- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-06
- Bylos Nr.
- eCIK-809/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27341-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Atsakovas
- R. M.
Nr. DOK-2602 Nr. eCIK-809/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27341-2024-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 21 d. paduotu atsakovo R. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dovanos grąžinimo, povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia bei pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei E. B. dėl turto padalinimo, tretieji asmenys UAB „Nordecum“, notarė Dalija Svirbutienė, notarė Asta Klanauskienė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo ieškovei dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė ir pripažino, kad butas po santuokos nutraukimo priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei priteisė iš ieškovės 4 036,62 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sumažėjimą atsakovo naudai.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio nuostatas, pagal kurias sprendžiant esminio asmeninio vieno sutuoktinio turto pagerinimo klausimą, negalima apsiriboti vien tik statybos darbų rūšies identifikavimu (kapitalinis remontas ar paprastasis remontas), atsiribojant nuo bendrai sukurto ekonominio turto vertės pokyčio, patirtų išlaidų dydžio ir pobūdžio (įprastinės / būtinosios ar ypatingosios) vertinimo, nes taip nepagrįstai susiaurinamas CK 3.90 straipsnio taikymas ir galimos situacijos, kuomet kapitaliniam remontui priskiriamų darbų atlikimas nesudaro esminio turto pagerinimo ir atvirkščiai - kuomet paprastasis remontas iš esmės padidina turto vertę, todėl ne statybos darbų rūšis, o minėta visuma aplinkybių turi lemti teismo išvadą apie turto esminį pagerinimą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad bute atlikti darbai nepriskiriami kapitaliniam remontui, o tuo pačiu - kad nekonstatuotinas esminis jo pagerinimas. Be to, nepripažindamas buto esminio pagerinimo ir netinkamai paskaičiavęs atsakovui tenkančią kompensaciją, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026).
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nustatydamas atsakovo indėlio į buto pagerinimus, įrodymus vertino selektyviai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, nustatė nevienodus įrodinėjimo standartus šalims, nepagrįstai nesirėmė atsakovo nurodomais įrodymais.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles, nes iš atsakovo priteisė išlaidas, viršijančias maksimalius leistinus dydžius. teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, negali už atskirus procesinius veiksmus priteisti didesnę, nei leidžiama maksimali suma. Nors apeliaciniame skunde buvo pasisakyta dėl kiekvienos ieškovės patirtų išlaidų sumos pozicijos, teismas sprendime į tai nesigilino, nurodydamas tik, kad išlaidos "iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių". Kaip matyti iš apeliaciniame skunde pateiktos bylinėjimosi išlaidų analizės, iš 15 086,28 Eur sumos, tik 9316,26 Eur (skaičiuojant maksimaliais leistinais priteisti įkainiais) galėjo būti pripažinta kaip neviršijanti Rekomendacijose nustatytų dydžių, t. y. net 5770,02 Eur objektyviai negalėjo būti priteista, net ir pripažinus, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties ir t.t., nes tai imperatyviai draudžia įstatymas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 899 (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 21 d. AB SEB banke, mokėjimo kodas MU-67-404-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.