Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 3 d. ir 165 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra; 2026 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuri pakeista 2026 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, į šią bausmę įskaitant 2 paras išbūtas laikiname sulaikyme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. 2025 m. lapkričio 25 d. 10:45 val., ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0188 (patikros sertifikato Nr. 2426799), 2025-11-25, 10:49 val., jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis A. B. smurtaudamas nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. P., būtent: 2025 m. gruodžio 16 d., apie 20.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, metaliniu strypu išdaužė kambario durų stiklą ir dūžtančiomis stiklo šukėmis sužalojo nukentėjusiajam A. P. veidą, po to tyčia, metaliniu strypu bei kumščiu ne mažiau kaip penkiolika kartų sudavė nukentėjusiajam A. P. į krūtinės, veido bei kaklo sritis ir kitas kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - pjautines žaizdas dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje; intraodines kraujosruvas smakre; odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešiniame žande, kairio paakio srityje, kairiame žande, kairėje pažandėje, kakle, kairės alkūnės – dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje; odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą smakre; kairės ir dešinės skydinės kremzlės lūžius, žiedinės kremzlės lūžį kairėje; gerklų hematomą dešinės pusės vedeginio gumburo-balso klostės-gerklų skilvelio srityje, nes dėl gerklų kremzlių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis A. B. grasino nužudyti nukentėjusįjį A. P., būtent: 2025 m. gruodžio 16 d., apie 20.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavęs pro garažo vartus juos sulaužydamas į nukentėjusiojo A. P. garažą, po to metaliniu strypu sulaužęs garažo duris ir patekęs į koridorių, strypu daužydamas kambario duris, grasino nukentėjusiajam A. P. jį nužudyti, išsakydamas žodžius „užmušiu, tu su ja negyvensi“, tokiais tyčiniais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis A. B. tyčia sugadino svetimą turtą, būtent: 2025 m. gruodžio 16 d., apie 20.30 val., automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nukentėjusiajam A. P. priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), garažo vartus, kurių vertė 770 eurų, ir juos sulaužė, po to metaliniu strypu sulaužė garažo duris, kurių vertė 170 eurų bei kambario duris, kurių vertė 180 eurų, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. P. 1120 eurų turtinę žalą, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies. Kaltinamasis nurodė, kad dėl vairavimo neblaiviam kaltę pripažįsta. Datos neprisimena, kai neblaivus vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš dalies yra jo, tik jį dar iki įvykio buvo perrašęs V. L., jo vardu automobilis nebuvo registruotas. Automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), buvo vienas, privažiavo prie A. P. darbo, šio palaukė pašnekėti, bet eilinį kartą pastarasis nenorėjo kalbėti. Tada jie susiginčijo, jis A. P. buvo sučiupęs už striukės, tai kažkas iš kioskelio pasakė, jog kvies policiją, ir A. P. pabėgo. Policija jį sustabdė, o jis iš vakaro buvo vartojęs degtinės. Nežino, ar buvo tikrintas jo neblaivumas, nes kai jį sulaikė, jis prarado sąmonę ir tik vakare ją atgavo. Greičiausiai jam nebuvo duota pūsti į alkotesterį, bet iš kraujo buvo nustatyta 3,67 promilių neblaivumas, su tuo sutinka. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Automobilio „Renault Megane“ rinkos kaina yra nuo 600 eurų iki 900 eurų, bet jie jį pirko už 300 eurų, nes automobilis buvo su vairo stiprintuvo defektu, o kai sutvarkė, jo vertė gali būti ir 900 eurų, ir 1000 eurų.

Dėl konfliktų su A. P. gali paaiškinti tai, jog jis jam pasakė, kad šis negyvens su V. L., nes ši turi dar vieną vyrą, kadangi V. yra toks žmogus, kuris vieno vyro neturi. Buvo taip, jog L. pardavinėjo jo automobilį ir norėjo pasiimti už jį pinigus, tai šitą dalyką pasakė tyrėjai, kuri paskambino V. L. bei pasakė šiai atiduoti pinigus jam, nes automobilis buvo jo. Nuo to prasidėjo konfliktas. Jis skambino L., bet ši jį buvo užblokavusi, kadangi norėjo susitikti bei pakalbėti, nes ši negali valdyti svetimo turto, tačiau jam nelabai pavyko su V. L. susiskambinti. Paskui jis buvo medicinos namuose pas šeimos gydytoją ir matė, kad ateina L., tai jie susitiko ir įvyko kivirčas. Vėliau su automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo pas A. P. ir įvažiavo pro dalinai pravirus garažo vartus bei pakvietė jį pakalbėti. To automobilio savininkas yra kitas žmogus, bet pagal pirkimo-pardavimo dokumentus savininkas buvo jis, tik to automobilio nespėjo deklaruoti. Kai įvažiavo pro garažo vartus, stogas siekė stiklą, tai galbūt garažo vartai buvo apgadinti, bet negali įvertinti to dalyko. Kai įvažiavo pro garažo vartus, šie atsidarė daugiau ir galėjo juos sulaužyti. Kai įvažiavo į garažą, jis pradėjo šaukti, tai iš namo išėjo žmonės. Kai išlipo iš automobilio, jis nuėjo iki pirmų durų, jį pasitiko A. P. ir per tas duris nepraėjo, nes A. užsidarė. Tarp jų buvo vienos durys, kadangi jis jau buvo pakliuvęs į vidų. Kai įvažiavo pro garažo vartus, išlipo iš automobilio, bet iš garažo pro duris niekur nepateko. Tuo metu jis buvo blaivas. Išlipęs iš automobilio, jis pasiėmė šepečio plastmasinį metalo spalvos kotą, jeigu jo neįsileistų, nes P. užsidarė duris. Jis norėjo pašnekėti su žmonėmis apie tai, jog nori pasisavinti jo turtą, dėl ko jis kreipėsi į policiją ir tyrėja pasakė V. L. atiduoti jam pinigus. Kai jam nepavyko praeiti per duris, jis išdaužė vienų namo durų stiklą, galėjo apgadinti ir pačias duris su pusiau aliumininiu kotu. A. P. sužalojimai atsirado nuo stiklo, o su rankomis pastarajam nepataikė, nes A. P. buvo atsitraukęs, su tuo jo turimu daiktu P. taip pat nekliuvo. Nežino, kaip A. P. buvo sužalotos gerklos. Jis sugadino garažo duris ir vienas namo vidaus duris, t. y. iš viso apgadino dvejas duris. Kai ėjo į vidų, A. P. sakė, kad šis negyvens su V. L., nes ši laksto kaip paukštis nuo vieno vyro prie kito vyro, bet A. P. negrasino. Į garažą įvažiavo nepažiūrėjęs, kiek daug yra atidaryti garažo vartai, todėl netyčia juos sugadino. Įvykio metu buvo blaivus, vairuoti moku, tik gal neįvertino garažo vartų atidarymo atstumą. A. P. jis nesužalojo, jis tik pastarajam pasakė, kad šis negyvens su V. L..

Vairavimas neblaiviam galėjo būti lapkričio 25 d., kai jam pravažiavus (duomenys neskelbtini), policija jį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu buvo rytas apie 9.30 val. Alkoholio jis buvo gėręs iš vakaro, nes V. L. jam buvo pasakiusi, kad grįžta pas A. P., ir tada jie abu gėrė degtinę. Į alkotesterį jis nepūtė. Per 5 m. yra du kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, bet problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi. Jam yra atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl važinėti automobiliu yra nenormalu, jis stengiasi nevairuoti, yra pats kaltas, kad sėda už vairo. Gruodžio 16 d. įvažiuodamas į A. P. namą, jis sugadino vartus, bet nežino, kiek šie buvo sulaužyti ir kiek buvo deformuoti, taip pat sugadino vienas namo duris. P. jis pasakė, jog šis negyvens su V. L., kadangi ši yra laisvas paukštis. Nežino, ar P. ir L. buvo baisu, kai jis daužė duris. Pas A. P. važiavo normaliai pasikalbėti, garažo durys buvo praviros, tik gal nepaskaičiavo jų atidarymo aukščio. Rankose jis turėjo plastmasinį strypą su metalizuotu galu, tas strypas ir dabar yra automobilyje, strypas padeda palaikyti kapotą, kadangi nelaiko kapoto cilindrai. Strypas, kuris buvo rastas automobilyje, yra skirtas sukti ratams - policija paėmė ne tą strypą, kurį turėjo atvykęs pas P., nes šis ir šiai dienai yra automobilyje. Automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirko rugpjūčio mėnesį, Regitroje nesusitvarkė dokumentų, nes automobilis turėjo daug defektų ir neišėjo iš karto susitvarkyti. Nežino, per kiek laiko turi susitvarkyti dokumentus dėl automobilio įsigijimo Regitroje, be to, jis turi darbą, tai tik prieidamas tvarkė automobilį. Pripažįsta, jog A. P. veidas galėjo būti sužalotas nuo šukių, kai jos krito.

