- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- eCIK-888/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00351-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.), Irmantas Šulcas (pran.), Eglė Zemlytė
- Trečiasis asmuo
- VMI prie LR Finansų ministerijos
- Ieškovas
- Antanas Marksaitis
- Atsakovas
- UAB GROSSO MODA LITHUANIA
Dokumento Nr. DOK-2751 Bylos Nr. eCIK-888/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00351-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 5 d. paduotu atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „GROSSO MODA LITHUANIA“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nemokumo administratorė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „GROSSO MODA LITHUANIA“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „ATENERGO“, pareiškimą dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „GROSSO MODA LITHUANIA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. G.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. nutartimi LUAB „GROSSO MODA LITHUANIA“ pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino, suinteresuotam asmeniui iš atsakovės bankroto proceso administravimo lėšų priteisė 3 236,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo
2026 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Nemokumo administratorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręstų, kad byloje surinktų duomenų pakanka ginčui išspręsti iš esmės, priimti naują procesinį sprendimą ir pripažinti LUAB „GROSSO MODA LITHUANIA“ bankrotą tyčiniu.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrovės vadovo pareigą vykdyti akcininko sprendimus, pažeidė CPK reikalavimus, reglamentuojančius teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo išvada, kad vienintelio akcininko sprendimas buvo inicijuoti reorganizavimą, tačiau nepasisakė dėl pagrindinio ginčo klausimo – ar bendrovės vadovė apskritai turėjo teisę tokio sprendimo nevykdyti ir vienašališkai pasirinkti visiškai kitą bendrovės pertvarkymo modelį. Šis argumentas buvo suformuluotas atskirajame skunde, tačiau nebuvo išsamiai išnagrinėtas. Teismai apsiribojo atskirų sandorių ekonominio naudingumo analize ir iš esmės neatsakė į klausimą, ar akcininko pasirinktos reorganizavimo procedūros ignoravimas savaime negali būti laikomas sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo požymiu.
Apeliacinės instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra šio požymio vien todėl, kad nebuvo perkelti visi darbuotojai ar visos sutartys, nepagrįstai susiaurina įstatymo taikymo ribas. Byloje nustatytas akcininko sprendimas reorganizuoti bendrovę, reorganizavimo nevykdymas, turto perdavimas kitam juridiniam asmeniui, bendrovės turto sumažėjimas, kreditorių teisių apsaugos mechanizmų neįgyvendinimas. Šių aplinkybių visuma ir turėjo būti vertinama taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas kiekvieną aplinkybę analizavo atskirai. Tokiu būdu nebuvo atskleistas tikrasis šios normos turinys.
Nemokumo administratorė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad akcininko sprendimas reorganizuoti bendrovę nebuvo vykdomas, reorganizavimo procedūra nepradėta, vietoje reorganizavimo pasirinktas kitas bendrovės pertvarkymo modelis. Šis argumentas buvo vienas pagrindinių visame atskirajame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į jį iš esmės neatsakė. Nutartyje nėra analizuojama, ar bendrovės vadovė privalėjo vykdyti akcininko sprendimą, ar galėjo jo nevykdyti, kokiu teisiniu pagrindu reorganizavimo modelis buvo pakeistas kitu modeliu. Toks motyvavimo trūkumas laikytinas esminiu proceso teisės pažeidimu.
Teismas nepateikė motyvų dėl akcininko sprendimo teisinės reikšmės, dėl bendrovės vadovės kompetencijos ribų, dėl reorganizavimo procedūros reikšmės kreditorių interesams. Dėl to nebuvo tinkamai pritaikytas JANĮ 70 straipsnis.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.