- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- BIK-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00033-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas (pran.)
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Diana Navickienė
- Kategorijos
- 2.8.1.3Neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatytų reikalavimų (BPK 372 str. 4 d. 3 p.)
- 2.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kasacinio skundo Nr. DOK-2403/2026 Bylos Nr. BIK-555/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00033-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. K. (S. K.) gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jos ginamojo nuteisimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistas jos ginamasis ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenustatyta, kokiais veiksmais jos ginamasis padėjo padaryti J. K. inkriminuojamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje iš esmės konstatuojama tik tai, kad jos ginamojo valdomos bendrovės gavo pinigines lėšas pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jis žinojo apie vykdomus atsiskaitymus. Tačiau vien šios aplinkybės savaime neatskleidžia nei objektyviosios bendrininkavimo pusės, nei priežastinio ryšio tarp jos ginamojo veiksmų ir pagrindinės veikos padarinių, nei padėjėjo tyčios turinio.
Jos ginamojo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį yra išvestinė iš pagrindinės veikos, kvalifikuotos pagal BK 184 straipsnį. Todėl padėjėjo baudžiamoji atsakomybė negali būti konstatuota plačiau negu nustatyta pagrindinio vykdytojo veika. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo realų apskaitos paslaugų teikimą UAB „Betono laboratorija“ ir UAB „Tingis“, tačiau neatskleidė, kodėl esant tokioms aplinkybėms, atsiskaitymai kvalifikuojami kaip neatlygintinas turto iššvaistymas, o ne civilinis ginčas dėl atsiskaitymų apimties. Nenustačius pagrindinės veikos neatlygintinumo požymio, nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir jos ginamojo atsakomybę už padėjimą padaryti tokią veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dalyje epizodų sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytos aplinkybės atitiko tikrovę, o apskaitos paslaugos faktiškai buvo teikiamos. Nepaisant šių išvadų, apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, kokiais jos ginamojo veiksmais buvo realizuota BK 182 straipsnyje numatyta apgaulė ir kokiu būdu būtent ji nulėmė nukentėjusiojo sprendimą disponuoti turtu. Vien atsiskaitymų vykdymas bankiniais pavedimais pagal buhalterinėje apskaitoje registruotus dokumentus savaime neatskleidžia sukčiavimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
Kasatorė skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 216 straipsnio nuostatas, nes nenustatė nusikalstamai veikai būtino specialaus tikslo – nuslėpti ar įteisinti turto kilmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiama išvada, kad jos ginamasis žinojo apie tariamai nusikalstamą piniginių lėšų kilmę ir atlikdamas jam inkriminuojamas finansines operacijas siekė šią kilmę nuslėpti ar įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvadomis, tačiau neindividualizavo nė vieno, BK 216 straipsnyje įtvirtinto specialiojo subjektyviojo požymio, ir nepaaiškino, kokie konkretūs jos ginamojo veiksmai patvirtina tokio tikslo egzistavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) nuostatas, nes nepateikė argumentų, kuriais vadovaujantis nustatė BK 222 straipsnyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) įtvirtintos nusikalstamos veikos padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir tyčinis apskaitos dokumentų paslėpimas savaime nesudaro BK 222 straipsnio sudėties, o, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, gali būti kvalifikuojamas pagal BK 223 straipsnį. Todėl apskaitos dokumentų neperdavimas ar paslėpimas, vien ši aplinkybė savaime dar nelemia BK 222 straipsnio taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo nurodytas vidinis kaltinimo prieštaravimas BK 216 straipsnio epizoduose. Apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys, kad kaltinime nurodytos bendros inkriminuojamų piniginių lėšų sumos nesutampa su pačiame kaltinime individualizuotų finansinių operacijų suma. Taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino apeliacinio skundo argumentų dėl įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria konstatuota, kad jos ginamasis perdavė visus turėtus UAB „Dream city“ apskaitos dokumentus, o likusių negalėjo perduoti dėl objektyvių priežasčių. Taip pat nebuvo atsakyta į jos ginamojo apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atribojančios BK 222 ir BK 223 straipsnių taikymą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK normų, apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, taip pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl S. K. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2, 3 dalyse, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodytas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistoji ir jos gynėja, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo S. K. gynėjos advokatės D. Navickienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo S. K. (S. K.) gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.