Pjautinės žaizdos skruoste, viršutinės lūpos srityje A. P. galėjo būti padarytos nuo šukių. Nežino, kaip A. P. galėjo atsirasti kiti nustatyti sužalojimai ir kaip galėjo būti sulaužytos gerklos. Kai išdaužė stiklą, tai A. P. su V. L. kalbėjo tarpusavyje, neprisimena, ar A. P. kalbėjo po konflikto, tik mama šaukė iš viršaus. Nežino, ką darė A. P., kai jis daužė stiklą, bet šis jo neįleido pro duris. Konfliktas truko gal 5 min., o paskui sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kažkas jam buvo pilta ant galvos. Negirdėjo, kad yra kviečiama policija, tik V. su kažkuo jam „pūtė“ – gal su dezodorantu. Nežino, kodėl V. L. jam su kažkuo „pūtė“, nes nuo jo gintis nereikia. Jeigu A. P. būtų sudavęs rankomis ir strypu 15-20 kartų, tai A. P. šiandien jau nebebūtų buvę. Gal kliuvo A. P. su lazda, kai daužė stiklą, bet per duris jis jo nepasiekė. Jeigu A. P. būtų sudavęs 15-20 kartų, tai šis būtų buvęs su mėlynėmis ir nebūtų kitą dieną išėjęs į darbą, o šiuo atveju po pietų šis jau buvo darbe. Paskui jis nebesistengė atidaryti durų, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Jis buvo kitoje durų pusėje nei A. P., stovėjo prie pat durų, o A. P. buvo atsitraukęs per 0,5-1 m. Iš streso neprisimena, ar A. P. ką nors sakė, bet jie kažką tarpusavyje burbuliavo. Neįmanoma buvo A. P. suduoti 15 smūgių, nes jis pastarojo nepasiekė, tik stiklo šukės galėjo šį sužaloti, o be to, jeigu būtų bandęs per tą langą prieiti prie A. P., tai būtų susipjaustęs rankas. P. galėjo atsitraukti tiek, kiek norėjo. Iš pradžių A. P. gal stovėjo prie pat durų, bet kai pamatė, kad šukės krenta, tai tada gal labiau atsitraukė. Jis negalėjo A. P. pagriebti ir šį prisitraukti, o be to, jeigu būtų kišęs rankas, tai jas būtų susipjaustęs. Jeigu P. būtų sudavęs 15 kartų, tai ši būtų gulėjęs ligoninėje. Negrasino užmušti A. P., tik sakė, jog šis negyvens su V. L.. Pripažįsta sugadinęs garažo vartų duris ir namų duris, už jas sumokės tiek, kiek prašo. Ateityje nenori matyti V. L., bet ši pati važinėja jį provokuodama, apie jį klausinėja, ką jam papasakoja žmonės. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl A. P. gydymo sumokės. Papildomai noriu pasakyti, jog gailisi, galvoja išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini), kad nebūtų iš V. L. persekiojimų.

Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. buvo persekiojamas jau ilgą laiką, buvo rašytas ne vienas pareiškimas dėl nuolatinių grasinimų, taip pat vyksta pastarojo įėjimai į kiemą, į namus, į sodybą, o šiuo atveju buvo peržengtos visos ribos. 2025-12-16 ryte atvažiavo į darbą, A. B. atlėkė su mašina į aikštelę prie jo darbo ir jį užpuolė, bet moterys iš turgelio pradėjo šaukti, kad kvies policiją, tai tada A. B. su automobiliu pasišalino, nors buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl paskui policija šį sulaikė. Paskui V. L. ėjo į polikliniką, tai A. B. įpuolė į polikliniką, ten grasino. Dar V. L. grįžtant iš darbo, B. prilėkė prie jų namų, bet V. L. spėjo įvažiuoti į kiemą, tai tada A. B. atsidarė automobilio bagažinę, kažko joje ieškojo, bet nieko neradęs, išspardė kalėdines dekoracijas ir, uždaręs bagažinę, išvažiavo. Kaip supranta, po to A. B. nuvažiavo į savo garažą, pasiėmė metalinį strypą ir maždaug už valandos laiko atvažiavo atgal. Tuo metu garaže buvo sūnaus automobilis, tai įvyko toks sutapimas, jog vos tik sūnus išvažiavo iš garažo ir uždarė vartus, po 3-5 min. A. B. įsibėgėjęs su automobiliu „dėjo“ į vartus. Jis išgirdo didelį triukšmą, pagalvojo, kad gal sūnus grįžo, bet pradaręs kambario duris, pamatė iš garažo įeinantį ir viską daužantį A. B.. Tada jis staigiai uždarė duris ir jas iš visų jėgų laikė, tačiau A. B. išdaužė durų stiklą ir su strypu toliau daužėsi, o jis, kiek pajėgė, tiek gynėsi, negali suskaičiuoti, kiek smūgių jam kliuvo, nes tuo metu ne tai buvo galvoje. A. B. neįėjo į kambarį, kadangi nudaužė rankeną ir negalėjo jos paspausti, bet jeigu būtų įėjęs, tai nežino, kuo viskas būtų pasibaigę.

Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau A. B. jis nepažinojo, bet apie 6 m. jis gyvena kartu su V. L. ir kažkada ši servise tvarkėsi automobilį ir „susiburkavo“, „susičiulbėjo“ su A. B., šie pradėjo bendrauti, V. L. žadėjo išeiti pas A. B. gyventi. Jis tam neprieštaravo, bet šiai pasakė, jog kai supras, su kuo gyvena, sugrįš pas jį ir jis įsileis. V. L. su A. B. pagyveno gal savaitę laiko, po to šis ją stipriai sumušė, tai V. L. parlėkė atgal. Nagrinėjamas įvykis vyko vakare, A. B. įvažiavo į pakeliamus garažo vartus ir su visais vartais įvažiavo į garažą, o iš garažo yra įėjimas į laukinį koridorių, o iš koridoriaus yra įėjimas į kambarį, tai šitos durys buvo neužrakintos. A. B. atvažiavo „Renault“ markės automobiliu, su kuriuo pastarasis visur važinėjasi. Jis matė metalinį strypą, kuris yra naudojamas rato atsukimui, buvo su antgaliu, metalo spalvos, gal parūdijęs, nes nebuvo blizgus. Po to, kai išgirdo stiprų trenksmą, jis ėjo pažiūrėti, tai einant pro kambario duris, pamatė A. B. einantį pro garažo duris į koridorių. Tada jis staigiai uždarė duris ir jas laikė, nes matė, kad A. B. su strypu viską daužo. Garažo vartai buvo sugadinti, visų jų nekeitė, o pakeitė tik pusę, tai dabar skiriasi vartų spalva, už sutvarkymą sumokėjo 770 eurų. Durys iš garažo taip pat buvo sugadintos, nors jų nereikėjo daužyti, kadangi galėjo jas atdaryti, taip pat sudaužė teniso stalą, kuris stovėjo garaže. Durys buvo su stiklu, tai sudaužė tiek stiklus, tiek pačias duris, durų vertė - 170 eurų. Kai jis laikė kambario duris, tai V. L. skambino į policiją. A. B. išdaužė stiklą ir kiaurai išdaužė duris, nes jose liko skylė. Jis tuo metu laikė duris už rankenos ir buvo atsilošęs, kad į jį nepataikytų su strypu, bet vis tiek kliuvo stiprus smūgis į kaklą. Taip pat į veidą lėkė šukės, nors veidas buvo sužalotas nestipriai, bet buvo visas kruvinas. Mano, ir pats A. B. buvo įsipjovęs, nes lauke buvo kraujo. Be to, A. B. per skylę duryse su kumščiais trenkė į krūtinės bei kaklo ir veido sritį. Jam buvo stipriai pataikyta su strypu į kaklą, nes kai atvažiavo policija, jis nebepakalbėjo. Iš pradžių A. B. strypu daužė duris, o kai pasidarė skylę, tai per ją daužė ir badė. Kai A. B. trankė su kumščiais bei metaliniu strypu, tai šis jį matė, jam rėkė „užmušu“, „su ja negyvensi“. A. B. jau eidamas garaže šūkavo, tačiau jis negirdėjo, ką šūkavo, bet buvo žodžiai: „ateik čia, padla, piderase“, o kai bandė įsiveržti į kambarį, tai sakė, jog jį užmuš, kad jis su ja negyvens, ir kitus keiksmažodžius. Jis išsigando grasinimų ir A. B. veiksmų. Po įvykio vyko pas medikus, jį paguldė į ligoninę ir, nors norėjo važiuoti namo, bet gydytojai neleido, nes sakė, jog per naktį gali uždusti, kadangi iš padarytos gerklės nuotraukos matėsi, jog kažkas yra pažeista. Ligoninėje išbuvo parą laiko. Įvykio metu nebuvo blaivus, neprisimena, ar buvo nustatinėjamas jo neblaivumas, bet turbūt nebuvo daug nustatyta, kadangi jis tiesiog prie televizoriaus gurkšnojo brendį. Anksčiau su A. B. neturėjo jokių konfliktų, tik tos dienos ryte A. B. buvo atvažiavęs pas jį į darbą ir ten jį užpuolė. Kai A. B. daužė duris, namuose viršuje dar buvo motina, kuri buvo išėjusi ant laiptų, šaukė ir rėkė, bandė pilti šaltą vandenį. Paskui A. B. paliko jų namus, nes šis supranta, kad gali atvažiuoti policija – A. B. visus užpuolimus darė protingai: pašūkauja, parėkauja, pagrasina ir po 5-10 min. visada pats pasišalina. Šiuo atveju A. B. išėjo per laukines duris, iš garažo pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Jam atrodo, jog A. B. automobilio variklis buvo išjungtas, automobiliui buvo išdužęs priekinis stiklas, o garaže liko nukritęs valstybinis numeris. Jiems atrodė, kad policija važiavo labai ilgai, pareigūnai atvyko gal už 15 min. Policijai skambino V. L., o greitąją medicinos pagalbą iškvietė turbūt policija. V. L. įvykio metu buvo namuose, tik ne visą laiką buvo šalia jo: įeidavo į virtuvę, paskui ateidavo į koridorių, nes turbūt virtuvėje skambino policijai. Iš virtuvės tiesiogiai nesimato tos durys, kurios buvo daužomos, bet V. L. matė, kas vyksta, o be to, suprato, kas atvažiavo ir kas darosi. Žala jam buvo atlyginta.

