va moteris, čia mano sesuo. Pareigūnė prašo vyro nusiraminti ir leisti išklausyti moterį. Jaunesnė moteris nurodo, kad vyresnio vyro teigimu, bute yra paslėpta kamera. Vyresnė moteris liepia parodyti ir sako, kad matysis, kaip jis ją spardė, daužė ir plaukus rovė. Prašo parodyti kamerą. Pareigūnė klausia, kada viskas įvyko. Jaunesnė moteris: dabar, prieš valandą. Jaunesnė moteris: mama paskambino man, sako: tu atvažiuok. Vyresnis vyras vis įsiterpia į pokalbį ir neleidžia pasakoti, todėl pareigūnė, abi moterys ir jaunesnis vyras eina į virtuvę. Jaunesnė moteris tęsia pasakojimą: mama paskambino, sako: gali atvažiuot? Yra A., mane muša, plaukus rauna ir spardo. Aš sakau: nu gerai, kviečiu policiją ir pati atvažiuosiu. Aš atvažiavau – nu kiek tų minučių? Ir jisai nu va tokiu… visą laiką šaukė, nes mes nuo tos pusės atėjom (rodo į langą) ir visą laiką girdėjom. Langai dar buvo atidaryti, nes visą laiką šaukė. Aš net dabar įrašinėju dabar tam, kad jum parodyt, ką jisai šnekėjo. Jis visą laiką impulsyviai, šoko ant manęs su pirštu va šitaip jisai darė ir mano vyras už rankos taip jam paėmė – nu tu nelįsk prie manęs. Jeigu kalbant apie tą žiedą, kur jisai sako – mes paėmėm ar mama paėmė, tai tą žiedą man močiutė pati užmovė. Dar prieš porą savaičių, kai aš pas ją buvau, jinai ir kalbėjo, ir valgė, ir mes pačios su mama ją prižiūrėjom. Jinai vieną dieną atvažiuoja, kitą dieną – jisai. Kas antrą dieną važiuoja. Tai nėra, kad jis viens pats prižiūri močiutę. Tai va nuo lapkričio 24 jinai yra parvežta iš geriatrijos skyriaus ir jie kas antrą dieną, visą tą laiką važiuoja. Pareigūnė paklausia: ar močiutė ant patalo, nekalba? Moteris: savaitę laiko, ji visiškai. Prieš tai ir kalbėjo. Vyras vėl šaukia, kad moteris nesirūpina, kad tik jis rūpinasi, neleidžia kalbėti. Toliau kalbama apie močiutės priežiūrą. Pareigūnė: ką dabar šiandien darom? Vyresnė moteris: aš rašysiu pareiškimą – plaukus raun, sparda. Išvadin mane p..., visokia brude, telefonu paskambin, šauk dėl to žieda. Pareigūnė: sukėlė fizinį skausmą jums? Vyresnė moteris: nu kaip – skaudu: spardė, daužė. Pareigūnė: kiek sykių jums trenkė? Ir į kokias kūno vietas? Moteris: aš nežinau, aš užsiėmiau (dengia galvą abejomis rankomis), kad man ne į veidą. Davė čia ir į veidą (su dešinės rankos delnu rodo veido dešinę pusę) ir spardė, kai aš parkritau. Su kojom spardė. Pareigūnė: kiek smūgių maždaug sudavė? Vyresnė moteris: va čia į žandą davė (rodo vieną smūgį dešinės rankos delnu į dešinį skruostą), spardė. Aš jau galvą užsiėmiau. Ir su kojom spardė. Pareigūnė: kiek vertinat sukeltą fizinį skausmą nuo 1 iki 10? Vyresnė moteris: ką aš žinau – kokie 8. Pareigūnė: alkoholio nesat vartojus? Vyresnė moteris: ne, baikit. Pareigūnė: kur čia viskas vyko, galėsit parodyt? Vyresnė moteris: kambary, prie mamos. Prie stalo. Pareigūnė siūlo moteriai vykti su jais iki komisariato, kad parašytų pareiškimą. Moteris pasakoja, kad vyresnis vyras buvo per naktį prie motinos, kad ji atvažiavo ryte, kad vyras prie jos pribėgo, kai ji buvo prie stalo, ir pradėjo spardyt, daužyt, už plaukų pešt. Vyresnis vyras vėl įsiterpia į pokalbį. Moteris palenkia galvą, rodo pareigūnei, kaip nuo galvos krenta išpešti plaukai. Pareigūnė derina veiksmus telefonu. 14:50 pareigūnė prašo parodyti, kur viskas įvyko. Vyresnė moteris veda pareigūnę į kambarį. Pareigūnas vyresniam vyrui liepia pasiimti dokumentą ir rengtis, o pareigūnė nurodo, kad jis bus sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota policijos pareigūno E. B. kūno kamera darytas vaizdo įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 12:44:50 iki 12:59:34. Įrašo trukmė 14 min. 53 sek. Pareigūnai lipa daugiabučio namo laiptinėje aukštyn iki buto kairėje pusėje. Duris atidaro jauna, lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų moteris, vilkinti sportinėmis kelnėmis ir džemperiu. Pareigūnas: sveiki, kas nutiko? Moteris: nu eikit, aiškinsimės. Bute yra du vyrai ir vyresnio amžiaus moteris. Vyrai: vienas - jaunas, vidutinio kūno sudėjimo, kitas - vyresnis žilų plaukų, vidutinio sudėjimo, vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsus. Vyresnė moteris tamsių trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilki šviesos spalvos megztinį ir tamsios spalvos kelnės. Vyresnis vyras: aš – sūnus, žiūriu mamą. Ant sofos guli senyvo amžiaus moteris, kurios galva galimai apibintuota. Vyresnis vyras: mama – ant patala, jau jai liko – valandos, dienos. Pradėsiu gal nuo pradžių. Sausio 2, jie meluoja – 29 gruodžio… jinai merdėjanti jau, ketvirta stadija ir nuėmė žiedą šliubinį. Šliubinį žiedą… ir aš tik pamačiau sekančią dieną. Bet policiją ne dėl to kviečiau. Čia mes su sesele… vienu žodžiu, aš būnu jau po 30 dabar jau valandų be miega. Čia va miegu ir jin motinas nežiūr, išvis nežiūr. Dieną atvažiuoj – nieka nesakau - pabūn. Vieną naktį aš, jeigu jin būtų tikra sesuo, vieną… Pareigūnė prašo vyro nešaukti. Vyras nurodo, kad taip kalba. Vyras toliau skundžiasi, kad moteris nebūna su ligone naktimis. Vyras: ir seselė šiandien buva ir dabar aiškin, kad aš ją primušau (ranka rodo į vyresnę moterį ) Čia buvo seselė iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Ir jie dabar trys, aš – viens, jos dukra (rodo į jaunesnę moterį), tas atėja, man už rankas paėmė (rodo į jaunesnį vyrą). Aš galvojau, kad jis į galvą man nor duot, nusiėmiau akinius. Jau (duomenys neskelbtini) metai bus. Vyresnė moteris: nemeluok, kodėl meluoji? Vyresnis vyras: ar paėmei man už rankos – prisipažink. Jaunesnis vyras: taip. Palei veidą man… Prie pareigūnės ateina vyresnė moteris ir rodo savo galvą, sako: kai buvo seselė, man pešė, nu matot va plaukai, spardė mane, daužė. Bet buvo seselė – sakė: aš neliudysiu. Kyla didelis triukšmas, nes vyras šaukia, kiti taip pat aiškina, kas įvyko, neįmanoma suprasti. Pareigūnė visus ramina. Vyras: jūs mane neišklausėt. Čia vienu žodžiu – brūdų brudai. Va moteris, čia mano sesuo. Pareigūnė prašo vyro nusiraminti ir leisti išklausyti moterį. Jaunesnė moteris nurodo, kad bute yra paslėpta kamera. Vyresnė moteris liepia parodyti ir sako, kad matysis, kaip jis ją spardė, daužė ir plaukus rovė. Prašo parodyti kamerą. Pareigūnė klausia, kada viskas įvyko. Jaunesnė moteris: dabar, prieš valandą. Jaunesnė moteris: mama paskambino man, sako: tu atvažiuok. Vyresnis vyras vis įsiterpia į pokalbį ir neleidžia pasakoti, todėl pareigūnė, abi moterys ir jaunesnis vyras eina į virtuvę. Pareigūnas stovi koridoriuje, vyresnis vyras – kambaryje. Pareigūnas klausia, kur yra kamera. Vyresnis vyras nurodo, kad kameros nėra. Vyras: čia būtumę su sese išsiaiškinę, bet sesuo yra nenaudėlė, išsikvietė dukrą ir žentą. Jie trys – ant manęs puol. Ne, nieka nesakau – fizinia nebuva, nesudavia, nieka. Bet nedaug trūka, žinai. O aš karštakošis, žinai, 30 valandų be miega. Tikrai, man reik psichologa, iš tikrųjų aš pervargau. Jaunesnis vyras stovi šalia ir sako, kad jau seniai reikia. Vyresnis vyras jį pavadina snargliumi. Po to vėl kalba apie motinos priežiūrą, bando eiti į virtuvę, pareigūnas liepia grįžti į kambarį. Vyras grįžta į kambarį ir iš ten šaukia. Pareigūnas liepia nusiraminti. Po to vyresnis vyras vėl bando eiti į virtuvę, pareigūnas grąžina jį atgal. Vyras šaukia iš kambario. Pareigūnė ir vyresnė moteris ateina į kambarį. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota policijos pareigūno E. B. kūno kamera darytas įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 12:59:34 iki 13:08:03. Įrašo trukmė 8 min. 39 sek. Pareigūnas yra kambaryje, liepia vyresniam vyrui pasiimti dokumentą, rengtis ir vykti kartu. Vyras šaukia: kas mamą žiūrės. Vyresnė moteris: aš žiūrėsiu. Vyras ginčijasi. 05:27 vyras ir pareigūnas išeina iš buto, 07:11 vyras pasodinamas į policijos automobilio gale esančią laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnas sėda į automobilį. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas policijos pareigūnės A. G. kūno kamera darytas vaizdo įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 12:59:52 iki 13:10:02. Įrašo trukmė 10 min. 21 sek. Pareigūnai yra bute, kalba su vyru. Vyras: o jūs seselę apklausėt? Tai aš (neaiškus žodis), prie ko čia mane sulaikot? Pareigūnai liepia vyresniam vyrui vykdyti pareigūnų nurodymus: rengtis ir vykti kartu. 01:07 pareigūnė atlieka įvykio vietos apžiūrą, kurios metu prie lango, tarp kėdės ir žurnalinio staliuko pastebi nedidelį kuokštą tamsių trumpų plaukų. Pareigūnė: čia dar jūsų plaukai mėtos. Vyresnė moteris: jo jo jo. Vyresnis vyras tuo metu telefonu skambina sūnui ir tuo pačiu šaukia, kad sesuo jį mušo. Pareigūnė dar kartą pakartoja, kad vyras eitų rengtis. Vyras nurodo, kad turi pranešti sūnui apie sulaikymą. Pareigūnė leidžia skambinti, tačiau nepavyksta susisiekti. Vyras nurodo, kad baigtų jam daryti spaudimą, kad jis kreipsis, kad yra komisarai, liepia baigti. Pareigūnė nurodo, kad gali kreiptis kur nori. Vyresnė moteris į servetėlę įdeda išpeštus plaukus. 05:15 pareigūnas ir vyresnis vyras išeina iš buto. Pareigūnė grįžta į butą, kur užsirašo ten esančių žmonių kontaktinius duomenis. 08:48 pareigūnė ir vyresnė moteris išeina iš buto, sėda į automobilį. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas policijos pareigūnės A. G. kūno kamera darytas vaizdo įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 13:35:25 iki 13:37:45. Įrašo trukmė 2 min. 29 sek. Pareigūnai yra Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vidiniame kieme, išlipa iš automobilio, eina prie automobilio galo. Gale stovi vyresnio amžiaus vyras, kuris galimai išlipo iš laikino sulaikymo patalpos. Vyras sako pareigūnams: nežinau – kur tas smurtas: jie trys, aš – viens. Aš iškviečiau. Kur tą smurtą matot, kad plaukus…? Pareigūnė: moteris aiškin, kad jūs trenkėt, kad jai sukėlėt fizinį skausmą. Vyras prieina labai arti pareigūnės ir sako: jin man trenkė. Pareigūnė prašo ant jos nešaukti ir laikytis atstumo. Pareigūnas kreipiasi į vyrą „A.“ ir jam įteikia dokumentus. Vyras: o kodėl ją ten vežat, o mane – čia? Pareigūnė: nes jūs esat sulaikytas. Vyras: man skambutį leidot sūnui padaryt? Pareigūnė: leidom. Vyras: neleidot. Pareigūnė: labai gerai, kad viskas yra filmuojama. Vyras: bet aš nepaskambinau. Pareigūnė: jūs neprisiskambinot. Vyras: trys puolė, aš iškviečiau policiją, noriu pareiškimą parašyt už smurtą artimoj ir kad žiedą nuėmė su (neaiškus žodis), o jūs man neleidžiat. Pareigūnė – dėl žiedo – civiliniai santykiai. Vyras: ne, pas tyrėją čia reik nueit. Pareigūnas: pasirašysit, kad teisės ir pareigos jum buvo išaiškintos? Vyras: jo (vyras pasirašo pareigūno paduotus dokumentus). Kodėl jūs mane vežėt čia (rodo į sulaikymo patalpą automobilyje), kodėl mane kaip nusikaltėlį sodinot? Kodėl? Nu kodėl jūs sodinot? Vyras toliau klausinėja pareigūno, kodėl jį sodino į sulaikymo patalpą, reiškia nepasitenkinimą. Vyras: kokiais jūs faktais remiatės? Pareigūnė: iš jos žodžių. Vyras: kodėl mano žodžių nefiksuojat? Pareigūnė: fiksuojam, fiksuojam. Vyras: nu tai jin mane puolė nu. Pareigūnas veda vyrą į komisariatą. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas policijos pareigūno E. B. kūno kamera darytas vaizdo įrašas 2026-01-10 laikotarpyje nuo 13:35:15 iki 13:37:47. Įrašo trukmė 2 min. 42 sek. Pareigūnas atidaro laikino sulaikymo patalpos, esančios policijos automobilyje, duris ir išleidžia vyrą. Pareigūnai yra Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vidiniame kieme. Vyras: aš iškviečiau, mane trys puolė ir mane – smurtas. Kur tas smurtas? Kur tas smurtas, nežinau. jie trys, aš – viens. Aš iškviečiau. Kur tą smurtą matot, kad plaukus…? Pareigūnė: moteris aiškin, kad jūs trenkėt, kad jai sukėlėt fizinį skausmą. Vyras prieina labai arti pareigūnės ir sako: jin man trenkė. Pareigūnė prašo ant jos nešaukti ir laikytis atstumo. Pareigūnas kreipiasi į vyrą „A.“ ir jam įteikia dokumentus. Vyras: o kodėl ją ten vežat, o mane – čia? Pareigūnė: nes jūs esat sulaikytas. Vyras: man skambutį leidot sūnui padaryt? Pareigūnė: leidom. Vyras: neleidot. Pareigūnė: labai gerai, kad viskas yra filmuojama. Vyras: bet aš nepaskambinau. Pareigūnė: jūs neprisiskambinot. Vyras: tai jie trys puolė, aš iškviečiau policiją, noriu pareiškimą parašyt už smurtą artimoj ir kad žiedą nuėmė šliubinį. O jūs man neleidžiat. Pareigūnė – dėl žiedo – civiliniai santykiai. Vyras: ne, pas tyrėją čia reik nueit. Pareigūnas: pasirašysit, kad teisės ir pareigos jum buvo išaiškintos? Vyras: jo (vyras pasirašo pareigūno paduotus dokumentus). Kodėl jūs mane vežėt čia (rodo į sulaikymo patalpą automobilyje), kodėl mane kaip nusikaltėlį sodinot? Kodėl? Nu kodėl jūs sodinot? Vyras toliau klausinėja pareigūno, kodėl jį sodino į sulaikymo patalpą, reiškia nepasitenkinimą. Vyras: kokiais jūs faktais remiatės? Pareigūnė: iš jos žodžių. Vyras: kodėl mano žodžių nefiksuojat? Pareigūnė: fiksuojam, fiksuojam. Vyras: nu tai jin mane puolė nu. Pareigūnas veda vyrą į komisariatą (t. 2, b. l. 99-104).

