- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- BIK-455/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33691-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. M. Š.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
Kasacinio skundo Nr. DOK-1962/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33691-2024-3 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo ir prašymo stabdyti teismo sprendimų vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įskaityti jau laisvės atėmimo vietoje išbūtą laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į nuteistojo ir jo gynybos argumentus dėl netinkamo bausmės individualizavimo, kas nulėmė neteisingą bausmės paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305,332, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyje dėl bausmės skyrimo. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į bylos medžiagoje užfiksuotas nuteistojo pavojingumą reikšmingai mažinančias aplinkybes, kurios suponuoja būtinybę išsamiai įvertinti nuteistojo asmenybę, socialinę aplinką ir resocializacijos galimybes. Bausmės motyvai buvo grindžiami daugiausia formaliais nusikalstamos veikos sunkumo aspektais, neanalizuojant ar nevertinant nuteistojo teigiamų asmeninių, šeimyninių ir socialinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti ne tik švelnesnės bausmės taikymo pagrindą, bet ir realias sąlygas pasiekti bausmės paskirtį be realaus laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nesilaikė įstatyme nustatytų reikalavimų, o paskirta reali laisvės atėmimo bausmė nebuvo tinkamai individualizuota ir proporcinga nei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui, nei nuteistojo asmenybės bruožams bei jo elgesiui po nusikaltimo padarymo. Toks formalus požiūris į bausmės individualizavimą parodė, kad žemesnių instancijų teismai nesilaikė išsamumo ir objektyvumo principų, neįvertino visų esminių bylos aspektų ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl reikšmingų teisinių klausimų. Teismo padarytos išvados išliko fragmentiškos ir prieštaringos, o tai reiškia, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje nuteistojo asmenybę ir veikos padarymą apibūdinančios savybės ir aplinkybės yra išskirtinės ir tai leidžia konstatuoti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra daugiau atsitiktinio, o ne sistemingo nusikalstamo elgesio pobūdžio. Nusikalstamos veikos buvo nulemtos sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių, priklausomybės bei nebrandžios ir lengvabūdiškos nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau ne nusikalstamo gyvenimo būdo ar tvarios kriminalinės orientacijos. Nuteistojo visiškas kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis bei kritiškas savo elgesio vertinimas patvirtina, kad jis suvokia padarytų nusikalstamų veikų neteisėtumą, jų socialinį pavojingumą ir sukeltas teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.
Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su jo ginamajam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir norėtų, kad teismas skirtų bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba atidėtų jos vykdymą, t. y. taikytų BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai, skirdami jam realią laisvės atėmimo bausmę, formaliai įvertino nuteistojo pavojingumą mažinančias aplinkybes, jo asmenybę, socialinę aplinką bei šeimines aplinkybes. Skunde, pateikiant subjektyvią kritiką dėl bylos duomenų, reikšmingų skiriant bausmę, vertinimo, keliamas BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo klausimas, tačiau nepateikiama teisinių argumentų kaip nuteistajam A. M. Š. paskirta bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Neteisingai paskirtos bausmės klausimas, jeigu jis nesiejamas su baudžiamojo įstatymo, pagal kurį paskirta bausmė, ar BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pritaikymo tinkamumu, kaip šiuo atveju, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, žemesnės instancijos teismai, svarstydami galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas, vertino nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą, jo šeimines aplinkybes, socialinę aplinką, aptarė teismų praktiką šiuo klausimu, tačiau pagrindo bausmės švelninimui nenustatė. Vien tai, kad kasatoriui nepriimtinos šios teismo išvados savaime nepagrindžia kasacijos pagrindo. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti faktinių bylos duomenų, kurių galutinis vertinimas baigiamas apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismo sprendimų vykdymą, paliktinas nenagrinėtas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. Š. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.