Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant ieškovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Mildai Litvinaitei, tretiesiems asmenims V. J., A. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. V., tretiesiems asmenims V. J., A. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė I. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsakovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta.

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio R. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime kaip motina nurodyta atsakovė I. V. (buvusi B.), kaip tėvas nurodytas V. V. (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nepilnametės M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše kaip motina nurodyta atsakovė I. V., kaip tėvas nurodytas V. V. (Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) V. V. mirė.

Bylos duomenimis, šeimai nuo 2018-11-02 dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir atvejo vadyba.

Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad I. V. nuo 2025-08-08 iki 2025-08-27 gydėsi Respublikiniame priklausomybių ligų centre Šiauliuose. 2025-08-14 pasirašė sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą, tačiau pagalbos nepriėmė. I. V. grįžus iš gydymo Respublikiniame priklausomybių ligų centro ji ir toliau vartojo alkoholį.

2025-09-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-18181-1261/2025 leido paimti nepilnamečius vaikus R. ir M. V. iš jų atstovo pagal įstatymą – motinos I. V.

2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-759 M. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta V. J., M. V. laikinos globos vietą nustatant su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje. 2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-758 R. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta A. B., R. V. laikinos globos vietą nustatant su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

Iš 2026-02-11 Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuoto siūlymo matyti, kad I. V. šeimoje teigiami pokyčiai nevyksta, pagalbos plane numatytos priemonės nevykdomos, kartojasi alkoholio vartojimas, mama su vaikais nebendrauja, nesidomi jų sveikata, auklėjimu ir ugdymu, neprisideda prie vaikų išlaikymo. I. V. neneigia žalingo alkoholio vartojimo, tačiau šios problemos nesprendžia. Kartu veda bendrą ūkį su asmeniu, kuris taip pat vartoja alkoholį. I. V., bendraudama su socialine darbuotoja, linkusi ignoruoti jai išsakomas rekomendacijas ar pastebėjimus, linkusi meluoti.

2026-01-28 pati I. V. raštu patvirtino, jog pagalbos plane numatytų priemonių nevykdo, toliau vartoja alkoholį, su vaikais nebendrauja, nesikreipė į globos koordinatores dėl susitikimų su vaikais organizavimo. Nurodė, kad yra supažindinta ir sutinka, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo vaikų atžvilgiu.

Iš (duomenys neskelbtini) šeimos namų 2026-02-03 rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad vaiko biologinė mama I. V. nesikreipė dėl susitikimų su dukra M. V. organizavimo į (duomenys neskelbtini) šeimos namų Globos centą ir informacijos apie vaiką pateikti neprašė. Globėja informavo, kad mama paskutini kartą buvo atvykusi į globėjos namus susitikti su dukra 2025-12-26 būdama neblaivi. Mamos bendravimui su vaiku leista nebuvo.

Iš (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro 2026-02-03 pateiktos informacijos matyti, kad pranešimu pateikta informacija apie tai, kad R. V. yra laikinai globojamas globėjos A. B. šeimoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, sudarytos galimybės užsiimti mėgstama veikla, vaikas jaučiasi saugiai. Globėja atsakingai rūpinasi vaiko mokymosi, sveikatos reikalais, papildomu ugdymu. Biologinė mama su vaiku nebendrauja, jo nelanko, vaikas socialiniuose tinkluose ją yra užblokavęs, nes jaučia nuoskaudas dėl mamos elgesio, nerodomos iniciatyvos bendrauti. Į Globos centro specialistus dėl susitikimų su vaiku mama iki šiol nė karto nesikreipė ar informacijos apie vaiko gyvenimo pokyčius nė sykio neprašė.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, dėl kurių 2025-09-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi leista paimti nepilnamečius M. V. ir R. V. iš jų motinos nėra pasikeitusios. I. V. šeimai teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų, vaikų mama nepakeitė savo elgesio, vengia atlikti savo kaip mamos pareigas – auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, specialistų siūlomų paslaugų nepriima, nuolat girtauja, vaikų nelanko, jais nesidomi, nesudaro tinkamų sąlygų vaikams grįžti į saugią ir sveiką aplinką, nesiima veiksmų, siekdama gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. R. išreiškė nuomonę, kad nenori bendrauti su mama dėl jos alkoholio vartojimo. Iš 2026-02-11 Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro motyvuoto siūlymo matyti, jog teigiami pokyčiai I. V. šeimoje nevyko, visos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad siektų auginti vaikus pati, nedėjo pakankamų realių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nesidomėjo ir prasidėjusiu teisminiu procesu, neišreiškė savo pozicijos. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, jos abejingumo nepilnamečiai vaikai liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovei taikytinas neterminuotas tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimas jos nepilnamečių vaikų M. V. ir R. V. atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų (tėvo ar motinos) valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti vaiką. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, tai gali būti pakeista laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V. ir R. V. po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2026-01-01 yra 1153,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 846,00 Eur (atskaičius mokesčius). Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė per mėnesį nuo 2026-01-01 skiria 129,50 Eur išmoką vaikui.