2026-01-20 akistatos protokole užfiksuota nukentėjusiosios N. T. ir įtariamojo A. J. akistata. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: kada atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kokiu tikslu? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: 2026-01-10 apie 12.00 val. atvyko į mamos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), dėl mamos slaugos, pakeisti brolį A. J., su kuriuo dalinosi mamos priežiūrą kas antrą dieną. Klausimas įtariamajam A. J.: ar girdėjo nukentėjusiosios N. T. parodymus, ar sutinka su nukentėjusios parodymais? Įtariamojo A. J. atsakymas: parodymus N. T. girdėjo, su šiais parodymais sutinka. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: kokius veiksmus jūsų atžvilgiu atliko A. J. 2026-01-10 įvykio metu? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: 2026-01-10 lipant laiptais, einant link buto, laiptinėje sutiko (slaugytoją) S., su kuria pasisveikino, pati lipo į viršų, ji - į apačią. Įėjo į butą, nusiavė batus buto koridoriuje, tuo metu brolis A. J. pradėjo ją vadinti „p...“, brolis priekaištavo, kad ji nepadeda slaugytojai. Žodinio konflikto metu ji stovėjo prie mamos galvos, prie rašomojo stalo, tuo metu brolis A. J. priėjo prie jos, pradėjo pešti jai galvos plaukus, dviem kumščiais sudavė smūgius į galvą, ne mažiau tris smūgius pastūmė ją, dėl ko nukrito ant žemės. Jai nukritus, brolis jai spyrė į juosmenį, dešinėje pusėje, spyrė ne mažiau tris kartus. Ji visą laiką klykė ir šaukė iš skausmo ir streso. Klausimas įtariamajam A. J.: ar girdėjo nukentėjusiosios N. T. parodymus, ar sutinka su nukentėjusios parodymais? Įtariamojo A. J. atsakymas: nukentėjusios parodymus girdėjo, su jais nesutinka, šių veiksmų nukentėjusios atžvilgiu neatliko, ji meluoja, jos duodami parodymai yra melagingi, nuolat nurodo - nežino, nežino ar nukrito nuo smūgio, ar paslydo. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: kur įvykio metu buvo slaugytoja S.? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: viso įvykio metu slaugytoja S. buvo prie mamos, klijavo pleistrus, kuri įvykio metu sakė „baikit, baikit“. Klausimas įtariamajam A. J.: ar girdėjo N. T. parodymus, ar sutinka su nukentėjusiosios parodymais? Įtariamojo A. J. atsakymas: su nukentėjusios parodymais iš dalies sutinka, viso konflikto metu S. slaugytoja buvo bute, dirbo savo darbą, suteikinėjo mamai pagalbą. Dėl sakytų žodžių „baikit, baikit“ nesutinka, nes pats jų negirdėjau. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: kokie sužalojimai jums buvo padaryti įvykio metu, ar visi sužalojimai padaryti dėl A. J. veiksmų? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: įvykio metu jai buvo išpešti galvos plaukai, dalis išpeštų plaukų buvo rasta po staliuku. Buvo kraujosruvos ant juosmens, dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje bei kitose kūno vietose. Visi sužalojimai užfiksuoti ekspertizėje, ekspertizės metu nustatyti kūno sužalojimai padaryti įvykio metu dėl A. J. veiksmų. Klausimas įtariamajam A. J.: ar girdėjo nukentėjusiosios N. T. parodymus, ar sutinka su nukentėjusiosios parodymais? Įtariamojo A. J. atsakymas: nukentėjusiosios N. T. parodymus girdėjo, su tokiais nukentėjusiosios parodymais visiškai nesutinka, jai iš galvos plaukų nepešė, smūgių jai nesudavė, prieš ją nesmurtavo, sužalojimų žymių matomose kūno vietose nebuvo. O plaukai jai slenka nuolat, daug metų. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: ar įvykio metu šaukėsi pagalbos, ar po įvykio skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, jeigu ne, tai kodėl? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: pagalbos telefonu 112 neskambino, nes bijojo brolio A. J., kuris po įvykio pats pareiškė, kad skambins bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvies policijos pareigūnus. Pati skambino dukrai D., pokalbio metu šaukė, kad ją sumušė ir dukra netrukus atvažiavo su žentu E. A.. Klausimas įtariamajam A. J.: kodėl 2026-01-10 skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, ką pranešė? Įtariamojo A. J. atsakymas: šio konflikto metu sesuo N. T. iš nugaros jį pastūmė, dėl ko jis su dešiniu pečiu trenkėsi į durų staktą, kai atsisuko, ji jam spyrė iš dešinės kojos jam į kairės kojos kelią. Tokiais savo veiksmai sesuo jam sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina 8 balais iš 10. Todėl savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie sesers smurtą prieš jį. Dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pareiškimu kreipėsi 2026-01-15, į ekspertizę vyko 2026-01-19, dėl mamos laidotuvių. Klausimas nukentėjusiajai N. T.: ar girdėjo įtariamojo A. J. parodymus, ar sutinka su įtariamojo parodymais? Nukentėjusiosios N. T. atsakymas: A. J. parodymus girdėjo, su jais visiškai nesutinka, visi jo parodymai yra melas. Proceso dalyviai vienas kitam klausimų nepateikė (t. 2, b. l. 144-148).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Be to, tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, nepakanka to, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar tas užfiksuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent kaltinamojo asmens elgesio pasekmė.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškindamas, kad prieš seserį N. T. nenaudojo jokio smurto, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl mamos slaugos, turtinių santykių, dingusio žiedo, sesuo pradėjo šaukti, rėkti, provokuoti, paskui sesuo jį pastūmė, jis atsitrenkė į staktą, tada ji spyrė jam į kairę koją, jam skaudėjo. N. T. atžvilgiu neatliko smurtinių veiksmų, jai yra išoperuota nugaros išvarža, o plaukai ir taip seniai slenka, todėl nežino, iš kur jai yra padaryti odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, galimai mušasi su sugyventiniu. Negalėjo būti taip, kad N. jį pastūmė, o jis ją sumušė. Prieš N. rankos nekėlė. Jei pargriuvusią N. būtų spardęs, tai būtų neįmanoma, kad slaugytoja to nebūtų mačiusi, nes N. jį stumiant, slaugytoja dar buvo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis smurtą sesers N. T. atžvilgiu naudojęs taip pat neigė, parodydamas, kad įvykusio žodinio konflikto metu jis prieš seserį rankos nekėlė, delnu du kartus nesudavė, už plaukų netampė, tris kartus į kairį šoną nespyrė, seseriai fizinio skausmo nesukėlė, ji prisimelavo, padarė spektaklį (t. 2, b. l. 124-126), papildomos apklausos metu parodė, kad seseriai ranka netrenkė, plaukų nuo jos galvos nerovė ir jai nespyrė, iš kur atsirado nustatyti sužalojimai, jis nežino (t. 2, b. l. 137-139). Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus nevertina kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamų bylos aplinkybių, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos byloje esantys ir teismo ištirti duomenys.

