Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1905 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00287-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 19 d. paduotu atsakovo K. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismų procesinius sprendimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Belor“ netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo – trečiajam asmeniui LUAB „Arvi fertis“ iš atsakovų B. R. B. ir K. B. solidariai priteistas 423 000 Eur žalos atlyginimas; ieškinys atsakovams G. D. ir S. L. atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį. Teismai ignoravo vienus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, nepagrįstai prioritetą suteikdami kitiems procesiniams sprendimams. Konkrečiai – BUAB „Baltkalis“ tyčinio bankroto byloje įskaitymai tarp šios įmonės ir BUAB „Arvi fertis“ nesudarė tyčinio bankroto požymių, o BAUB „Arvi fertis“ tyčinio bankroto byloje tai pripažinti tyčinio bankroto požymiu (nors atsakovui dėl nustatyto tyčinio bankroto nebuvo pritaikyta jokių poveikio priemonių). Tokiu būdu, nors BUAB „Baltkalis“ tyčinio bankroto bylos teismo procesinis sprendimas yra vėlesnis, teismai rėmėsi būtent ankstesniais atsakovui mažiau palankiais teismų procesiniais sprendimais. Atsakovo įsitikinimu, teismai turėjo pareigą atlikti savarankišką ir išsamų aplinkybių vertinimą, o ne remtis vienu teismo procesiniu sprendimu, nesuteikiant atitinkamos teisinės galios kitam taip pat prejudicinę galią turinčiam teismo procesiniam sprendimui.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.930 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai netyrė ir nevertino, kurių konkrečiai kreditorių atžvilgiu buvo (atliekant 423 000 Eur įskaitymą su vienu iš kreditoriumi) pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, ar tokiu atsiskaitymu visa 423 000 Eur suma laikytina žala. Teismai nepagrįstai atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą (CK 6.930¹ straipsnis) sutapatino su žalos juridiniam asmeniui padarymu (CK 6.249 straipsnis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Teismas negalėjo preziumuoti, kad atsiskaitymas su vienu iš kreditoriumi yra tokio paties dydžio žala juridiniam asmeniui. Įskaitymu nei bloginama, nei gerinama juridinio asmens finansinė padėtis. Nors įskaitymu išnyksta turtinė teisė, tačiau tokioje pat apimtyje sumažėja ir įsipareigojimų apimtis. Žala juridiniam asmeniui dėl atlikto įskaitymo konstatuota, nevertinant ir nesiaiškinant: (i) kurių konkrečiai kreditorių ar kreditorių grupių interesai nukentėjo; (ii) kokia yra tokių kreditorių apimtis; (iii) kada laike susidarė kreditoriaus, su kuriuo juridinis asmuo atliktu įskaitymu atsiskaitė, ir kitų kreditorių reikalavimai (t. y. ar iš viso yra atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo sudėtis). Teismai negalėjo šių aplinkybių nenustatinėti pasiremdami vien tik tuo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo pasyvus (neteikė atsiliepimo), nes dėl pasyvumo procese asmuo negali būti baudžiamas, o civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos sąlygos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.