Žalą atlygino Lietuvos draudimas, o ne kaltinamasis. A. B. po įvykio neatsiprašė, o po to dar kartą puolė, dar kartą grasino užmušti, kai važiavo iš sodybos, o A. B. su automobiliu blokavo kelią, puolė prie vairuotojo, o prie vairo sėdėjo V. L., bet tuo metu jis jau turėjo nusipirkęs dujų, tai papurškė. Pareiškimo dėl šio įvykio nerašė, bet skambino į policiją. Lapkričio 25 d. skambino į policiją dėl A. B. vairavimo neblaiviam, nes šis atvažiuodavo į sodybą pagrasinti. Nagrinėjamo įvykio metu be garažo vartų buvo išdaužtos dvejos gyvenamojo namo durys: vienos - iš garažo į koridorių, o kitos - iš koridoriaus į kambarį, byloje yra sugadintų durų nuotraukos. Vėliau strypas buvo rastas automobilyje. Kai jį išvežė į ligoninę, tai V. L. su seserimi nuvažiavo į garažą, kurį savininkas atrakino, ir ten buvo rasta sudaužyta mašina ir strypas, bet viską ten ir paliko, o ryte policija paėmė tiek mašiną, tiek strypą. Kai ryte rašė pareiškimą, tai girdėjo, kaip pareigūnai skambino su nurodymu paimti iš garažo automobilį ir tempti jį į aikštelę, tai tada buvo rastas ir strypas.

Visus nustatytus sužalojimus patyrė nagrinėjamo įvykio metu. Kai buvo išsakytas garsinimas užmušti, turėjo pagrindo bijoti, kad tai gali būti padaryta, nors dar prieš metus sakė, jog girto žmogaus žodžių nelaiko rimtais, bet šiuo atveju A. B. su strypu norėjo pataikyti jam į galvą. Nežino, kas būtų buvę, jeigu A. B. būtų pataikęs su tuo strypu jam į galvą arba jeigu būtų įsiveržęs pro duris. Jis neužuodė alkoholio kvapo, sklindančio nuo A. B., bet kiek žino, blaivas tokių nesąmonių šis nedarydavo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Jam tik vieno reikia, kad jo gyvenime nebūtų A. B., kad jie galėtų neišsigandę nuvažiuoti į sodybą, kad parėjus į namus nereikėtų staigiai viską užrakinti ir žiūrėti televizorių, ant stalo pasidėjus dujų balionėlį. Ir po šios bylos iškėlimo jis nesijautė saugus.

Neprisimena, kada kvietė policiją dėl A. B. vairavimo girtam, jis gali maišyti datas, bet viskas yra surašyta, visus parodymus yra davęs.

Grasinimo momentu jis bijojo A. B. ir pilnai tikėjo, kad šis gali įvykdyti grasinimus. Prieš metus dar tuo netikėjo, bet dabar, kai šis su strypu daužė duris ir taikėsi jam į galvą, tikrai tikėjo, kad gali jį nužudyti, nes jeigu būtų su tokiu aštriu metaliniu strypu pataikęs jam į galvą, tai taip ir būtų nutikę arba būtų likęs suluošintas. Ant strypo, kuris yra skirtas atsukti ratą, dedasi galvutė, o ją nuėmus, lieka smailus strypas. Jeigu jam būtų parodyta to metalinio strypo nuotrauką, manau, jį atpažintų.

Nukentėjusiajam parodžius nuotraukas, esančias 1-o tomo 186-187 bylos lapuose, nukentėjusysis A. P. parodė, kad įvykio metu turbūt buvo naudojamas toks daiktas, kuris užfiksuotas nuotraukose, tik tada jam atrodė, jog šis yra ilgesnis, nes pagal durų, sienų bei teniso stalo sugadinimus su užfiksuotu strypu nelabai galima iškirsti, kadangi net kietame teniso stale buvo iškirsta duobė. Kambario durys buvo popierinės – ne medinės.

Liudytoja V. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. įsilaužė į namus, sužalojo A. P., sudaužė duris, garažo vartus, o prieš tai dar vyko įvairūs persekiojimai. Įvažiavimas per garažo vartus įvyko pernai prieš Kalėdas, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo ji, A. P. ir jos uošvienė. Tuo metu buvo vakaras apie 20 val., nes ji jau buvo grįžusi iš darbo, nors dar prieš tai tą dieną A. B. ją persekiojo: kai važiavo pas gydytoją, tai šis buvo poliklinikoje ir ją „koliojo“, paskui palaukė po darbo, patykojo jos prie namų ir įvažiavo į kiemą, bet ji spėjo įbėgti į namus. Kai A. B. įsilaužė į namus buvo 20-21 val., ji tuo metu buvo virtuvėje ir ruošėsi daryti valgyti, kai išgirdo, jog staigiai atsidarė garažo durys. A. P. pasakė, kad galbūt sūnus išvažiuoja, tačiau ji sakė, jog sūnus taip staigiai neatidarys garažo vartų. Tada pasigirdo daužymas į duris, šaukimai, klykimai, kad tave užmušiu. Kai išgirdo garsus, ji A. P. pasakė, jog dabar kažkas bus, nes tai tikrai ne sūnus. A. P. tuo metu buvo svetainėje prie televizoriaus, bet išgirdęs garsus, iš karto užrėmė kambario duris, kad A. B. neįsilaužtų, o ji puolė skambinti policijai. A. B. laužėsi su metaliniu strypu - ratų atsuktuvu, kuris buvo sidabrinės-metalo spalvos. A. B. smūgiavo iš to rakto į duris, į durų stiklą, į A. P. per durų langelį, o ji A. P. davė kočėlą ir bet ką, kas pakliuvo po ranka, o tuo pačiu kalbėjo su policija. A. B. pataikė A. P. iš rankos ir iš metalinio strypo į gerklas. Matė A. P. padarytus sužalojimus: buvo labai daug nubrozdinimų, daug kraujosruvų, tą dieną A. P. nebegalėjo kalbėti. A. B. nepavyko įeiti į vidų, kadangi šis nestūmė durų, o tik jas trankė ir per durų langelio, kurio stiklą išdaužė, skylę bandė sužaloti A. P.. Kai policija atvažiavo, A. B. jau buvo pabėgęs su savo automobiliu „Renault Megane“ – ji per langą matė tik to automobilio galą. Į garažą A. B. įvažiavo būtent su automobiliu „Renault Megane“, nors garažo durys buvo uždarytos, o nuo tokio įlėkimo per garažo duris susilankstė visi strypai, automobilis įvažiavo priekiu, kadangi pasiliko automobilio valstybinis numeris ir ant žemės buvo daug stiklų. Buvo sugadintos garažo durys, jų vertė apie 800-900 eurų, taip pat buvo sugadintos durys iš garažo į koridorių, kurių vertė apie 400 eurų, ir kambario durys iš koridoriaus į kambarį. Visos durys, iki atvykstant A. B., buvo sveikos, o po jo apsilankymo buvo sudaužyti vidinių durų stiklai, durys buvo apibraižytos, sudaužytos durų plokštės, tos durys buvo vienodos, tik skyrėsi spalva - buvo sugadintos dvejos paprastos durys ir garažo vartai. Durų, kurias laikė A. P., vertė buvo panašios vertės kaip ir kitų kambario durų. Kai A. B. pateko į namus, pastarasis šaukė A. P., kad šis negyvens su ja, nes priklausau A. B., sakė, jog tą dieną buvo su A. B., nors iš tikrųjų tą dieną po darbo ji buvo persekiojama, taip pat šis sakė, kad užmuš A. P., o visą tai A. P. girdėjo.

