Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei IES1 priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notaras TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė negali sumokėti visos 1 740 Eur žyminio mokesčio sumos už apeliacinį skundą dėl sunkios finansinės padėties ir kartu su apeliaciniu skundu pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, t.y. 2026 m. balandžio 24 d. pažymą, įrodančią, kad ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, 2026 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie asmens turtą, iš kurio matyti, kad ieškovės vardu registruota tik 1/428 dalis žemės sklypo (skirto automobilių saugyklai) ir 1/429 dalis automobilių saugyklos, kurie yra dalinami byloje ir neįsiteisėjusiu sprendimu priteisti atsakovui. Ieškovės finansinę padėtį sunkina byloje ginčijami turto pasidalijimo ir dovanojimo sandoriai, kurių pasėkoje visas bendrai šalių užgyventas turtas atiteko atsakovui.

Pažymi, kad teismas, esant analogiškoms aplinkybėms (ieškovei esant bedarbei bei negaunant jokių pajamų ir turint tą patį turtą), 2025 m. vasario 11 d. nutartimi šioje byloje konstatavo sunkią ieškovės finansinę padėtį ir atidėjo didesnio dydžio (1 760 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimą už pareikštą ieškinį. Teismas yra nenuoseklus vienodas aplinkybes dėl šalies gebėjimo iš karto sumokėti visą žyminio mokesčio dalį vertindamas skirtingai. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį neįvyko jokio esminio ieškovės turtinės padėties pagerėjimo, kas matyti iš teismui pateiktų dokumentų, tačiau teismas dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nepateikė aktualių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius, gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo suvaržymus, bankų ar kitų kredito įstaigų atsisakymus suteikti jai paskolą ir pan. Teigia, kad teismas turi remtis visa bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad jokių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei išlaikytinių šalys neturi. Teismui buvo pateikta pažyma apie ieškovės registravimąsi Užimtumo tarnyboje, kas reiškia, kad pajamų nei iš darbo santykių, nei iš bet kokios kitos veiklos ieškovė negauna. VĮ Registrų centras išrašas, priešingai teismo išvadai, patvirtina, koks turtas registruotas ieškovės vardu, t. y. tokie duomenys teismui buvo pateikti. Nurodo, kad visuotinai žinoma aplinkybe, kad kredito įstaigos nesuteikia paskolų pajamų ir darbo neturinčiam asmeniui.

Pažymi, kad asmens pasinaudojimas Konstitucijoje ir CPK įtvirtinta teise į kvalifikuotą teisinę pagalbą (advokato atstovavimą) savaime nepaneigia asmens teisės prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Vien aplinkybė, jog šalis naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, savaime nepatvirtina geros asmens turtinės padėties. Teismai negali daryti prielaidų apie advokato paslaugų apmokėjimo faktą ar momentą (paslaugos gali būti apmokamos atidėjus mokėjimą, jas gali apmokėti tretieji asmenys ar pan.), ignoruodami byloje pateiktus objektyvius rašytinius įrodymus apie sunkią asmens turtinę padėtį.

Nurodo, kad egzistuoja abi sąlygos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimui: ieškovė yra darbingo amžiaus, ieško darbo, taip bandydama pagerinti savo finansinę padėtį, todėl pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė išspręs savo finansines problemas ir, netgi jei apeliacinis skundas būtų atmestas, ji turės galimybę žyminį mokestį sumokėti, be to, apeliacinio skundo patenkinimo atveju, ieškovės finansinė padėtis iš esmės pagerėtų.

Atkreipia dėmesį, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti įsipareigojimų ar išlaikytinių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš atsakovo gavo 42 285,12 Eur sumą. Šią aplinkybę ieškovė nuslėpė nuo teismo, tai vertintina kaip ieškovės nesąžiningumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

Žyminio mokesčio sumokėjimo, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2008; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2007; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-263/2007; 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-474/2006; 2005 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-503/2005).

Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008).

Pažymėtina, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Įstatymas nustato, kad pareiga pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus tenka būtent prašymą atleisti nuo mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-330/2023).

