Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2568 Bylos Nr. eCIK-791/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 20 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020 išaiškinta, kad „<...tuo atveju, jei ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudaryto sandorio nuginčijimo reiškia bankroto administratorius, jis privalo vadovautis bankrutuojančią įmonę ir konkrečią jos kreditorę saistančia arbitražine išlyga, dėl ginčo sprendimo kreiptis į arbitražą (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis), nebent kita arbitražinio susitarimo šalis, kuriai nėra iškelta bankroto byla, prašytų nagrinėti ginčą teisme (KAĮ 49 straipsnio 8 dalis)...>. <...Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus...>.“ Nagrinėjamu atveju šalių arbitražinis susitarimas įtvirtintas tarp LUAB „Sorita“ ir UAB „Estero“ 2024 m. spalio 24 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – RTPS) 5.3 papunktyje, kuriame šalys numatė, kad <...visi ginčai pagal šį susitarimą/priedą, visus jos pakeitimus, papildomus susitarimus, kitus dokumentus, o taip pat ginčai dėl perleidžiamų reikalavimo teisių bei jų atsiradimo pagrindų, galutinai sprendžiami Respublikiniame komerciniame arbitražo teisme (įmonės kodas 304195369) pagal Respublikinio komercinio arbitražo teismo Reglamentą arbitrą/arbitrus parenkant Naujajam kreditoriui...>. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog arbitražinė išlyga šiuo atveju netaikoma, tokiu būdu neteisėtai paneigiant arbitražinio susitarimo privalomumą jį sudariusioms šalims. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog RTPS yra susijusi su pradiniu sandoriu, tam yra RTPS 5.3 papunktyje numatyta sąlyga, jog visi ginčai pagal RTPS (įskaitant ginčus dėl perleidžiamų reikalavimo teisių bei jų atsiradimo pagrindų) yra sprendžiami arbitraže. Tokiu būdu nepagrįstai ne tik susiaurinta RTPS numatyto arbitražinio susitarimo taikymo apimtis, bet ir apskritai neteisėtai paneigtas arbitražinis susitarimas.

3. Nors LUAB „Sorita“ išreiškė valią atsisakyti RTPS numatytos arbitražinės išlygos, to nepadarė pareiškėja UAB „Estero“, kas reiškia, kad neegzistuoja teismo nurodytos KAĮ 49 straipsnio 8 dalyje (įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo, o turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta) įtvirtinta sąlyga. Be to, teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjos reikalavimą dėl kreditoriaus pakeitimo bankroto byloje su RTPS ginčijimu. Kreditoriaus pakeitimas RTPS pagrindu nėra tapatus teisinis veiksmas RTPS ginčijimui. Pareiškėja, išreikšdama valią įgyvendinti savo, kaip reikalavimo teisių įgijėjos pagal RTPS teises, kreipėsi į teismą tik su prašymu dėl kreditoriaus pakeitimo RTPS pagrindu. Pareiškėjos prašymu nebuvo inicijuojamas joks ginčas dėl RTPS galiojimo, t. y. pareiškėjai nekilo pareiga tokiu klausimu kreiptis į arbitražą. Tuo tarpu ginčas, kuriuo siekiama panaikinti RTPS, jau patenka į RTPS arbitražinės išlygos apimtį, dėl ko jis privalo būti nagrinėjamas arbitraže. Tokio ginčo nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teisme pareiškėja nepritarė, dėl ko LUAB „Sorita“ priešieškinis negalėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas privalėjo atsisakyti priimti priešieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui.

4. Apeliacinės instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą – nesilaikė teismo pareigos kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo bylose veikti ex officio (savo iniciatyva), kartu nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis), nes savo išvadas dėl kasatorės prašymo netenkinimo faktiškai grindė tik tuo, kad pareiškėja nepateikė Hipotekos registro išrašo, taip iš esmės ignoruodamas teismo pareigą bankroto bylose būti aktyviam ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti.

5. Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi LUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtino patikslintą bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą, be kita ko, LUAB „Sorita“ 43 600 Eur reikalavimą, užtikrintą hipoteka: 40 000 Eur dalį, tenkintiną pirmuoju etapu ir 3 600 Eur dalį, tenkintiną antruoju etapu. Vadinasi, teisme jau esant patvirtintam pradinio kreditoriaus LUAB „Sorita“ hipotekos eilės reikalavimui, esant teisėtai ir galiojančiai RTPS (kuria pareiškėjai buvo perleistos visos su reikalavimu susijusios papildomos teisės į bendrovę, įskaitant hipoteką), teismui nėra pagrindo atskirai kvestionuoti šio finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi jis jau yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.