A. B. nuolat vairuoja neblaivus, automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs A. B. automobilis, tik registruotas jos vardu. Pirmą kartą ji tą automobilį buvo palikusi garaže pas A. B. remontuoti, tai su tuo automobiliu šis ją persekiojo ir pagavo policija, nes pamačiusi, jog A. B. važinėja automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją persekioja, ji paskambino policijai. Tą dieną ji buvo savo kaimo sodyboje ir A. B. su tuo automobiliu ją persekiojo, buvo atvažiavęs pas ją į darbą. Visą tai vyko prieš Kalėdas, neprisimena, ar kažkas vyko lapkričio mėnesio pabaigoje. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu ir jį buvo palikusi remontuoti, o jį sutvarkius, A. B. turėjo jai grąžinti, bet šis padarė nusikaltimą. Ji nežinojo, kad A. B. pasiims tą automobilį ir vairuos neblaivus.

Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai buvo grąžintas. Kalbant apie gruodžio mėnesio epizodą, ji išgirdo triukšmą, kai staigiai atsidarė garažo vartai ir tada prasidėjo daužymas į teniso stalą, į duris, šaukimas, kad užmuš A. P., liepė pastarajam išlįsti. A. B. daužė A. P. rankomis ir strypu, galbūt A. P. dar buvo sužalotas stiklo šukėmis, nes kai A. B. trenkė į durų stiklą, tai šis ištrupėjo. A. B. nepavyko įeiti į kambarį, kadangi A. P. stipriai laikė duris. A. B. savo veiksmus pabaigė, nes uošvienė iš antro aukšto ant jo užpylė vandens ir galbūt jis išgirdo, kai ji skambino policijai, tai tada išsigandęs pabėgo. Ji policijai tą dieną skambino du kartus, nežino, ar dar kas nors skambino: kai paskambino vieną kartą, tai jai buvo pasakyta laukti pareigūnų, o kai paskambino antrą kartą, nes galvojo, jog tikrai bus „šakės“, tai telefonu kalbėjo ilgai ir A. P. vis padavinėjo visokius įrankius, kad šis apsigintų, be to, dar laikė šuniuką. Visa ši situacija jai sukėlė stresą ir baimę, ji galvojo, jog A. B. išsakyti grasinimai užmušti ir nužudyti gali būti realūs, nes šis ne pirmą kartą grasina, taip pat vyksta persekiojimai, negali važiuoti į sodybą. Kai dėl šitos bylos vyko tyrimas, tai vis tiek buvo atvažiuota į sodybą, buvo užblokuotas kelias, neseniai prie jos sodybos buvo pastatyta lemputė, buvo gaunami skambučiai iš visokių A. B. numerių. A. B. siautėjimas A. P. namuose truko apie pusę valandos ar valandą, nors iš streso į laikrodį nežiūrėjo. Kai išgirdo, kad daužomos durys, ji iš karto skambino į policiją. Prieš atvažiuojant A. B., A. P. nebuvo sužalotas, sužalojimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu. A. B. daugiausiai grasino A. P., kad šis su ja negyvens, kad bus arba jo – A. B., arba „niekieno“.

Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. B. nepažįsta, tik buvo įdėjęs skelbimą dėl parduodamo automobilio „Renault Megane“, ir tas A. B., prieš tai jam pasiskambinęs, atvažiavo su moterimi to automobilio apžiūrėti ir jis automobilį A. B. pardavė. Jis pats tą automobilį buvo įsigijęs iš bendradarbio A. K., automobilį buvo deklaravęs Regitros tinklapyje savo vardu, o B. pardavė gal už 300 eurų, bet tiksliai sumos neprisimena. A. B., nupirkęs iš jo automobilį „Renault Megane“, automobilio Regitroje nepersiregistravo savo vardu ir buvo gavęs baudą už važiavimą su tuo automobiliu be techninės apžiūros, tai jis kreipėsi į policiją, kad baudą perrašytų A. B.. Su A. B. jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „Renault Megane“, tačiau Regitros puslapyje A. B. nedeklaravo automobilio įsigijimo, bet A. B. buvo faktinis automobilio savininkas. Apie tai, jog A. B. nepersideklaravo automobilio savo vardu, jis sužinojo gavus baudą. A. B. jam vis skambino ir prašė palaukti dėl automobilio persideklaravimo.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. lapkričio 25 d., apie 10.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus A. B., kuriam nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 str. 1 d. (1 t., b. l. 16-18).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2025 m. gruodžio 25 d. 10.00 val. buvo gautas A. P. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Renault v/n (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, galimai neblaivus vairuotojas, kuris ką tik nuo (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), vairuotojas pavojingai manevravo. Pranešėjas matė per kameras, neseka (1 t., b. l. 35-39).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 25 d., dirbant kartu su jaunesniuoju tyrėju A. S. ekipaže S-1708 maršrute „(duomenys neskelbtini)“, apie 10.25 val. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad a/m Renault v/n (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos, galimai neblaivus vairuotojas, kuris ką tik nuo (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pavojingai manevravo. Pranešėjas matė per kameras, neseka. Apie 10 val. 25 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su pranešėju A. P., kuris paaiškino, kad neblaivus šio pažįstamas A. B. buvo atvykęs iki jo darbo, vėliau iki šio namų, jo draugei V. L. priklausančiu automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Jiems laukiant A. P., pastebėjo šalia įsukimo į automobilių aikštelę pristabdžiusį pilkos spalvos automobilį, kurio vairuotojas, pažiūrėjęs į juos, iš karto, padidinęs greitį nuvažiavo. Įtarus, kad tai galimai tas pats automobilis, kurį buvo nurodęs A. P., pajudėjo jo važiavimo kryptimi ir pastebėjus didesniu greičiu važiuojantį automobilį, jį sustabdė patikrinimui ties adresu (duomenys neskelbtini). Apie 10.45 val. sustabdytas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus asmenį bekontakčiu alkoholio matuokliu, šis parodė, kad asmuo gali būti apsvaigęs. Patikrinus A. B. alkotesteriu Drager Alcotest 7510, ARTB- 0188, Nr. 2426799 nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, antras alkoholio kiekio patikrinimas nebuvo atliktas dėl asmens sveikatos būklės, šis buvo išvežtas į VŠĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur nuvykęs ekipažas S1153, šiam įteikė šaukimą ir VŠĮ Šiaulių Respublikinei ligoninei prašymą paimti biologinę terpę ir atlikti tyrimą. Įvykio vieta ir automobilis apžiūrėti, įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo kortelė. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko automobilio savininkė V. L., kuriai įteiktas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. A. B. nesulaikytas (1 t., b. l. 66-67).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur stovi lengvasis automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos dokumentas (1 t., b. l. 19-34).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. B. užfiksuoti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekooridinuoti judesiai. Alkotesteriu A. B. pirmu tikrinimu 10.49 val. nustatytas 2,23 prom. girtumas. Antras tikrinimas neatliktas (1 t., b. l. 58).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,6 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 64-65).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežamas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44).

„Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog transporto priemonės „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. L., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 45).

2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei V. L.. (1 t., b. l. 52-54).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio Renault Megane Grandtour 1,9 dCi kaina su PVM: 1420,00 EUR. (1 t., b. l. 46).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose matomos aplinkybės, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui, kaip iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, A. B. tikrinamas neblaivumas, alkotesteriu pirmu pūtimu nustatomas 2.23 prom. girtumas. Vairuotojas sako, jog alkoholį vartojo vakar. Vairuotojas patalpinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpas, kur jis užmiega. Vėliau į įvykio vietą atvyksta greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie vairuotoją išveža į ligoninę (1 t., b. l. 40-43).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog A. P. pareiškė, kad 2025-12-16 apie 20:30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. B., atvykęs į kiemą, įvažiavo į namo garažo duris automobiliu „Renault Megane“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaužė garažo vidines duris ir daugiau nei du kartus trenkė kumščiu į veido sritį, taip pat daugiau nei du kartus trenkė su „štanga“ į krūtinės ir kaklo sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po sukelto fizinio skausmo su GMP brigada buvo pristatytas į VŠĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę (1 t., b. l. 98-108).