Nukentėjusioji N. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme įvykio aplinkybes nurodė iš esmės tapačiai. Teisme parodė, kad atvykusi slaugyti mamos ir įėjusi į butą išgirdo, kaip kaltinamasis ją išvadino „p...“, kad ji atėjo per anksti, reikėjo palaukti lauke, kol jis išeis. Kiek vėliau, jai stovint kaltinamasis puolė kumščiais į galvą, ji parkrito, parkritusią ėmė spardyti, ji pradėjo klykti, išskėtęs rankas puolė jai plaukus rauti, kumščiais daužyti. Nurodė, kad ne mažiau nei du kartus plaštaka trenkė jai į veido sritį, gal tris kartus kumščiais sudavė į galvos sritį, o parkritusią gal tris kartus spardė kojomis į dešinį šoną. A. plaukus rovė, pešė, rado plaukų kuokštą, kurį sudėjo į servetėlę, o dukra, plaudama grindis, dar rado plaukų. Įvykio metu jutusį fizinį skausmą vertina 8 balais iš 10, skausmą jaučia ir posėdžio dienai, negali miegoti ant šono. Po šio įvykio atsirado matomų sužalojimų ant kūno - ant abiejų kojų, nugaroje, juosmens srityje. Skambino verkdama dukrai ir sakė, kad ją muša, rauna plaukus. Ikiteisminio tyrimo metu parodė identiškai, kad tik įėjus į butą, brolis ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais „p....“, „s....“, kaltinti dėl mamos nepriežiūros. Tęsiantis užgauliojimams, žodiniam konfliktui, kaltinamasis, priėjęs prie jos, ne mažiau kaip du kartus rankos plaštaka trenkė jai per veidą ir sukėlė 8 balų iš 10 balų fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ji nugriuvo ant buto grindų, konflikto metu ji šaukė, kad brolis jos nemuštų, bet jis vis tiek smurtavo toliau. A., rankomis sugriebęs jai už galvos plaukų, juos ėmė rauti, pešti bei, paleidęs plaukus, ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė jai į dešinį šoną ir sukėlė 8 balų iš 10 fizinį skausmą. Nustojus broliui mušti, pamatė ant grindų gulinčią jos išrautų plaukų sruogas, kurias paėmė. Po įvykio ji paskambino dukrai D. ir visą situaciją papasakojo, dukra į butą atvažiavo po įvykio. Konfliktas su broliu buvo ne pirmas (t. 2, b. l. 15-26). Nesiremti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi tokius parodymus atitinka kita bylos medžiaga, ištirta teisme.

