Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2559/2026 Bylos Nr. BIK-586/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10938-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Eduardo Puškoriaus kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas E. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktų, 61 straipsnio bei 140 straipsnio nuostatas, ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino faktines įvykio aplinkybes ir nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė priešingą esamai situacijai teismo išvadą, jog provokuojančiai elgėsi kaltinamasis, o ne nukentėjusysis. Pabrėžiama, kad nukentėjusysis, įžeidinėdamas nuteistąjį, stumdydamas jį ir padarydamas žalą jo turtui, sukėlė jam emocinę įtampą. Pagal bylos duomenis, nuteistasis neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, todėl žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 140 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priešingai nei nurodyta kaltinamajame akte, nustatė, kad nusikalstama veika įvykdyta nukentėjusiojo teritorijoje, todėl buvo atimta nuteistojo teisė į gynybą ir teisė teikti įrodymus, jog įvykis vyko jam priklausančiame žemės sklype. Be kita ko, žemesnės instancijos teismai netyrė administracinio nusižengimo byloje, kurioje nukentėjusiajam paskirta administracinė nuobauda, nustatytų aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo. Nukentėjusiojo smurtiniai veiksmai sukėlė didelį nuteistojo susijaudinimą, o tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį. Esant šioms aplinkybėms, byloje egzistuoja BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos. Kasatoriaus teigimu, išvados byloje padarytos nesiėmus priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir neįvertinus visų reikšmingų įrodymų, kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino gynybos prašymo dėl nukentėjusiojo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo išreikalavimo, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino akivaizdžių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose, ignoravo įrodymų patikimumą ir vaizdo įrašus bei fotonuotraukas, patvirtinančius nuteistojo versiją.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Kaip matyti iš nuteistojo M. Č. gynėjo kasacinio skundo turinio, nors skunde nurodyti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, tačiau jie grindžiami argumentais, kuriais kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų atliktu teisiniu šių aplinkybių vertinimu. Kasatorius, aprašydamas bylos įrodymus ir cituodamas jų turinį, pateikia savą bylos aplinkybių ir atskirų įrodymų vertinimą, siekdamas, kad šiuos aspektus pakartotinai įvertintų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos

2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).

Pažymėtina, kad dalis kasacinio skundo argumentų savo turiniu atitinka jau išnagrinėto apeliacinio skundo argumentus, tačiau kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie rodytų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą bei sudarytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus ne taip, kaip tikėjosi kasatorius, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas. Taigi nuteistojo M. Č. gynėjo kasaciniame skunde teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir / ar padarytus esminius BPK pažeidimus, nepateikta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir

BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies

3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Eduardo Puškoriaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.