Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą „(duomenys neskelbtini) “, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2021-04-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021-02-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72(2) straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs 2022-09-02, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

KAL1 smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei NKA1 , o būtent: 2026-05-18 apie 17:00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) , tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai V. E. į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai NKA1 fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2026-05-26 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 482/2026(04), kurioje nurodyta, kad remiantis NKA1 turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: turimų medicininių dokumentų duomenimis, NKA1 objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. GMP personalo 2026-05-18 NKA1 nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyviais simptomais, tačiau nėra patvirtinta objektyviais traumavimo požymiais. Nesant objektyvių traumavimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo KAL1 parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis KAL1 kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai NKA1 į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai NKA1 fizinį skausmą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad KAL1 minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog suduodamas nukentėjusiajai kumščiu į pakaušį, vykdo pavojingą veiką, suvokė, kad tokiais veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo.

BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatyta, kad asmuo padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis KAL1 įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis savo kaltę, įvykdžius nusikaltimą, pripažino, nukentėjusioji pretenzijų dėl žalos kaltinamajam neturi, iš teisiamajame posėdyje pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Taigi, yra nustatytos BK 38 straipsnio 1 dalies bei šios dalies 1-3 punktuose numatytos formalios susitaikymo instituto taikymo sąlygos. Vis dėl to teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pats kaltinamasis pripažino, kad nusikalto dėl buvusio neblaivumo. Kaltinamasis KAL1 praeityje teistas 4 kartus už smurtines nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą teistas 2021-04-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. d. tos pačios nukentėjusios atžvilgiu, bausmę atliko 2022-09-02. Teismo manymu, šiuo atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto pagrindo, kad KAL1 nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos privalomos susitaikymo instituto taikymo sąlygos, teismas nemato galimybės atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdams apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis KAL1 , padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala sugyventinės sveikatai (sukeltas fizinis skausmas), šiuo metu yra dirbantis, baustas administracine tvarka. Teismas įvertina ir tai, kad KAL1 susitaikė su nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus KAL1 vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą. Įvertinus smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, bausmių dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Įvertinus tai, kad kaltinamais KAL1 įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką savo šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 3 dalyje, 72-2 straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią poveikio priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos matyti, kad kaltinamajam KAL1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 191,67 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo KAL1 neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64- straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir KAL1 skirti sumažintą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka.

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026-05-18 20.43 val. iki 2026-05-19 16.00 val. t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš KAL1 neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. skaitmenines laikmenas, – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti KAL1 Radvilui, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.