Liudytoja D. A., nors tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, tačiau nukentėjusiosios skambutis liudytojai iškart po įvykio ir jo metu išdėstytos įvykio aplinkybės (kurias ji viso proceso metu iš esmės nurodė nuosekliai) bei liudytojos nuvykimas į įvykio vietą netrukus po incidento kaltinamojo versiją, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, paneigia. Teisme liudytoja parodė, kad jai paskambino verkdama mama ir prašė atvažiuoti pas močiutę į butą, nes A. jai rovė plaukus, ją suspardė, sudaužė. Po pokalbio ji iškvietė policiją ir su vyru išvažiavo pas mamą. Einant prie močiutės namo laiptinės jau girdėjo A. rėkimus. Lipdama laiptais paskambino pareigūnams antrą kartą, kad jie greičiau atvažiuotų. Įėjus į butą, mama stovėjo prie stalo kambaryje, išsigandusi, apsiverkusi, rankoje laikydama servetėlę su išrautais plaukais, o A. buvo įsiaudrinęs, daug keikėsi, iki atvykstant pareigūnams visą laiką šūkavo, sakė, kad jos mama nesirūpina močiute, jos neprižiūri. Suprato, kad A. puolė jos mamą, ją spardė, daužė, rovė plaukus. Kad buvo smurtauta prieš mamą, sužinojo iš jos pačios, mama jai pasakė, kad A. griebė už galvos plaukų, trenkė į rankas ir paskui, mamai parkritus, ją spardė. Vėliau, tvarkydama kambarį, ant grindų ji pati dar rado plaukų kuokštų. Apžiūrėjusi mamą, tik juosmens srityje matė sužalojimą, kitų kūno vietų nebeapžiūrinėjo. A. J. yra agresyvus, nevaldomas, prieš jos mamą yra ir anksčiau smurtavęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. papasakojo tapačiai, kad telefonu paskambinusi mama verkdama prašė, kad kuo greičiau atvažiuotų pas močiutę, nes jos brolis A. ją daužo, spardo ir rauna plaukus. Iškart po pokalbio su mama paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, ką jai pranešė mama, ir kartu su savo vyru E. A. automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą. Jau einant lauke link laiptinės kartu su vyru girdėjo šūkaujantį A. J., todėl vėl iškart skambino 112, prašydama, paskubinti policijos pareigūnus. Užėjus į butą, A. ir toliau nuolat šūkavo, jis sėdėjo kambaryje, kuriame gulėjo močiutė, o jos mama tame pačiame kambaryje stovėjo prie stalo, arti lango ir rankoje laikė servetėlę, kurioje buvo išrauti mamos galvos plaukai. Kol laukė policijos, A. nuolat šūkavo, nuolat kartojo, kad jos mama neprižiūri savo mamos, kad vienas jis ją prižiūri, kad jos mama melagė, kad ji nuėmė žiedą nuo močiutės rankos. Pasilikusi pas močiutę bute ir plaudama buto grindis, kambaryje, kuriame gulėjo močiutė, prie lango, arti stalo, rado dar mamos galvos plaukų, buvo akivaizdu, kad jie buvo raunami. A. J. ankščiau yra ne kartą smurtavęs prieš jos mamą, nuolat naudodavo psichologinį smurtą (t. 2, b. l. 87-90).

