Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjo suinteresuoto asmens SUA2 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybė ir SUA2 .

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastatas, esantis prie Lietuvos Respublikai priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pastato, (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio LKS-94 koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), yra valstybės nuosavybė.

Nurodė, kad VĮ Turto bankas gavo pranešimą dėl negyvenamojo Pastato. VĮ Turto bankas rinko duomenis ir dokumentus dėl šio pastato iš VĮ Registrų centro, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno regioninio valstybės archyvo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pastato naudotojų. Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė šio pastato nuosavybės ar patikėjimo teise nevaldo, jis nėra įtrauktas į buhalterinę apskaitą, informacijos bei dokumentų neturi. Šiuo atveju ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pastatas nėra perimtas valstybės institucijų, kaip valstybės nuosavybė, todėl komplikuojasi šio turto valdymas. Kauno miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad, nėra duomenų, jog šis turtas buvo perleistas pagal privatizavimo ar pardavimo procesą reglamentuojančius teisės aktus ir perduotas kitiems subjektams. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti minėto turto nuosavybės teisę valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pastatas yra valstybės nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šančių seniūnijos atsakingi darbuotojai dalyvavo VĮ Turto banko 2025 m. birželio 6 d. vykdytoje Pastato apžiūroje. Apžiūros metu nustatyta, kad pastatas turi naudotojus. Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartys dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bet dėl pareiškime nurodyto pastato papildomai jokių duomenų negauta. Pastatas nebuvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, ji nevaldo pastato nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais. Pastatas nėra apskaitomas Kauno miesto savivaldybės buhalterinėje apskaitoje ir nėra jokios informacijos ar dokumentų, susijusių su minėtu pastato arba jie neišlikę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. sprendimu teismas pareiškimą tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastatas, esantis prie Lietuvos Respublikai priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pastato, (duomenys neskelbtini) , kurio LKS-94 koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Teismas pažymėjo, kad žemės sklype, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomame Kauno miesto savivaldybės, esančių pastatų statybos metai vyrauja tarp 1967 m. ir 1974 m., todėl yra pagrindas spręsti, kad neįregistruoto Pastato statybos metai yra tokie patys, kaip ir greta esančių pastatų. Vertino, kad Pastatas, kurio statybos metai yra tarp 1967 m. ir 1974 m., buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn. Teismas nustatė, kad pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra perimtas valstybės institucijų, kaip valstybės nuosavybė, nebuvo perleistas ar perduotas kitiems subjektams. Teismas įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pareiškimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo SUA2 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-3204-1191/2026, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti suinteresuotam asmeniui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimo priėmimo metu suinteresuotam asmeniui SUA2 nebuvo žinoma apie pareiškėjos pareikštą pareiškimą, kad jam nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo tik po sprendimo priėmimo sužinojo apie vykusią bylą – 2026 m. sausio 26 d. gavęs sprendimą. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuotas, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, todėl jam buvo užkirstas kelias įgyvendinti teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus.

Pažymi, kad teismas laikė, kad suinteresuotam asmeniui tikėtina buvo įteikti CPK

123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės per teismo nustatytą 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, nes nežinojo apie tokio dokumento priėmimą ir bylos nagrinėjimą.

Atkreipia dėmesį, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo siunčiami keliais skirtingais adresais, tačiau faktiškai įteikta buvo tik paskutiniuoju siųstu adresu –šiuo adresu suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas teismo sprendimas. Mano, kad ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių dėl ankstesnių procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo. Ankstesni procesiniai dokumentai (pranešimai apie nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, informacija apie bylos nagrinėjimą) šiuo adresu nebuvo siunčiami. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo parinkti skirtingi adresai procesinių dokumentų siuntimui. Jeigu teismas laikė, kad suinteresuotam asmeniui apie bylą buvo tinkamai pranešta ankstesnių siuntimų pagrindu (taikant įteikimo fikciją), nėra paaiškinama, kodėl sprendimas nebuvo siunčiamas tuo pačiu adresu, kuriuo, teismo vertinimu, jau buvo tinkamai įvykdytas procesinių dokumentų įteikimas.