Aptartos CPK nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, be kita ko, nustato, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti.

Teismų praktikoje pažymėta, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami ne „momentiniai“, o „su istorija“, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (pavyzdžiui, galima situacija, kai asmuo visai neseniai pardavė didelės vertės turtą, o gautas pinigines lėšas laiko ne kredito įstaigoje). Šie duomenys leidžia nuspręsti ne tik tai, ar ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis bei priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje 2-347/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549/2008).

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019).

Aptartos CPK nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą, be kita ko, nustato, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis dabar neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, tačiau ateityje tokią galimybę jis įgis (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar asmuo šiuo metu negali sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ar ateities perspektyvoje jis galės tą padaryti. Taigi, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 740 Eur, ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1 540 Eur, ieškovė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą, nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, atskirajame skunde prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teigia, kad faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasi ieškovė teikdama ieškinį prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra pasikeitusios.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, anksčiau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atidėjo žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, neįpareigoja teismo analogiškai vertinti ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo už paduotą apeliacinį skundą. Teismas, spręsdamas dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, kiekvieną atvejį vertina individuliai, atsižvelgęs į kartu su prašymu pateiktus įrodymus apie šalies turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes, ir neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymus, analizuoti visą bylos medžiagą, kad įvertintų šalies turtinę padėtį. Be to, teismas vertina šalies turtinės padėties situaciją prašymo pateikimo metu pagal pateiktus įrodymus, pagrindžiančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Byloje nėra ginčo, jog ieškovės už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1 740 Eur, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo dalį mokėtinos žyminio mokesčio sumos – 200 Eur, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1 540 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2026 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto registro išrašą apie asmens turtą, iš kurio matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/428 dalis žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ir 1/149 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugyklos adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikė 2024 m. balandžio 24 d. pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje, kurioje nurodyta, kad ieškovė įregistruota Užimtumo tarnyboje nuo 2026 m. balandžio 13 d. Kitokių duomenų ieškovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus ieškovės pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos sunkią finansinę padėtį. Ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto. Duomenų apie gaunamas pajamas ar turimas lėšas banko sąskaitoje, turtimus įsipareigojimus finansų įstaigoms, duomenų iš transporto priemonių registro ieškovė nepateikė, todėl vertintina, kad ieškovė vien dėl jai žinomų priežasčių vengia tokius duomenis pateikti (juolab, kai atsakovas nurodo, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovė iš jo gavo 42 285,12 Eur sumą). Pažymėtina, kad vien tai, jog ieškovė prieš pateikdama apeliacinį skundą 2026 m. balandžio 13 d. užsiregistravo darbo biržoje, nesant kartu su apeliaciniu skundu pateiktų kitų duomenų, kurie leistų objektyviai įvertinti jos finansinę padėtį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, jog ji nėra pajėgi sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde pateiktame prašyme dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo nenurodė jokių argumentų apie neigiamus padarinius, kurie gali atsirasti, jei būtų sumokėjusi trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. visą mokėtino žyminio mokesčio sumą.

Be to, kaip jau minėta, tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą teikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji yra darbingo amžiaus ir ieškosi darbo, ar kad jos pateikto apeliacinio skundo tenkinimo atveju jos finansinė padėtis pagerės iš esmės, nesudaro pagrindo vertinti, jog išnagrinėjus bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą ir priėmus teismui procesinį sprendimą, ieškovės finansinė padėtis pasikeis ir ieškovė turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog ieškovė byloje naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, nėra esminė sprendžiat dėl ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vien šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nesivadovavo, tačiau ją įvertino kitų įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu, kontekste.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą informaciją bei pateiktus įrodymus, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už pateiktą apeliacinį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo, vadovavosi aktualia teismų praktika, teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, terminą sumokėti trūkstamą 1 540 Eur dalį žyminio mokesčio iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti ieškovei IES1 terminą iki 2026 m. rugpjūčio 24 d. sumokėti trūkstamą 1 540 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimties eurų) dalį žyminio mokesčio ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus. Išaiškinti, jog priešingu atveju, ieškovės apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.