Nukentėjusiosios N. T. ir liudytojos D. A. parodymus atitinka ir liudytojo E. A. teisme duoti parodymai, kad įvykio dieną žmonai paskambino jos mama ir pasakė, kad važiuotų pas močiutę, nes A. mamą daužo. Už 7-10 min. atvyko į močiutės butą. Jau eidami link laiptinės, girdėjo šaukimus ir suprato, kad tikrai yra kažkas negerai. Duris atidaręs A. labai rėkė ir gestikuliavo rankomis, jo būsena buvo agresyvi, buvo pakėlęs balsą, „koliojosi“, gąsdino. Paties smurtinio konflikto nematė, bet girdėjo žodinį konfliktą. Uošvienė stovėjo visa raudona, išsigandusi, buvo strese, parodė plaukų kuokštą, sakydama, kad ją A. spardė ir rovė jai plaukus, parodė galvą, kad vienoje vietoje yra plika, išrauti plaukai. Padarytų sužalojimų nematė, matė tik plaukus, o po įvykio žmona, plaudama močiutės bute grindis, dar rado nukentėjusiosios plaukų, apie kuriuos jam galimai pasakė, nes tų kitų bute rastų plaukų jis nematė. Pati nukentėjusioji jam pasakė, kad yra mėlynės ant šono, bet jų nerodė, papasakojo už poros dienų po įvykio. Po įvykio uošvienė skundėsi, kad skauda vaikščiojant, skauda viską, negali miegoti. Jam žinoma, kad tarp A. ir N. yra nesutarimai dėl palikimo, o A. neminėjo, kad prieš jį buvo naudotas smurtas. Liudytoja S. R., nors tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paties smurtinio incidento nematė, nes buvo susikoncentravusi tuo metu į atliekamą procedūrą ligonei, tačiau patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko emocingas konfliktas, abu asmenys vienas ant kito šaukė, gestikuliavo rankomis. Teisme liudytoja S. R. parodė, kad išeidama pro duris prasilenkė su nukentėjusiąja, nuėjo iki mašinos pasiimti reikalingų medicininių priemonių, o grįžus į butą, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios jau vyko, kodėl jie konfliktavo, nežino, bet A. J. pasakojo, kad su seserimi pykosi dėl kažkokio mamos numauto žiedo. Asmenys vienas ant kito šūkavo, girdėjo sakant „dėl ko tu mušiesi?“, pykosi, jautėsi įtampa tarp jų. Smurtinių veiksmų, sužalojimų nematė, nes į juos nežiūrėjo. Nematė, kad įvykio metu būtų kažkas parkritęs. Uždėjusi pacientei pleistrą iškart išėjo. Įvykio metu girdėjo garus „ai“, „oi“, tie garsai buvo iš po pasakymo „ko tu mušiesi?“. Šalinantis iš buto konfliktas dar tęsėsi, tačiau nepamena, ar girdėjo kokius grumtynių ar kritimo garsus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. parodė iš esmės vienodai, t. y., kad eidama iki lauko iki savo automobilio pasiimti reikalingų medicininių priemonių, laiptinėje susitiko su pacientės dukra. Sugrįžusi į butą išgirdo, kad pacientės sūnus ir dukra žodžiu konfliktuoja. Vyras nuolat kartojo moteriai, kad ji neprižiūri mamos, o moteris jam vis kartojo, kad pinigus gavo sūnus, todėl ir mamą turi prižiūrėti jis. Einant pro moterį, stovinčią kambaryje, moteris ją ranka palietė per petį pasakydama, kad darbuotojos jai nereikia. Paprašė asmenų, kad jie palaikytų savo mamą, kad galėtų užklijuoti pleistrą, kažkiek padėjo pacientės sūnus, o moteris tuo metu stovėjo prie lovos, abu jie šūkavo, konfliktavo. Po to vyras atsitiesė nuo mamos. Ji išgirdo, kaip vyras pasakė „ko tu mušiesi“. Ji, pakėlusi galvą, pamatė, kaip jie toliau šūkauja, žodžiu konfliktuoja, moteris gestikuliavo rankomis, tada liudytoja pasakiusi, kad išsikviestų policiją ir į savo asmeninius santykius jos nekištų. Jokio fizinio kontakto, kad asmenys vienas prieš kitą smurtautų, ji nematė, į juos stengėsi nežiūrėti. Pasirūpinusi paciente išėjo iš buto, prieš tai asmenims pasakiusi, kad nusiramintų, tačiau jie toliau šūkavo, nekreipė į ją dėmesio (t. 2, b. l. 81-84). Apie nukentėjusiosios patirtą fizinį smurtą užfiksuota ir pareigūnų kūno kamerų įrašuose, kurių apžiūra aprašyta 2026-01-28 kitų objektų apžiūros protokole. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip prie pareigūnės priėjusi vyresnė moteris ir rodydama savo galvą sako, jog, kai buvo seselė, jai pešė, rodo plaukus, spardė, daužė, bet seselė atsisakė liudyti. Nukentėjusioji sako, kad rašys pareiškimą, nes rauna plaukus, spardo, išvadino „p...“, „visokia brude“. Nurodė, kad, kai spardė, daužė, buvo skaudu, kad trenkė į veidą (su dešinės rankos delnu parodo veido dešinę pusę) ir spardė, kai parkrito. Su kojom spardė. Skausmą įvertina 8 iš 10 balų. Moteris nurodo, kad vyras, prie jos pribėgęs, pradėjo spardyti, daužyti, už plaukų pešti. Palenkusi galvą pareigūnei parodo, kaip nuo galvos krenta išpešti plaukai. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji aiškina, jog kaltinamasis ją spardė, daužė ir plaukus rovė. Dar kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnei atliekant įvykio vietos apžiūrą, prie lango, tarp kėdės ir žurnalinio staliuko, pastebi nedidelį kuokštą tamsių trumpų plaukų ir moteris patvirtina, kad ten jos plaukai, nukentėjusioji į servetėlė įdeda išpeštus plaukus (t. 2, b. l. 99-104). Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, kurio apžiūra užfiksuota 2026-01-21 kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kad operatorei atsiliepiant girdisi vyriškas balsas, sakantis „p..., girdėjai, S., sako pinigų, pinigų, žmogų išleisk“. Pranešėjas (kaltinamasis) informuoja, kad iš mirštančios mamos jo sesuo paėmė žiedą, kad atvažiavusi išprovokavo, puola ant jo, kad jis rašys pareiškimą, nes sesuo jį išprovokavo. Kitame įraše užfiksuota, kad pranešėja (D. A.) informuoja, jog ką tik skambinusi mama pranešė, jog pas močiutę mamos brolis muša mamą, išrovė plaukus, daužo galvą. Kitame įraše užfiksuota, kad ta pati pranešėja (D. A.) pakartotinai skambina Bendrajam pagalbos centrui, klausdama, ar jau atvyksta policija, prašo važiuoti greičiau, kad kaltinamasis toliau šūkauja (t. 2, b. l. 91-95). Dar kitame Bendrojo pagalbos centro garso įraše, kurio apžiūra užfiksuota 2026-01-13 kitų objektų apžiūros protokole, pranešėja (kaimynė) informuoja, jog girdi, kaip asmenys galimai mušasi, riejasi, moteris rėkia (t. 2, b. l. 96-98). Iš pareigūnės A. G. 2026-01-10 tarnybinio pranešimo „Dėl gauto iškvietimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pranešėja girdi, kaip kaimynai bute mušasi, trankosi, triukšmauja, moteris rėkia, kad atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko kaltinamasis A. J., nukentėjusioji N. T. ir liudytoja D. A., su kuriais pabendravus buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje atvejis. N. T. nurodė, kad brolis A. J. prieš ją smurtavo. Užfiksuota, kad A. J. su pareigūnais bendravo agresyviai, nuolatos šaukė, vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (t. 2, b. l. 12-13). 2026-01-10 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios N. T. atviras kūno vietas - rankas, kojas akivaizdžių sužalojimų nematoma, tačiau apžiūrint veidą, ant dešiniojo skruosto matomas paraudimas (t. 2, b. l. 50-58). Pareigūno T. K. 2026-01-10 tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo iš ligoninės IT Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2026-01-10 apie 19.21 val. gautas Šiaulių ligoninės slaugytojos B. telefoninis pranešimas apie GMP 15.15 val. iš (duomenys neskelbtini) į ligoninės priimamojo skyrių pristatytą blaivią N. T., kuriai nustatytas galvos sumušimas ir paskirtas ambulatorinis gydymas (t. 2, b. l. 63-64). Vykusios akistatos, užfiksuotos 2026-01-20 akistatos protokole, metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios matyti, kad nukentėjusioji N. T. nurodo identiškas įvykio aplinkybes, jog jai įėjus į butą brolis A. J. pradėjo ją vadinti „p...“, priekaištauti, kad nepadeda slaugytojai, paskui priėjęs pradėjo pešti galvos plaukus, dalis išpeštų plaukų buvo rasta po staliuku, dviem kumščiais sudavė ne mažiau tris smūgius į galvą, pastūmė, dėl ko nukrito ant žemės, po ko nukritusiai ne mažiau tris kartus spyrė į dešinės pusės juosmenį. Visą laiką klykė ir šaukė iš skausmo ir streso. Buvo kraujosruvos ant juosmens, dešinėje pusėje, kairėje šlaunyje bei kitose kūno vietose. Įvykio metu slaugytoja S. buvo prie mamos, klijavo pleistrus ir sakė „baikit, baikit“. Pagalbos telefonu 112 neskambino, nes bijojo brolio, pati skambino dukrai D. šaukdama, kad ją sumušė ir dukra su žentu E. netrukus atvažiavo. Su nukentėjusiosios parodymais A. J. kategoriškai nesutiko, nurodydamas, kad N. T. iš galvos plaukų nepešė, smūgių nesudavė, prieš ją nesmurtavo, sužalojimų žymių matomose kūno vietose nebuvo, o plaukai jai slenka nuolat, daug metų. Į pagalbos centrą jis skambino dėl to, kad praneštų apie sesers smurtą prieš jį patį, nes sesuo jam įspyrė. Nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atsispindi tiek ir 2026-01-10 policijos registruojamų įvykio registre, kuriame užfiksuota pranešėjos kaimynės informacija Bendrajam pagalbos centrui apie girdimą bute triukšmą, kad asmenys mušasi, trankosi, moteris rėkia (t. 2, b. l. 6-11), tiek 2026-01-10 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kad žodinio konflikto metu blaivus brolis A. J. rankomis pešė seseriai galvos plaukus, ne mažiau kaip du kartus rankos plaštaka trenkė per veidą bei, nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į dešinį šoną sukeliant fizinį skausmą (t. 2, b. l. 15-26). Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus (intraodines kraujosruvas pakaušyje; poodines kraujosruvas kairiame žaste, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimus dešiniame žaste, nugaroje, juosmens srityje) patvirtina ir 2026-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad identifikuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminių poveikių metu ir nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nurodyta, kad nėra atmetama galimybė, jog nustatytų kūno sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminių traumų metu (t. 2, b. l. 67-69). Pažymėtina ir tai, kad duomenų apie sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno iki įvykio byloje fiksuota nėra, jie fiksuoti tik po įvykio. Be kita ko, liudytoja S. R. parodė, kad eidama į automobilį pasiimti medicinių priemonių ir sutikusi N. T. laiptinėje, t. y. dar iki konflikto, pas ją nematė jokių sužalojimų. Smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtina viso proceso metu nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie sutampa su kita bylos rašytine medžiaga, o vykstantis priešpriešinės bylos tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje A. J. 2026-01-15 tyrėjos J. S. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju dėl nagrinėjamo įvykio, nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo panaudotas.

Taigi, aukščiau įvardintų duomenų visumos analizė rodo, kad kaltinamasis A. J. smurtaudamas (ne mažiau kaip du kartus trenkdamas rankos plaštaka į veido sritį, nenustatytą kiekį kartų kumščiais suduodamas į galvos sritį, rankomis pešdamas, raudamas plaukus, ne mažiau kaip tris kartus nugriuvusiai spirdamas į dešinį šoną) nukentėjusiajai – seseriai N. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - intraodines kraujosruvas pakaušyje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, juosmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste, nugaroje, juosmens srityje. Tokią išvadą, kaip minėta, pagrindžia nukentėjusiosios N. T. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos D. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo E. A. teisme duoti parodymai, iš dalies liudytojos S. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamojo A. J. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. J. nusikalstamą veiką įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl A. J. veika, atsižvelgiant kad smurtavo artimojo giminaičio (sesers) atžvilgiu, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-20 nuosprendžiu neginčijamai nustatyti A. J. nusikalstami veiksmai pagal BK 284 straipsnį, t. y., kad 2025-06-04 apie 18.32 val. viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. supykęs ant nukentėjusios O. P., koja spyrė į bare stovėjusį staliuką, kuris sulūžo ir paėmęs jo vieną dalį, su ja sudavė nukentėjusiajai O. P. į galvos sritį, tuo padarymas nukentėjusiajai O. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva galvos plaukuotosios dalies kairėje. Kadangi A. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-20 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir per vienerius metus (2026-01-10) padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir šiuo nuosprendžiu sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

V. Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

A. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus), nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., padarė vienerių metų laikotarpyje būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja; 2007 m., vadovaujantis BK 38 straipsniu, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal analogišką straipsnį, tik kitą jo dalį (140 str. 1 d.) bei pagal BK 145 str. 1. (t. 2, b. l. 165-168, 170-175 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Prisipažino padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl šių veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Administracine tvarka trejų metų laikotarpyje nebaustas (t. 2, b. l. 104-105), nedirbantis (t. 2, b. l. 160-162), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 159). Įvertinęs visas aukščiau skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. J. už nuskalstamų veikų padarymą straipsnio sankcijose numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimą, bausmių dydžius nustatant kaip mažesnius už baudžiamajame įstatyme numatytą vidurkį. Tokios bausmių rūšys, teismo nuomone, yra pakankamos kaltinamąjį priversti tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Prokuroro pasiūlytos arešto bausmės, teismo vertinimu, laikytinos per griežtomis, įvertinus kaltinamojo asmenybę (nusikalto būdamas neteistas (teistumui išnykus), taip tai, kad padarytos veikos sunkių ar ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosioms nesukėlė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į A. J. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kt. aplinkybes.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. J. laikino sulaikymo laikas (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1235-1183/2025) nuo 2025-06-04 18.40 val. iki 2025-06-05 13.55.val. (viena para, t. 1, b. l. 61-68) ir laikino sulaikymo laikas (nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-498-899/2026) nuo 2026-01-10, 13.07 val. iki 2026-01-11, 10.54 val. (viena para, t. 2, b. l. 105-107, 111-113), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir laikant, kad A. J. yra atlikęs šešias laisvės apribojimo dienas.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras, vadovaujantis BK 72² straipsniu, siūlė kaltinamajam A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrė laisvės apribojimo bausmes su vienu iš įpareigojimų – dalyvauti elgesio pataisos programoje, baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose A. J. įvykdė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-06-20 nuosprendį, tai patvirtina byloje esantis 2026-04-24 programos baigimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinis minėtos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis, todėl ji neskirtina.

VI. Kiti klausimai

A. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (t. 2, b. l. 152-154, t. 3, b. l. 1-2), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 155-158) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

plaukai, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių pagal 2026-01-14 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 48-49), - sunaikintini;

kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei Bendrojo pagalbos centro pateiktais skambučių garso įrašais, esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio

2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

284 straipsnį ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant A. J. bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant A. J. bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant A. J. bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką (baudžiamojoje byloje Nr. 1-1235-1183/2025) nuo 2025-06-04 18.40 val. iki 2025-06-05 13.55.val. (vieną parą) ir laikino sulaikymo laiką (nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-498-899/2026) nuo 2026-01-10, 13.07 val. iki 2026-01-11, 10.54 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir laikant, kad A. J. yra atlikęs 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

A. J. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus bausmės vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) plaukus, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių pagal 2026-01-14 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), - sunaikinti;

2) kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei Bendrojo pagalbos centro pateiktais skambučių garso įrašais, esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti A. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktus nuteistasis privalo susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti A. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Išaiškinti A. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas