Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-07-02 · Civilinė byla Nr. eCIK-594/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-02
Bylos Nr.
eCIK-594/2026
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00065-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Dalia Vasarienė (pirm.), Agnė Tikniūtė (pran.), Algirdas Taminskas
Ieškovas
Uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai”
Kategorijos

Nr. DOK-2093 Nr. eCIK-594/2026 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00065-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. birželio 3 d. pateiktu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Plungės bioenergija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 5 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują – tenkino dalį ieškinio bei priteisė ieškovei iš atsakovės 156382,08 Eur nuostolių atlyginimo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl 156 382,08 Eur nuostolių priteisimo, ir ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normas, taip pat CK 6.253 straipsnio 5 dalies normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, yra siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Teismas pripažino ieškovės neveikimą sąmoningu rizikos prisiėmimu, o tai neatitinka CK 6.253 straipsnio 5 dalies reguliavimo bei teismo praktikos aiškinat šią nuostatą. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir šia aplinkybe gali remtis skolininkas, kai vienos prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia kitos prievolės vykdymo galimybes. Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo įstatyme nustatytą pareigą įsigyti biokurą iš „Baltpool“. Nei įstatymai, nei šalių tarpusavio susitarimai nenumatė ieškovei pareigos kontroliuoti atsakovę. Dėl to netinkamai šiuo atveju taikyta CK 6.253 straipsnio 5 dalies norma.

2. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuojamoje dalyje pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybė mažinimo, dviem sakiniais nurodė, kodėl ieškovė laikytina prisidėjusia prie žalos atsiradimo. Tačiau nebuvo nurodyti konkretūs pagrindai ir įrodymai byloje, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog yra priežastinis ryšys tarp ieškovės pareigos ir veiksmų bei kilusios žalos. Toks neargumentavimas yra esminis sprendimo dalies dėl civilinės atsakomybės mažinimo trūkumas. Kadangi ši sprendimo dalis yra neargumentuota ir neatskleista, tai apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 263, 270, 331 straipsnių normas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ (j. a. k. 170535455) 2148 (dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. birželio 1 d. banko AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 177. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas TaminskasAgnė TikniūtėDalia Vasarienė