Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2554 Nr. eCIK-780/2026 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-01153-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 17 d. paduotu ieškovės V. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovams D. N., V. Z. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo (pakeitimo) ir atsakovų D. N., V. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei V. A. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, peržiūrėjimo. Minėta nutartimi paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo 2026 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino naudojimosi tvarkos teisėtumo ir realaus įgyvendinamumo kriterijų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.81 straipsniai). Kai galimybė naudoti paskirtą žemės dalį pagal paskirtį priklauso nuo būsimos infrastruktūros, teismas turi įvertinti ir pakankamą šios infrastruktūros teisinio bei faktinio įgyvendinamumo pagrindą. Priešingu atveju projekto funkcionalumas ir deklaruojamas pranašumas lieka paremtas ne nustatyta aplinkybe, o būsimo sprendimo prielaida. Galutinio leidimo nereikalavimas nereiškia, kad teismas gali atsisakyti patikrinti esminę pasirinkto plano įgyvendinamumo prielaidą arba ją pripažinti nustatyta vien dėl to, kad neįrodytas jos negalimumas. Teismai, viena vertus, konstatavo, kad projektas projektinių pasiūlymų stadijoje atitinka teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, jie nenurodė konkretaus taikyto specialiojo reguliavimo, neatskleidė gatvės ar kelio techninės kategorijos reikšmės, neįvardijo taikytinų prijungimo, nuovažų išdėstymo ar eismo saugos reikalavimų ir nepaaiškino, kokie techninio projekto duomenys patvirtina jų laikymąsi. Bendro pobūdžio neprieštaravimas savaime neatsako, kokios galutinės prijungimo sąlygos bus nustatytos ir ar esminė projekto vieta bei parametrai galės išlikti. Taip naudojimosi tvarkos realus įgyvendinamumas atskirtas nuo racionalumo kriterijaus, nors konkrečioje byloje nauja nuovaža yra vienas pagrindinių pasirinkto plano racionalumo motyvų. Toks CK 4.75 ir 4.81 straipsnių aiškinimas neatitinka kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-416/2010 suformuoto principo, kad su viešuoju keliu jungiamą infrastruktūrą numatantis naudojimosi tvarkos projektas turi būti vertinamas kartu su jam taikomu specialiuoju režimu.

2. Teismai netinkamai taikė įrodinėjimo pareigos ir įrodymų pakankamumo taisyklę (CPK 178 straipsnis). Kai viena šalis projekto racionalumą grindžia būsima viešojo kelio infrastruktūra, jai tenka pareiga pateikti pakankamą teigiamą šios prielaidos pagrindą. Taigi teismas turėtų nustatyti, kokių objektyvių duomenų pakanka preliminarioje stadijoje, ir patikrinti, ar pateikti dokumentai atsako į konkrečiai byloje iškeltus teisėtumo bei techninio įgyvendinamumo klausimus. Skundžiamoje nutartyje toks vertinimo standartas nesuformuluotas ir nepritaikytas.

3. Ieškovė apeliaciniame procese kėlė konkrečius klausimus dėl projektuojamos nuovažos teisinio ir techninio įgyvendinamumo, leidimo nebuvimo, projekto apimties, eismo saugos, želdinių, požeminių komunikacijų ir kitų kliūčių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus aptarė, tačiau jų teisinį vertinimą iš esmės užbaigė išvada, kad galutinę atitiktį tikrins leidimą išduodanti institucija, o naudojimosi tvarkos byloje svarbiausi yra vidiniai bendraturčių santykiai. Toks atsakymas neatskleidžia, kodėl civiliniam teismui pakako preliminarių dokumentų padaryti teigiamą išvadą apie įgyvendinamumą, nors projektą vėliau dar reikės nuodugniai tikrinti pagal imperatyviuosius reikalavimus. Taip pat nepaaiškinta, kodėl galima būsimo administracinio vertinimo rizika neturi reikšmės planų racionalumui, patogumui ir konfliktų prevencijai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2026 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 121 (šimto dvidešimt vieno) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas MU-67-374-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.