Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-452/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-09
Bylos Nr.
BIK-452/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26941-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Eligijus Karbauskas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1957/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26941-2024-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 9 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo bei prašymo sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas E. Karbauskas prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, arba, 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 26 d. nutartį, ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo ir į juos neatsakė. Žemesnės instancijos teismai turėjo nustatyti ne tik transporto priemonės vairavimo faktą, bet ir aplinkybes, kad vairuotojas padarė eismo įvykį bei suprato dalyvavęs eismo įvykyje. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamąją atsakomybę tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nėra detalizavęs koks turi būti praėjęs laiko tarpas tarp eismo įvykio ir alkoholio vartojimo. Teismų praktikoje ši aplinkybė taip pat nėra išaiškinta.

Byloje nenustatytas eismo įvykio laikas – kaltinamajame akte nurodyta, kad eismo įvykis užfiksuotas 2024 m. liepos 14 d. laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 20.34 val., tikslus laikas nenustatytas. Tuo tarpu eismo įvykio aplinkybės nustatytos iki 2024 m. liepos 14 d. 20.34 val., o alkoholio vartojimo faktas nustatytas tik 2024 m. liepos 14 d. 22.30 val. R. G. veiksmuose nebuvo tyčios – pagal bylos duomenis jis nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. R. G. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę.

BK 281¹ straipsnis negali būti taikomas formaliai. Byloje liko nepašalintos abejonės, kad eismo įvykyje galėjo dalyvauti ir kitos transporto priemonės, kadangi eismo įvykis užfiksuotas prie jūros esančioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kurioje vyksta intensyvus eismas. Nagrinėjamoje byloje R. G. iš esmės pripažintas kaltu tik dėl to, kad namuose, laisvalaikiu vartojo alkoholinius gėrimus.

R. G. taikytas transporto priemonės konfiskavimas nėra proporcingas padalytai nusikalstamai veikai. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad R. G. transporto priemonę vairavo neblaivus. Be to, transporto priemonė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. tai nėra R. G. asmeninis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatoriai skunde dėsto tik deklaratyvią nuomonę dėl nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir R. G. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnį. Kasaciniu skundu siekiama, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-303/2019, 6 punktas; išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas). Be to, kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių netinkamą baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo R. G. taikymą. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismų išvados neatitinka kasatorių lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nuosprendžio vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Eligijaus Karbausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Arūnas BudrysEligijus GladutisAlgimantas Valantinas