Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2773 Civilinė byla Nr. eCIK-898/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01190-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 6 d. paduotu pareiškėjo PAR1 kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį, kuria bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2025 m. spalio 17 d. nutarimą nutraukta, o likusioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. Prokuratūrai konstatavus, kad nebuvo atliktas vieno aukšto gelžbetoninio pastato – siurblinės, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) perleidimo atitikties įstatymų nustatytoms valstybinės žemės sklypo naudojimo sąlygoms patikrinimas, dėl ko Pastato pardavimas neatitiko kasacinio teismo praktikos aiškinant CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, situacija nebuvo įvertinta, kaip sudaranti pagrindą imtis veiksmų viešajam interesui ginti pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

2. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žemės sklypo savininke, todėl negalėjo perleisti nuosavybės teisių į žemės sklypą ar jo dalį, bet ir nustatyti kitų teisių į žemės sklypą (nuomos, užstatymo teisės ir kt.). Taigi, pirmiausia turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, t. y. pirmiausia turėjo būti išspręstas valstybinės žemės naudojimo klausimas, t. y. turi egzistuoti nuomos ar kito teisėto naudojimosi valstybinės žemės sklypu faktas.

3. Nagrinėjamu atveju sukuriama teisine prasme netoleruotina situacija, kai tiesioginės paskirties neatliekantis nekilnojamasis daiktas perleidžiamas neturint jokių teisių į valstybinį žemės sklypą, paliekant hipotetinę galimybę, kad pastatą įsigijęs asmuo galbūt ateityje kreipsis dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Tokiu būdu, Pastato savininkui yra sudaromos sąlygos neatlygintinai ir neterminuotai naudotis valstybinės žemės dalimi, kurią užima pastatas. Tokia pati teisė jam išlieka ir tuo atveju, jei nuomos sutartį su juo būtų atsisakyta sudaryti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti PAR1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) 119 (vieną šimtą devynioliką) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 20 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1784523159421. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.