Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-518/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-02
Bylos Nr.
BIK-518/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36516-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas (pran.), Rima Ažubalytė
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-2265/2026 Bylos Nr. BIK-518/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36516-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. S. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis G. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, vykdymą iki byla bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, nepasisakė dėl esminių skundo argumentų, susijusių su nuteistąjį teisinančiais bylos duomenimis bei aplinkybėmis, ir motyvuotai jų nepaneigė. Bylos įrodymai nepatvirtina tyčinio smurto artimoje aplinkoje. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nuteistojo teisę į teisingą procesą, teisę būti išklausytam. Teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiosios ir nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, tiesiog pasisakė, kad nukentėjusiosios parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 61 straipsnio 1 ir 2 dalis, įpareigojančias teismą atsižvelgti į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą. Nors apeliacinės instancijos teismas panaikino vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirtos bausmės dydžio ir (ar) jos vykdymo formos neperžiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo G. S. paduotame kasaciniame skunde paminėtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikyta. Skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies), kas reiškia netinkamą BK 140 straipsnio 2 dalies taikymą, be to, netinkamai taikė BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Teisiniai argumentai, pagrindžiantys kasacijos pagrindų – proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, buvimą, nėra išdėstyti. Nors kasaciniame skunde gausiai cituojama teismų praktika, tačiau ji nėra susieta su nurodytais baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimais, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu, kartu pateiktas atskirų įvykio aplinkybių savas vertinimas, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, nėra pagrindo svarstyti nuteistojo G. S. kasaciniame skunde suformuluoto prašymo stabdyti žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėAlenas PiesliakasAlvydas Pikelis