Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2313/2026 Bylos Nr. BIK-532/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36174-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios L. Ž. gynėjos advokatės Gintarės Dmukauskienės kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistosios L. Ž. gynėja advokatė G. Dmukauskienė alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis atsisakyta taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnį, ir šias dalis pakeisti – pritaikyti BK 40 straipsnį ir L. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorės vertinimu, materialiosios teisės taikymo klaida buvo padaryta ir sprendžiant dėl laiduotojos tinkamumo. Aplinkybė, kad dukra iki nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė motinos nuo neteisėtų veiksmų, negali būti laikoma savarankišku kriterijumi sprendžiant dėl jos tinkamumo būti laiduotoja. BK 40 straipsnis taip pat nereikalauja, kad laiduotojas pateiktų iš anksto detalizuotą auklėjamojo poveikio planą ar konkrečių priemonių sąrašą. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo reikšmingos jo asmeninės savybės, santykis su kaltininku, autoritetas, galimybės daryti teigiamą įtaką ir teismo pasitikėjimą pagrindžiančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 9 punktas, ir kt.).

Kasaciniame skunde keliamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, ginčijant bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jos dukra nėra tinkama būti laiduotoja. Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi pateikto kasacinio skundo turinį, konstatuoja, kad jame nėra suformuluota teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka dėl baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų. Kasaciniame skunde keliamas laidavimo instituto (ne)taikymo klausimas iš esmės yra argumentuojamas tik bendro pobūdžio kritika dėl bylos duomenų vertinimo – nesutikimu su teismų atliktu atskirų skunde akcentuojamų aplinkybių vertinimu, dėstant subjektyvias išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės nuteistosios asmenybės, laiduotojos tinkamumo vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimo, laiduotojo tinkamumo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos (nutarties 13–18 punktai). Kasacinės instancijos teismas, saistomas BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos, faktų dėl laidavimo pagrindų ir sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nevertina. Be to, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš visumos kasacinio skundo argumentų matyti, kad šiuo atveju kasatorė, siekdama pakartotinio nuteistosios asmenybės bei kitų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, ginčija teismų atliktą diskrecinį vertinimą, nepateikdama teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo argumentavimas nelaikytinas tinkamu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios L. Ž. gynėjos advokatės Gintarės Dmukauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.