Teismų praktikoje taip pat formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt., ir kaip jau minėta, išlaikymo dydžio kriterijai sietini su minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio suma.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Tačiau teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma yra protingo dydžio, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, higienos priemonių, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už vaiko ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

Vertinant atsakovės materialinę padėtį, Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovės darbovietę nerasta, kitų duomenų apie atsakovės materialinę padėtį byloje nėra.

Atsakovė darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, ribojančių atsakovei galimybes dirbti nuolatiniame darbe ir užsidirbti lėšas, pakankamas savo vaikų išlaikymui, duomenų, patvirtinančių atsakovės sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jos darbingumas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus, protingo ir realaus dydžio, todėl tenkintinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams vaikams M. V. ir R. V. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, į tai, jog 2025-09-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi leista paimti nepilnamečius M. V. ir R. V. iš jų atstovės pagal įstatymą – motinos I. V., o 2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-759 M. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta V. J., 2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-758 R. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta A. B., teismas sprendžia, jog tikslinga nepilnametės M. V. laikinąją globėją V. J. skirti nepilnametės M. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos, o nepilnamečio R. V. laikinąją globėją A. B. skirti nepilnamečio R. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 str. 4 d. ir CPK 407 str.).

Nagrinėjamu atveju 2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-759 M. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta V. J., M. V. laikinos globos vietą nustatant su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje. 2025-10-02 Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-758 R. V. laikinąja globėja ir turto administratore skirta A. B., R. V. laikinos globos vietą nustatant su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

Iš teismo posėdžio metu teiktų ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Mildos Litvinaitės, trečiųjų asmenų V. J. ir A. B. paaiškinimų nustatyta, kad tiek tarp nepilnametės M. V. ir laikinosios globėjos V. J., tiek tarp R. V. ir jo laikinosios globėjos A. B. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, globėjos globojamus vaikus laiko savo šeimos dalimi, atstovauja vaikų geriausius interesus, tenkina vaikų norus ir poreikius, užtikrina saugią aplinką, sveikatos priežiūrą bei tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams augti ir ugdytis. Duomenų apie globos pažeidimus byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, nepilnametės M. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina dabartinėje gyvenamojoje vietoje – laikinosios globėjos V. J. gyvenamojoje vietoje, o R. V. – laikinosios globėjos A. B. gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės I. V. priteistinas 135,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą ((250,00 Eur + 250,00 Eur) × 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.).

Šioje byloje teismas patyrė 24,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistinos šios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 307, 406, 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2026-04-17), iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnametės M. V. išlaikymui skirtas lėšas paskirti uzufrukto teise tvarkyti laikinąją globėją V. J.

Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio R. V. išlaikymui skirtas lėšas paskirti uzufrukto teise tvarkyti laikinąją globėją A. B.

Nustatyti nepilnametės M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos V. J. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti nepilnamečio R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos A. B. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,30 Eur (dvidešimt keturių eurų 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį pradėti nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.