Protokole-pareiškime nurodyta, jog A. P. parodė, kad 2025-12-16 apie 20:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. B. automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jo garažo vartus, juos išlaužė ir tokiu būdu pateko į garažo vidų. Išlipęs iš automobilio, rankose laikydamas metalinį strypą, su kuriuo sudaužė garažo duris bei pateko į namo koridorių, kur vėlgi metaliniu strypu daužydamas sulaužė kambario duris. A. B., patekęs į jo namo vidų, jam grasino fiziniu susidorojimu, šaukė sakydamas, kad užmuš. Grasinimus laiko realiais, nes A. B. jį jau anksčiau buvo sumušęs, bet į policijos pareigūnus tą kartą nesikreipė. Dėl sugadinto turto patyrė 1120 Eur turtinę žalą. Prašo A. B. įpareigoti jam atlyginti turtinę žalą bei nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta (1 t., b. l. 111-115).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog 2025-12-16 20.34 val. gautas V. L. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), dabar buvęs sugyventinis įsibrovė į namus, viską daužo.

2025-12-17 06.53 val. gautas pranešimas iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad GMP 21.20 val. pristatė A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuota galvos sričių žaizda, paviršinis kaklo sužalojimas, girtumas 1,55 prom. Aplinkybės - sumušė pažįstamas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 138-143).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog š. m. gruodžio 16 d., dirbant ekipaže „S1164“ kartu su Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja A. B. ir Pirmojo poskyrio jaunesniąja tyrėja G. S., 20 val. 37 min. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), dabar buvęs sugyventinis įsibrovė į namus, viską daužo. Vaikų nėra. GMP nereikalinga. Prašo paskubėti. Apie 20 val. 43 min. atvykus nurodytu adresu, pasitiko A. P. (nustatytas 1,72 prom. girtumas) ir jo blaivi sugyventinė V. L.. A. P. paaiškino, kad V. L. pažįstamas A. B., su kuriuo moteris seniau bendravo, tačiau bendros ūkinės veiklos nevykdė, jos nepalieka ramybėje. Konfliktas vyksta dėl moters vardu registruoto automobilio, už kurį mokėjo A. B., nors jis yra registruotas V. L. vardu. A. P. nurodė, kad apie 20 val. 20 min. A. B. pradėjo daužyti laukines duris su pagaliu ir bandė patekti į vidų. A. P. laikė laukines duris, bandė dar sulaikyti, kad A. B. negalėtų įeiti į namą, tačiau jam pavyko atidaryti duris ir patekti į vidų. Patekęs į namą, pradėjo mušti A. P. - trenkė jam nenustatyta kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. Galimai mušė su pagaliu, su kuriuo daužė ir duris, kurias ir apgadino (įvykio vietoje pagalys nebuvo rastas, galimai jį pasiėmė A. B.). A. B. netrenkė V. L., tačiau žodžiu ją įžeidinėjo. Vėliau A. B. išbėgo į lauką ir galimai automobiliu „Renault Megane“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į garažo vartus, juos apgadino ir galimai pasišalino su tuo pačiu automobiliu iki atvykstant policijos pareigūnams. Sugyventiniai nurodė, kad A. B. galimai buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Garaže liko automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tačiau V. L. nematė, kaip įvyko eismo įvykis ir ar tikrai vairavo A. B.. A. P. buvo išvežtas į ligoninę, todėl jie apklausti nebuvo ir nėra aišku, ar A. B. pirmiau įvažiavo į garažo vartus, ar tai padarė jau išdaužęs duris. Bandant pagauti minėtą asmenį karštais pėdsakais, buvo nuvažiuota į jo gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neatidarė durų. Taip pat buvo apvažiuotos aplinkinės gatvės bei nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur dirba A. B., tačiau nei jis, nei minėtas „Renault“ automobilis nebuvo rastas. Buvo įformintas eismo įvykis roik: (duomenys neskelbtini), ANR roik: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Filmuota Body. (1 t., b. l. 193-194).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog gyvenamojo namo pakeliamos garažo durys yra apgadintos, tam tikros garažo durų vietos yra sulūžusios. Garažo viduryje matomi pamesti, nukritę nuo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dešinėje garažo pusėje esančios durys apgadintos, durų stiklas išdaužtas. Patekus į namo prieškambarį, dešinėje pusėje matomos durys, kurios yra išlaužtos bei sudaužytos, išlaužtas durų rėmas, šalia, ant grindų pilna stiklo šukių. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 118-127).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), atlikta lengvojo automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kieme stovi pilkos spalvos lengvasis automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis stiklas įskilęs, suskaldytas. Ant automobilio priekinės dalies nėra valstybinių numerių. Priekinėje automobilio keleivio vietoje ant guminio kilimėlio matomas metalinis daiktas apie 0,58 cm ilgio, panašus į strypą, kuris apžiūros metu paimtas. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 128-37).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta A. P. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog ant dešinės rankos matomi du įbrėžimai - įdrėskimai, vienas jų 25 mm ilgio, kitas 30 mm ilgio; ant veido ir kaklo matomos kraujosruvos, veido dešinėje pusėje matomi įdrėskimai, ant skruosto netoli dešinės akies matomas įdrėskimas 30 mm ilgio, o prie smakro apie 40 mm ilgio; ant smakro dešiniau matoma kraujosruva 15 mm ilgio ir 10 mm pločio; kairėje veido pusėje matomi pavieniai įdrėskimai; ant kaklo matomos pavienės kraujosruvos. Asmens apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 16-29).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. P. nustatyta: pjautinės žaizdos dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje; intraodinės kraujosruvos smakre; odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame žande, kairio paakio srityje, kairiame žande, kairėje pažandėje, kakle, kairės alkūnės - dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje; odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre; kairės ir dešinės skydinės kremzlės lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis kairėje; gerklų hematoma dešinės pusės vedeginio gumburo balso klostės - gerklų skilvelio srityje. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo 2025-12-16 A. P. nustatytos plėštinės žaizdos veide ir abiejose plaštakose sužalojimais nevertinamos, kadangi objektyvios A. P. apžiūros VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytojo 2025-12-16 duomenimis šiose srityse yra aprašomi odos nubrozdinimai. A. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. A. P. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus pjautines žaizdas dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje; intraodines kraujosruvas smakre, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruva smakre, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. A. P. nustatytos pjautinės žaizdos dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje padarytos kontaktuojant su pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais). A. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos smakre, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-ais). A. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių metu. A. P. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl gerklų kremzlių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, A. P. nustatyti sužalojimai (pjautinės žaizdos dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje, intraodinės kraujosruvos smakre, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame žande, kairio paakio srityje, kairiame žande, kairėje pažandėje, kakle, kairės alkūnės - dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiame kelyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva smakre, gerklų hematoma dešinės pusės vedeginio gumburo - balso klostės - gerklų skilvelio srityje) atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, A. P. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui iš stovimos padėties vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (2 t., b. l. 34-36).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateiktų 3 vnt. garso įrašų apžiūra. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2025-12-16 20:32:40. Garso įrašo trukmė 01:28 min. Įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjos, kuri prisistatė V. L. ir BPC operatoriaus. Pranešėja prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, jog A. B., kuris yra buvęs jos sugyventinis, užpuolė, daužo turtą, laužo duris.

Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2025-12-16 20:40:41). Garso įrašo trukmė 01:15 min. Įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo, kuris prisistatė Ž. P., ir PBC operatoriaus. Pranešėjas nurodo, jog skambino ką tik tečiaus sugyventinė ir sakė, kad užpuolė, įsilaužė į namus (duomenys neskelbtini), teigia, jog jis neturi mašinos kaip nuvažiuoti pagelbėti, aiškina, kad konfliktuoja jo tetis su sugyventinės draugu ar meilužiu. Operatorius pranešėjui nurodo, jog mato, kad patys yra išsikvietę policiją, jau vyksta policija. Pareiškėjas prašo paskubėti, nes neprognozuojamas jis.

Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2025-12-16 19:11). Garso įrašo trukmė 02:16 min. Įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo, kuris prisistatė A. P., ir PBC operatoriaus. Pranešėjas nurodo, jog adresu (duomenys neskelbtini), juos vėl užpuolė A. B., teigia, kad dieną jau buvo grasinęs, ten moterį pasigavęs, o dabar į namus atvažiavo, kažkokia montiruotę iš bagažinės traukiasi, daužyt mašinas nori, eina į kiemą kiaurai, sako, jog nežino, ką daužys - duris ar langus, nurodo, jog atvykęs mašina Reno Megane. Taip pat sako, jog buvo atvažiavęs ir anksčiau, išspardė papuošimus ir išvažiavo (1 t., b. l. 147-151).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikta policijos pareigūnų kūno kameromis filmuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), aiškinasi įvykio aplinkybes. Pareigūnams atvykus, juos pasitinka du vyrai, moteris ir jau atvykę medikai. Moteris pareigūnams sako, kad suniokodamas duris, vartus, pateko į namus, įvažiuodamas į garažą su mašina, kurio viduje rodo besimėtančius mašinos valstybinius numerius, taip pat rodo, kad yra sulankstyti garažo vartai. Asmenys teigia, kad užpuolikas pabėgo, jo mašina sidabrinės spalvos su sudaužytu priekiniu stiklu. Nukentėjusį vyriškį GMP automobilyje apžiūri medikai. Moteris kviečia pareigūnus užeiti vidun, rodo skylėtas, su montiruote išdaužytais stiklais duris, vedančias iš garažo į namo patalpas bei tokios pat būklės, sugadintas kambario duris. Nukentėjęs A. P. pareigūnams pasakoja, jog su štanga išdaužė tuos durų langus ir su ranka trenkė, su ta štanga pataikė į dešinę kūno sritį, o kai gynėsi nuo užpuoliko prasipjovė ,,čia“ su durų stiklais ir rodo rankas, sužalotą veidą, suplėšytą megztinį. Vyriškis sako, jog tik rėkė ,,užmušiu“. Vyriškis aiškina, kad užpuolikas tykojo kažkur, eilinį sykį, sūnus su draugu išvažiavo į parduotuvę, tada jis ir įpuolė per garažą į kambarį, su štanga daužė duris, išdaužė stiklus, išdaužė duris, kažkiek pavyko apsiginti, o po to išvažiavo. A. P. sako, kad jį belekaip daužė, tikslina, kad smūgių buvo koks 40, bet nuo kai kurių jis apsigynė. Teigia, kad trenkė ir su ranka, ir su štanga, kuria viską išdaužė, taip pat sako, jog, kai gynėsi, stiklais persipjovė rankas. Moteris pareigūnams detaliau aiškina, kad jie išgirdo stiklų dužimą, puolė žiūrėti ir prasidėjo daužymai, daužė, skaldė duris su kažkokia montiruote, metaliniu daiktu. Sako, jog A. P. laikė duris, kuriam ji netgi šluotą davė, pati trenkė, taip pat purškė dezodorantą į akis, kad greičiau atšoktų. Teigia, jog A. P. laikė duris ir neįleido, tada išėjo per laukines duris (1 t., b. l. 152-156).

AB „Regitra“ duomenų bazių išraše nurodyta, jog automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 159).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2026-01-12 telefonu buvo susisiekta su „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra A. K., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį yra pardavęs R. G., tačiau, ar šis automobilį registravosi savo vardu, to pasakyti negali. R. G. paaiškino, kad automobilį jis pardavė A. B. (1 t., b. l. 160-161).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. G. pateikė 2025-08-28 transporto priemonės pirkimo - pradavimo sutarties kopiją (1 t., b. l. 162-164).

2025-08-28 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, jog 2025-08-25 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, jog R. G. parduoda A. B. transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio Renault Megane Grandtour 1,9 dCi kaina su PVM: 1440,00 EUR. (1 t., b. l. 169).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, metalinio strypo, paimto įvykio vietos apžiūros metu, apžiūra, nurodyti jo požymiai. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 183-188).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija

Dėl kaltinimų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju A. B. kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,67 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis dėl šios veikos kaltę pripažino.

Kaltinamojo A. B. kaltę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį patvirtina paties A. B. parodymai teisiamajame posėdyje, kur pastarasis patvirtino, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būdamas neblaivus, šis automobilis priklausė ne jam, o V. L., kuri apie tai, kad pastarasis vairuos automobilį būdamas neblaivus nežinojo. A. B. kaltę patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatyto aktas bei specialisto išvada, kuriuose užfiksuota, jog A. B. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,23 prom. neblaivumas, antrojo patikrinimo atlikti nepavyko (1 t., b. l. 58), tačiau iš A. B. kraujo tyrimo nustatyta, kad A. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,6 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 64-65). Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai bei tarnybinis pranešimas taip pat patvirtina A. B. vairavus automobilį būnant neblaiviu, kadangi įrašuose ir tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog A. B. pripažino vartojęs alkoholį, laikino sulaikymo patalpoje po pirmo neblaivumo patikrinimo užmiega ir nepavyks pastarojo pažadinti, A. B. išvežamas medikų į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 40-43, 66-67). Teismo vertinimu aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, vairavo kaltinime nurodytą automobilį.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus vykdo pavojingą veiką ir taip veikti nori. Kaltinamojo A. B. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad šioje byloje A. B. neblaivumas buvo tikrintas du kartus, tačiau skirtingais metodais, tai yra alkotesteriu ir paimant kraujo mėginį, kadangi antrą kartą tikrintis alkotesteriu A. B. nepajėgė. Akcentuotina, kad šios kategorijos bylose kaltinamiesiems yra inkriminuojamas tas girtumo laipsnis, kuris yra nustatytas mažesnis, o šiuo atveju tai būtų 2,23 prom., todėl A. B. pareikštas kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad A. B. vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0188 (patikros sertifikato Nr. 2426799), 2025-11-25, 10:49 val., jam buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas. Šis kaltinimo tikslinimas galimas, kadangi nesunkina kaltinamojo padėties ir neribojo teisės į gynybą.

Dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šioje byloje A. B. kaltinamas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais padaręs A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus.

Teismo vertinimu kaltinamojo A. B. kaltę tyčia nesunkiai sužalojus A. P. patvirtina nuoseklūs, logiški nukentėjusiojo A. P. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kur pastarasis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku A. B. turėdamas rankose metalinį strypą, veržėsi į nukentėjusiojo namų vidų, daužydamas duris, kurias nukentėjusysis laikė, A. B. daužė tiek pačias duris, tiek durų stiklą, kuriuos sudaužė, per išdaužtų durų stiklą A. B. tiek kumščiu, tiek metaliniu strypu trenkė A. P. ir jam pataikė į krūtinės, veido bei kaklo sritis, dužtančiais stiklais sužalojo nukentėjusiajam veidą, nukentėjusysis akcentavo, kad jam metaliniu strypu buvo stipriai pataikyta į kaklą, po įvykio vyko pas medikus, jį paguldė į ligoninę, gydytojai neleido vykti namo, nes sakė, jog per naktį gali uždusti, kadangi iš padarytos gerklės nuotraukos matėsi, jog kažkas yra pažeista, ligoninėje išbuvo parą laiko. Iš esmės analogiškas aplinkybes A. P. nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką bei protokole pareiškime (1 t., b. l. 98-108, 111-115).

Kaltinamojo A. B. kaltę ir kartu nukentėjusiojo A. P. parodymų patikimų patvirtina nuoseklūs liudytojos V. L. parodymai teisiamajame posėdyje, kur pastaroji nurodė, jog A. B. laužėsi su metaliniu strypu - ratų atsuktuvu, kuris buvo sidabrinės-metalo spalvos, A. B. smūgiavo iš to rakto į duris, į durų stiklą, į A. P. per durų langelį. Liudytoja V. L. teisme nurodė, kad A. B. pataikė A. P. iš rankos ir iš metalinio strypo į gerklas, matė A. P. padarytus sužalojimus: buvo labai daug nubrozdinimų, daug kraujosruvų, tą dieną A. P. nebegalėjo kalbėti, galbūt A. P. dar buvo sužalotas stiklo šukėmis, nes kai A. B. trenkė į durų stiklą, tai šis ištrupėjo. Byloje esantis A. P. apžiūros protokolas patvirtina, kad A. P. buvo sužalotas (2 t., b. l. 16-29), o specialisto išvada patvirtina, kad A. P. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai nurodyti A. B. pareikštuose kaltinimuose, be kita ko, nurodoma, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, A. P. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui iš stovimos padėties vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad A. P. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 15 trauminių poveikių metu (2 t., b. l. 34-36). Pažymėtina ir tai, kad iš apžiūros protokolų matyti, jog A. P. gyvenamajame name esančios durys buvo apgadintos, sulaužytos, ant grindų pilna stiklo šukių (1 t., b. l. 118-127), o automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kaltinamasis įvažiavo į nukentėjusiojo garažą, buvo rastas ir metalinis strypas (1 t., b. l. 128-137, 183-188). Nukentėjusiojo A. P., liudytojos V. L. parodymus patvirtina ir byloje esantys įrašai iš BPC, kuriuos fiksuota, jog V. L. praneša, kad buvęs sugyventinis užpuolė, daužo turtą, laužo duris, kito skambučio metu nukentėjusiojo sūnus praneša, kad į jų namus įsilaužė ir užpuolė tėvą tėvo sugyventinės draugas (1 t., b. l. 147-151). Iš pareigūnų kūno kamerų įrašų taipogi matyti, kad nukentėjęs A. P. pareigūnams pasakoja, jog A. B. su štanga išdaužė tuos durų langus ir su ranka trenkė, su ta štanga pataikė į dešinę kūno sritį, o kai gynėsi nuo užpuoliko prasipjovė ,,čia“ su durų stiklais ir rodo rankas, sužalotą veidą, suplėšytą megztinį, A. B. įpuolė per garažą į kambarį, su štanga daužė duris, išdaužė stiklus, išdaužė duris, kažkiek pavyko apsiginti, o po to išvažiavo, jį (nukentėjusįjį) belekaip daužė, smūgių buvo koks 40, bet nuo kai kurių apsigynė (1 t., b. l. 159).

Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo A. P., liudytojos L. parodymai viso proceso metu, įvykio vietos, asmens, BPC, pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką bei protokolas pareiškimas) patvirtina, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, metaliniu strypu išdaužė kambario durų stiklą ir dūžtančiomis stiklo šukėmis sužalojo nukentėjusiajam A. P. veidą, po to tyčia, metaliniu strypu bei kumščiu ne mažiau kaip penkiolika kartų sudavė nukentėjusiajam A. P. į krūtinės, veido bei kaklo sritis ir kitas kūno vietas ir tokiais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis A. B. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. P. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, jog vykdo pavojingą veiką ir savo smurtiniais veiksmais sukels pavojingus padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir nors padarinių nekonkretizavimo, tačiau norėjo sutrikdyti nukentėjusiojo A. P. sveikatą. Ištirti įrodymai neleidžia abejoti, kad nukentėjusiajam A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, todėl kaltinamojo A. B. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šioje byloje A. B. kaltinamas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu tyčią grasinęs nužudyti A. P., sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismo vertinimu šie kaltinimai A. B. pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais įrodymais.

A. B. kaltę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymai teisme, kur pastarasis nurodė, kad A. B. automobiliu įvažiavo pro garažo vartus į nukentėjusiojo namų garažą, po to pasiėmęs metalinį strypą sulaužė garažo duris ir pateko į namo koridorių, nukentėjusysis spėjo uždaryti buvusias dar vienas duris į namą ir jas laikė, o tuo metu kaltinamasis duris trankė metaliniu strypu, rankomis, išdaužęs durų stiklą, metaliniu strypu ir rankomis smūgiavo A. P., kai A. B. trankė su kumščiais bei metaliniu strypu, tai šis jį matė, jam rėkė „užmušu“, „su ja negyvensi“. Nukentėjusysis A. P. nurodė, kad išsigando grasinimų ir A. B. veiksmų, kuris su strypu norėjo pataikyti jam į galvą, nežino, kas būtų buvę, jeigu A. B. būtų pataikęs su tuo strypu jam į galvą arba jeigu būtų įsiveržęs pro duris. Be kita ko nukentėjusysis teigė, kad jam tik vieno reikia, kad jo gyvenime nebūtų A. B., kad jis su V. L. galėtų neišsigandę nuvažiuoti į sodybą, kad parėjus į namus nereikėtų staigiai viską užrakinti ir žiūrėti televizorių, ant stalo pasidėjus dujų balionėlį.

A. B. kaltę dėl kaltinimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir kartu nukentėjusiojo A. P. parodymų patikimumą patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai teisme, kur pastaroji nurodė, jog A. B. laužėsi į A. P. namus, pirmiausia įvažiavo automobiliu į namų garažą per uždarytus garo vartus, toliau laužėsi į namus metaliniu strypu, šiuo strypu buvo daužomos durys ir kartu nukentėjusysis A. P., kai A. B. pateko į namus, pastarasis šaukė A. P., kad šis negyvens su ja, nes priklauso A. B., sakė, jog tą dieną buvo su A. B., nors iš tikrųjų tą dieną po darbo ji buvo persekiojama, taip pat šis sakė, kad užmuš A. P., o visą tai A. P. girdėjo. Liudytoja V. L. nurodė, kad visa ši situacija jai sukėlė stresą ir baimę, ji galvojo, jog A. B. išsakyti grasinimai užmušti ir nužudyti A. P. gali būti realūs, nes šis ne pirmą kartą grasina, taip pat vyksta persekiojimai, negali važiuoti į sodybą.

Teismas pažymi, kad aplinkybes, jog A. P. buvo sužalotas A. B., pastarajam įsiveržus į A. P. namus per uždarytus garažo vartus automobiliu, o vėliau metaliniu strypu daužant namo duris ir išdaužus durų stiklą, per jį smogiant rankomis ir metaliniu strypu A. P., taip jį sužalojant, patvirtina byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo A. P., liudytojos L. parodymai viso proceso metu, įvykio vietos, asmens, BPC, pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką bei protokolas pareiškimas), todėl šie įrodymai papildomai ir pakartotinai nedetalizuotini.

Teismo vertinimu, A. B. veikimo modelis, intensyvumas, pasirinktos priemonės ir įrankiai veikiai vykdyti, tai yra įsiveržimas į A. P. namus įvažiuojant automobiliu į A. P. garažą per uždarytus garažo vartus, po to pasiėmus metalinį strypą daužymas daiktų, bandymas veržtis į A. P. gyvenamasis patalpas, smūgiavimas A. P. tiek rankomis, tiek metaliniu strypu į veido, kaklo, krūtinės ir kitas kūno vietas, sužalojimų padarymas A. P., šių A. B. veiksmų metu išsakyti žodžiai A. P., kad pastarąjį nužudys, akivaizdžiai patvirtina, kad A. B. sudarė nukentėjusiajam pakankamą, realų pagrindą manyti, kad nukentėjusysis A. P. gali būti nužudytas, tai yra grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina ir tai, kad tiek A. P., tiek šalia įvykį stebėjusi liudytoja V. L. nurodė, kad grasinimų išsigando ir juos laikė realiais, ir manė, kad viskas galėjo pasibaigti blogiau, jei A. B. būtų pavykę visiškai patekti į A. P. gyvenamąsias patalpas.

Byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo A. P., liudytojos V. L. parodymai viso proceso metu, įvykio vietos, asmens, BPC, pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką bei protokolas pareiškimas) patvirtina, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu grasino nukentėjusiajam A. P. jį nužudyti, tokiais tyčiniais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (intensyvumas, pasirinktos priemonės ir įrankiai) leidžia teigti, kad kaltinamasis A. B. grasino nukentėjusiajam veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, jog vykdo pavojingą veiką ir savo veiksmais sudarys pakankamą pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti ir taip veikti, bei tokių padarinių norėjo. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. kaltinamas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadinęs svetimą, A. P. priklausantį turtą: garažo vartus, kurių vertė 770 Eur, į juos įvažiuodamas automobiliu, garažo duris, kurių vertė 170 Eur bei kambario duris, kurių vertė 180 Eur, jas sulaužydamas metaliniu strypu ir taip padarydamas bendrą 1120 Eur turtinę žalą A. P..

Kaltinamojo A. B. kaltę įvykdžius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymai duoti teisme, kur pastarasis nurodė, jog A. B. kaltinime nurodytu automobiliu įvažiavo į jo gyvenamojo namo garažą per neatidarytus garažo vartus ir taip juos sugadindamas, padarydamas 770 Eur žalą, taip pat A. B. su metaliniu strypu sudaužė ir sugadino dvejas name buvusias duris, vienos - iš garažo į koridorių, o kitos - iš koridoriaus į kambarį, kurių vertė apie 170 Eur, žalą atlygino Lietuvos draudimas, o ne kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės, tik patikslino, kad vienų durų vertė buvo 170 Eur, o kitų – 180 Eur (2 t., b. l. 1-5). Kaltinimų dėl durų sugadinimo pagrįstumą patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai teisme, kur pastaroji nurodė, jog A. B. automobiliu sugadino garažo vartus į juos įvažiuodamas, bei dvejas name buvusias duris, kurias sugadino daužant duris metaliniu strypu, iki įvykio turtas nebuvo sugadintas, durys buvo panašios. Protokole – pareiškime taip pat užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodęs, kad sugadinto turto vertė siekia 1120 Eur (1 t., b. l. 111-115). Aplinkybes, kad buvo sugadinti garažo vartai bei dvejos durys patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas, kuriame aiškiai užfiksuotos sugadintos dvejos durys ir garažo vartai (1 t., b. l. 118-127). Aplinkybes dėl svetimo turto sugadinimo patvirtina ir byloje esantys kitų objektų apžiūros protokolai, pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 193-194, 147-151, 152-156).

Nurodyti įrodymai (nukentėjusiojo A. P., liudytojos L. parodymai viso proceso metu, įvykio vietos, BPC, pareigūnų kūno kamerų įrašų apžiūros protokolai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką bei protokolas pareiškimas, pareigūno tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sugadino svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nukentėjusiajam A. P. priklausančio namo garažo vartus, kurių vertė 770 eurų, ir juos sulaužė, po to metaliniu strypu sulaužė garažo duris, kurių vertė 170 eurų bei kambario duris, kurių vertė 180 eurų, tokiais tyčiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. P. 1120 eurų turtinę žalą.

A. B. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis nukentėjusiojo A. P. turtą sugadino veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad sukels pavojingus padarinius – sugadins svetimą, A. P. priklausantį turtą, ir tokių padarinių norėjo, todėl kaltinamojo A. B. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad nors A. B. pripažino kaltinimus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, netgi nurodė, kad gailisi, vis dėl to, teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad A. B. nuoširdžiai gailisi dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, kai jam teisė vairuoti kelių transporto priemones yra atimta. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. būdamas neblaivus vairuoja automobilį jau nebe pirmą kartą (2 t., b. l. 102-106), teisė vairuoti transporto priemones jam atimta buvo dar iki byloje nagrinėjamų įvykių, tačiau A. B. vis vien savo neteisėto ir pavojingo elgesio neatsisako ir nekeičia, kas akivaizdžiai rodo, kad A. B. nuoširdžiai nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 102-107, 108-125), dirbantis. A. B. įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas, nusikaltimai baigti, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jo padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo sukelta ir fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai – padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai, ir turtinė žala nukentėjusiojo turtui, taip pat padaryta turtinė žala ligonių kasai. Teismas spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio įvertina ir tai, jog A. B. naujas nusikalstamas veikas įvykdė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, kas šiuo akivaizdžiai rodo, jog net laisvės apribojimo bausmė A. B. yra nepaveiki ir jokio teigiamo poveikio nedaro. Be kita ko, iš bylos ir Liteko duomenų matyti, kad A. B. laisvės apribojimo bausmės nevykdė (vengė ją vykdyti), todėl ji buvo pakeista į arešto bausmę, kurią vykdyti A. B. taipogi atsisakė ir netgi buvo paskelbta pastarojo paiešką (3 t., b. l. 37). Įvertintina ir tai, kad veikų vykdymo metu (BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 1 d.) A. B. naudojo itin pavojingas priemones bei pasirinko pavojingą veikimų darymo būdą – automobiliu įvažiavo į nukentėjusiojo garažą, per uždarytus garažo vartus, net nematant ir nežinant, ar kas nors yra minėtame garaže, vėliau naudojo metalinį strypą, kas akivaizdžiai didina A. B. pavojingumą, rodo kaltinamojo veiksmų ciniškumą ir visišką abejingumą kitų asmenų turtui, sveikatai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. B. paskyrus straipsnių sankcijose numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę: pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimą, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, nes tiek turto sugadinimas, tiek grasinimas nužudyti, tiek nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas įvyko iš esmės vienu ir tuo pačiu metu, naudojant tas pačias priemones, to pačio nukentėjusiojo atžvilgiu, turint vieningą tyčią užpulti būtent A. P. ir jam grasinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už minėtas nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir A. B. skiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. B. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridedama daugiau nei pusę paskirtos bausmės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įvertinus didesnį kaltinamojo ir jo padarytų veikų pavojingumą, ir A. B. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams.

Šioje byloje A. B. atžvilgiu buvo paskirta paieška ir suėmimas, tačiau A. B. pagal teismo nutartį sulaikytas nebuvo, o buvo sulaikytas pagal kitą teismo nutartį dėl bausmės vykdymo, todėl šioje byloje nėra A. B. įskaitytinų laikotarpių (3 t., b. l. 37).

Kartu teismas pažymi, kad kaip jau minėta, A. B. būdamas teistas, neatlikęs bausmės įvykdę dar 4 nesunkius tyčinius nusikaltimus, dėl trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino, proceso metu savo kaltę mėgino perkelti tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojai V. L., lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos įvykdytos naudojant pavojingas priemones (automobilis, metalinis strypas), todėl esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidedamas.

BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų įvykdymo (2 t., b. l. 127-133), teistumas dėl šių nusikalstamų išnykęs nėra, po minėto nuosprendžio priėmimo A. B. įvykdė keturis apysunkius nusikaltimus, kuriais kėsintasi į asmens turtą, sveikatą, eismo saugumą. Akcentuotina, kad naujos A. B. padarytos nusikalstamos veikos padarytos pasirinkus pavojingą veikų darymo būdą ir įrankius, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms A. B. pripažintinas recidyvistu.

Dėl civilinio ieškinio Šioje byloje kaltinamajam A. B. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 248,10 Eur dydžio civilinį ieškinį su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39-51), kuris susidarė už nukentėjusiajam A. P. suteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. P. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarojo atžvilgiu kaltinamasis A. B. panaudojo smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajam padarė pjautines žaizdas dešiniame skruoste, viršutinės lūpos srityje; intraodines kraujosruvas smakre; odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešiniame žande, kairio paakio srityje, kairiame žande, kairėje pažandėje, kakle, kairės alkūnės – dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje; odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą smakre; kairės ir dešinės skydinės kremzlės lūžius, žiedinės kremzlės lūžį kairėje; gerklų hematomą dešinės pusės vedeginio gumburo-balso klostės-gerklų skilvelio srityje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (2 t., b. l. 39-51) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 248,10 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 248,10 Eur. Pažymėtina, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašymas dėl metinių 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo tenkinamas, šias palūkanas priteisiant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos turtinės žalos atlyginimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. automobilį „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), A. B. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,23 prom. alkotesteriu), įvertinus tai, kad A. B. vairavo neturėdamas tam teisės, vairuodamas automobilį padarė netgi kitą nusikaltimą, tačiau kaltę pripažino (dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo), todėl A. B. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant A. B. atlikus paskirtą bausmę arba jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis automobiliu „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, jog automobilis „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis priklauso V. L. (1 t., b. l. 45), kuri nežinojo, jog A. B. su jos automobiliu vykdys nusikalstamą veiką, be kita ko, minėtą automobilį A. B. pasiėmė V. L. apie tai nežinant, todėl minėto automobilio konfiskacija negalima, tačiau iš kaltinamojo A. B. išieškotina automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ Emprekis duomenis yra 1420 Eur (1 t., b. l. 52-54). Pažymėtina, kad A. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi su šiuo automobiliu tyčia buvo sugadintas svetimas A. P. turtas – garažo vartai, be to, buvo naudojama tuo pačiu ir kaip nukentėjusiojo bauginimo, grasinimo priemonė, įvažiuojant į A. P. garažą per uždarytus garažo vartus, šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Tiek kaltinamasis A. B., tiek liudytojas R. G. nurodė, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. B., todėl automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B. konfiskuotinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2026-06-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 381,25 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. B. neišieškotina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei V. L. (1 t., b. l. 52-54), - paliktinas savininkės neribotam disponavimui, 2) metalinis strypas, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 189-192), - konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kadangi teismui nekyla abejonių, kad būtent šiuo metaliniu strypu buvo grasinta nukentėjusiajam, jis buvo sužalotas, bei buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas, nes teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad tai galėjo būti būtent tas metalinis strypas, liudytoja V. L. taipogi apibūdino minėtą strypą, kaip daiktą, kurį turėjo A. B., 3) CD diskas su vaizdo bei garso įrašais, 1 vnt. (voke, prie bylos 2 tomo galinio viršelio), - paliktinas saugoti byloje.

2026 m. sausio 16 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausančiai transporto priemonei „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2026-01-16 iki 2026-07-16 (1 t., b. l. 170-179), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

2026 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. vieta (duomenys neskelbtini), turtui:

1. Piniginės lėšos, esančios: 32500, (duomenys neskelbtini) UAB. sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur.

2. Piniginės lėšos, esančios: 71804, AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centras sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur.

3. Piniginės lėšos, esančios: 73000, "(duomenys neskelbtini)", AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur, paliekamas galioti iki turto konfiskavimo (piniginės vertės išieškojimo) įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 9 (devynis) mėnesius,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. B. paskirtas bausmes subendrinti ir jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu A. B. pripažinti recidyvistu.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B. priteisti Valstybinės loginių kasos naudai 248,10 (du šimtus keturiasdešimt penkis aštuonis eurus ir 10 ct) Eur A. P. gydymo išlaidų su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos visiško atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą pradedant skaičiuoti A. B. atlikus paskirtą bausmę arba jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš A. B. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1420 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš A. B. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2026 m. sausio 16 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. priklausančiai transporto priemonei „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2026-01-16 iki 2026-07-16, palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

2026 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dekl. vieta (duomenys neskelbtini), turtui:

1. Piniginės lėšos, esančios: 32500, (duomenys neskelbtini) UAB. sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur.

2. Piniginės lėšos, esančios: 71804, AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centras sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur.

3. Piniginės lėšos, esančios: 73000, "(duomenys neskelbtini)", AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 1420.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui/grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 450.00 Eur, palikti galioti iki turto konfiskavimo (piniginės vertės išieškojimo) įvykdymo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto registrui.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. B. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti savininkės neribotam disponavimui,

3) CD diską su vaizdo bei garso įrašais, 1 vnt., - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.