- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- BIK-520/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08882-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūra
Kasacinio skundo Nr. DOK-2283/2026 Bylos Nr. BIK-520/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08882-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą kruopščiai patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma prokurorės apeliaciniu skundu, kadangi neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo taikymo. Teismas tik deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
Teismas nepagrįstai susiaurino neatsargios kaltės turinį (BK 16 straipsnio 1 dalis), nevertinant nusikalstamam nerūpestingumui, kaip neatsargios kaltės formai, taikomų kriterijų (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl to buvo netinkamai aiškinti teisiniam kazusui konstatuoti keliami reikalavimai, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektui taikomi elgesio reikalavimai ir priežastinio ryšio tarp asmens veiksmų bei sukeltų padarinių turinys. Taip pat nebuvo pateikti įrodymų vertinimo motyvai dėl priežastinio ryšio tarp išteisintojo G. U. veiksmų ir nukentėjusiojo M. V. mirties. Teismas vertino ne visus įrodymus, o atskirus įrodymus vertino išskirdamas tik tam tikras jų turinio dalis, kurios teisina G. U. Taip pat klaidingai aprašyta ir vertinta vaizdo įraše užfiksuota įvykio informacija.
Žemesnės instancijos teismas
G. U. pozicija dėl kaltės proceso metu kito – ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai, pirmosios instancijos teisme prisipažino kaltu, tačiau vėliau patikslino, jog kaltės nepripažįsta, o apeliacinės instancijos teisme nurodė su kaltinimu nesutinkantis ir kaltės nepripažįstantis. Žemesnės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose akcentavo tik kokius netinkamus veiksmus atliko žuvęs M. V., tačiau teismai išsamiai neanalizavo ir netyrė duomenų, kurie patvirtintų ir (ar) paneigtų, ar G. U. tinkamai valdė didesnio pavojaus šaltinį – krautuvą. Ne G. U. klysta įvardindamas įvykio vietoje buvusius asmenis, bet teismai padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad išteisintasis nukentėjusįjį klaidingai įvardija „A.“, kuris prieš jam pajudant atgal stovėjo prie sienos dešinėje. Tokia grubi teismo klaida iškraipė įvykio eigą, neleido nustatyti įvykio vietoje buvusių asmenų tikslių buvimo vietų, ir padaryti teisingų bei pagrįstų išvadų. Šis tiriamo įvykio momentas yra esminis, sprendžiant ar G. U. veiksmuose yra kazusas ar veikimas nusikalstamai nerūpestingai.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų M. Š., A. K., A. L. parodymų apie įmonėje nusistovėjusią darbo funkcijų atlikimo tvarką, tame tarpe ir saugaus transporto priemonės (krautuvo) vairavimo reikalavimus. Taip pat šis teismas ypatingą reikšmę suteikė žuvusiojo M. V. saugos taisyklių pažeidimams, tačiau G. U. pažeidimus sušvelnino ir jų neakcentavo. Teismai, vertindami ekspertizės akto išvadas, kreipė dėmesį išimtinai tik į tą išvadų dalį, kurioje aptariamas priežastinis ryšys tarp žuvusiojo M. V. veiksmų ir įvykusio įvykio, o priežastinio ryšio tarp G. U. veiksmų ir M. V. žūties nevertino ir neanalizavo.
Šioje byloje nagrinėjama G. U. veika negali būti laikoma kazusu, t. y. atsitiktine veika be kaltės. Nors G. U. nenumatė, kad dėl jo neveikimo – prieš pradedant judėti atbuline eiga krautuvu, neįsitikinimo, kad pavojaus zonoje nėra žmonių – kils neigiami padariniai, bet pagal savo asmenines savybes, kvalifikaciją, įgytą patirtį dirbant su tokio pobūdžio technika (krautuvu), taip pat įvertinus saugos taisyklių ir teleskopinio krautuvo naudojimo instrukcijų keliamus reikalavimus, turėjo numatyti, kad dėl jo nerūpestingų veiksmų kitiems asmenims gali kilti neigiami padariniai, t. y. G. U. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurie būtų motyvuoti teisiniais argumentais. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų (ypatingai apeliacinės instancijos teismo) išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorė skunde dėsto tik savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kad G. U. veiksmai būtų kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatorei nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir pateikė skunde ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas – tiek dėl nagrinėjamo įvykio mechanizmo, tiek dėl išteisintojo ir žuvusiojo veiksmų įtakos kilusioms pasekmėms, tiek dėl išteisintojo, kuris nuosekliai pripažino faktines įvykio aplinkybes, tačiau neigė pažeidęs jam inkriminuojamų norminių aktų reikalavimus, pozicijos. Minėtas teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas G. U. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka kasatorės lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ligitos Barauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.