- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- eB2-351-1042/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00081-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Pareiškėjas
- IES1
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- „Badruma"
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos IES1 (toliau ir VMI) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „B.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prašo iškelti atsakovei UAB „B.“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas 2026-05-11 sudarė 19 110,94 Eur. Teigė, kad bendrovė yra nemoki.
Procesiniai dokumentai atsakovei UAB „B.“ įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo tenkintinas.
JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė ir 2026-05-11 duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka siekė 19 110,94 Eur. Teismas sprendžia, kad pareiškėja turi teisę JANĮ nuostatų tvarka pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.
Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovė UAB „B.“ buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, reikšmingus vertinant įmonės finansinę būklę. Nurodyti dokumentai teismui nebuvo pateikti.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).
Atsakovė nepateikė duomenų apie bendrovės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl teismas įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal pareiškėjos pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.
Iš 2024 m. trumpo balanso matyti, kad bendrovė turėjo 224 553 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimas sudarė 151 959 Eur. Teismas pažymi, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir tikroji jo vertė gali būti kitokia. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, parodančių turto sudėtį, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo remtis vien 2024 m. balanso duomenimis. VĮ Registrų centras duomenimis, įmonė neturi nekilnojamojo turto objektų. Pareiškėja VMI nurodė, kad priverstinai išieškoti atsakovės mokestinės nepriemokos nepavyko. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš svetainės vz.lt duomenų matyti, kad bendrovė turi įsiskolinimų Sodrai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimo procesai.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis galima teigti, kad atsakovė UAB „B.“ laiku nevykdo turtinių prievolių kreditoriams, atsakovės prievolės įvykdymo terminai jau yra suėję. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, restruktūrizavimo byla jai nėra keliama. Teismas konstatuoja, kad UAB „B.“ yra nemoki. Duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta, todėl yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), atrinktas nemokumo administratorius UAB „M.“ (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas minimalus 5 MMA bazinis atlygis.
Iškėlus atsakovei bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
Iškelti UAB „B.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.
Bankrutuojančios UAB „B.“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „M.“ (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) : (duomenys neskelbtini))
Nustatyti nemokumo administratoriui UAB „M.“ 5 765 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „B.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini) turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises.
Nustatyti UAB „B.“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją.
Išaiškinti, kad UAB „B.“ valdymo organams teismo nustatytu terminu neperdavus administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.
Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „B.“ įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą.
Nutarties dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Priimtą nutartį išsiųsti Turto areštų aktų registrui, pareiškėjai VMI, atsakovei UAB „B.“, paskirtam nemokumo administratoriui UAB „M.“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui.
Ne vėliau kaip kitą dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo išsiųsti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytiems subjektams.
Įpareigoti administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.