Nurodo, kad teismas neužtikrino tinkamo byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie procesą. Suinteresuotas asmuo apie bylą faktiškai sužinojo tik gavęs teismo sprendimą, jis neturėjo galimybės per teismo nustatytą 14 dienų terminą pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir dalyvauti procese. Byla buvo išnagrinėta suinteresuotam asmeniui SUA2 nedalyvaujant, o apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam realiai nebuvo pranešta. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja visos CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos: 1) suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie bylą; 2) byla išnagrinėta jam nedalyvaujant; 3) apeliacinis skundas grindžiamas būtent šia aplinkybe. Todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, o byla perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pažymi, kad suinteresuotam asmeniui tinkamai ir laiku nepranešus apie bylą bei nesuteikus galimybės pasisakyti nagrinėjant bylą iš esmės, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, o byla negalėjo būti tinkamai išnagrinėta, todėl nebuvo priimtas teisingas ir teisėtas sprendimas. Suinteresuotas asmuo yra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu ir jame vykdo veiklą, todėl jis yra objekto naudotojas. Faktiškas naudojimas patvirtina suinteresuoto asmens SUA2 interesą ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes bet koks teisinis sprendimas dėl pastato turi tiesioginį poveikį jo teisinei ir faktinei padėčiai, todėl SUA2 turi būti tinkamai įtrauktas į procesą ir informuotas apie bet kokius su turtu susijusius teisminius veiksmus.

Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas neišklausius asmens, kurio teisės ir pareigos galėjo būti tiesiogiai paveiktos, todėl konstatuotina esminė procesinė teisės normų pažeidimo aplinkybė, turėjusi įtakos netinkamam bylos išnagrinėjimui. Vertina, kad dėl šios priežasties teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sauso 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3204-1191/2026 palikti nepakeistą ir apelianto SUA2 apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinio skundo argumentai, kad būdamas suinteresuotu asmeniu, dėl ginčo nekilnojamojo turto objekto, nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamos civilinės bylos eigą ir neturėjo galimybės domėtis jos nagrinėjimu iš nėra pagrįsti ir, tai neatitinka byloje esančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad faktinis minėto nekilnojamojo turto objekto naudojimas apeliantui nesuteikia teises į jį įgyvendinti savo teisių kaip savininkui, nes pareiškėjo pareiškime nurodytas pastatas, kurio statybos metai yra tarp 1967 ir 1974 metų, buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perleistas kitų asmenų nuosavybėn.

Pažymi, kad teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareiškimu, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis dėl kurių pareiškimas yra patenkinamas. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teisinio pagrindo jo panaikinimui nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą tinkamai nepranešus apeliantui apie pradėtą procesą, nesudarius galimybės apeliantui pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir neišklausius apelianto argumentų, t. y. buvo pažeistas rungimosi principas. Teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik pripažinus, jog procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde nurodomus argumentus turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu. Tuo tarpu nustačius, kad teismas bylą išnagrinėjo, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, – atsiranda CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso. Tokiu atveju teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliacinio skundo argumentais, patikrina byloje esančius duomenis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar teismas užtikrino tinkamą procesą nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo SUA2 apie teismo procesą, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, buvo informuotas taikant procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją (teisinės fikcijos būdu). Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis apie iškeltą civilinę bylą buvo informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu ir faktiškai procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti nebuvo.

Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 15 punktą).

Taigi, iš aptartos teismų praktikos darytina išvada, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktą). Nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

Apibendrinant pažymėtina, kad šiai bylai aktuali CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarka yra subsidiaraus pobūdžio ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas įteikimo galimybes.

Iš bylos elektroninės kortelės nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. rezoliucija įtraukė V. B. suinteresuotu asmeniu ir nustatė 14 d. terminą nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į pareiškimą pateikti. 2025 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo, pareiškimas ir jo priedai suinteresuotam asmeniui V.B. buvo išsiųsti adresu, (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai V. B. nebuvo įteikti ir 2025 m. rugsėjo 12 d. grąžinti teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vokas, DOK-105841). Teismas iš Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų gauto išrašo apie asmens darbovietę nustatęs, kad suinteresuotas asmuo V. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė procesinius dokumentus įteikti V. B. į suinteresuoto asmens darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu – „(duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai V. B. darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteikti ir 2025 m. spalio 6 d. grąžinti teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vokas, DOK-115059).

Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad V. B. deklaruota gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą pareiškimą pateikimo, pareiškimą ir jo priedai suinteresuotam asmeniui V. B. pakartotinai 2025 m. spalio 6 d. išsiuntė deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai V. B. nebuvo įteikti ir 2025 m. lapkričio 14 d. grąžinti teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vokas, DOK-133742). Teismas laikė, kad procesiniai dokumentai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, suinteresuotam asmeniui V. B. įteikti 2025 m. lapkričio 11 d. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. sausio 15 d., 10.30 val., ir apie posėdį pranešė CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Taip pat teismas 2026 m. lapkričio 26 d. išsiuntė suinteresuotam asmeniui V. B., adresu (duomenys neskelbtini), pranešimą apie paskirtą rašytinį teismo posėdį ir minėtą teismo nutartį. Procesiniai dokumentai V. B. nebuvo įteikti ir 2026 m. sausio 5 d. grąžinti teismui, pažymint, kad neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (vokas, DOK-435).

Skundžiamas sprendimas 2026 m. sausio 15 d. buvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui V. B., adresu (duomenys neskelbtini), ir 2026 m. sausio 26 d. įteiktas (Siuntos įteikimo patvirtinimas, DOK-11135).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartus duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog suinteresuotas asmuo V. B. dirba dviejuose darbovietėse, siuntė suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus įteikti tik į vieną darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nepavykus įteikti suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų minėtoje darbovietėje, neišnaudojo galimybės įteikti suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų kitoje šio asmens darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš byloje esančio 2025 m. birželio 6 d. Turto apžiūros akto (pareiškimo priedas N. 4, DOK-17627) nustatyta, kad šiame dokumente yra nurodytas suinteresuoto asmens V. B. telefono numeris, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus V. B. įteikti procesinių dokumentų, galėjo pasinaudoti galimybe paskambinti suinteresuotam asmeniui ir pasitikslinti jo adresą, kuriuo būtų galima realiai įteikti procesinius dokumentus arba pasiūlyti suinteresuotam asmeniui atvykti į teismą ir jam atvykus įteikti procesinius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą byloje esančių duomenų dėl procesinių dokumentų įteikimo suinteresuotam asmeniui V. B., iš esmės sutinka su apelianto argumentais, jog nebuvo išnaudotos visos teismui prieinamos protingos priemonės, siekiant įteikti procesinius dokumentus. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai papildomų priemonių, kad suinteresuotas asmuo V. B. būtų realiai informuotas apie teisminį procesą, t. y. neprašė pareiškėjos pateikti tikslesnės informacijos, susijusios su galimybe procesinius dokumentus įteikti suinteresuotam asmeniu, juo labiau, kaip matyti iš 2025 m. liepos 17 d. teikimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu (Pareiškimo priedas N. 1, DOK-17627), kad pareiškėjos darbuotojai susisiekė ir bendravo telefonu su V. B. dėl Pastato naudojimo pagrindo, be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nebandė įteikti suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų kitoje šio asmens darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, tokių veiksmų neatlikimas vertinimas, kaip nepakankamai rūpestingas, konstatuojant netinkamą informavimą apie teisminį procesą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 42 punktas). Kaip jau minėta, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas paskelbė specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntė suinteresuotam asmeniui V. B. pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus minėtu adresu įteikti procesinių dokumentų, teismas taip pat buvo nepakankamai rūpestingas ir neieškojo prieinamų protingų priemonių, siekiant įteikti suinteresuotam asmeniui V. B., pranešimą apie paskirtą rašytinį teismo posėdį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad suinteresuotam asmeniui V. B. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė sužinoti apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, aktyviai dalyvauti procese, teikti paaiškinimus, įrodymus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas, vertindamas procesinių dokumentų įteikimą suinteresuotam asmeniui V. B. ir nepagrįstai taikė įteikimo fikciją, ir, suinteresuotam asmeniui tinkamai nepranešus apie procesą bei nesudarius realios galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškimą bei tinkamai suinteresuoto asmens V. B. neinformavus apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, priėmė ginčijamą sprendimą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris reiškia tinkamo proceso byloje nebuvimą ir suponuoja tokio teismo sprendimo panaikinimą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto apeliaciniame skunde kitų nurodytų argumentų nepasisako, taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia, paliekant šio klausimo išsprendimą pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų prieinamų protingų priemonių, siekiant įteikti suinteresuotam asmeniui SUA2 procesinius dokumentus. Suinteresuotas asmuo SUA2 nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą (pareikštą pareiškimą, paskirtą bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio

Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, apelianto atstovui grąžinamas remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3, 5 dalys).

Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, dėl to turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Martovičius ir Damušis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotą asmenį SUA2 , 2026 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu 4014 („Swedbank“, AB) sumokėtą 57 Eur (penkiasdešimt septinių eurų) žyminį mokestį. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.