- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- BIK-554/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00033-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Tomas Šeškauskas, Artūras Ridikas (pran.)
- Nuteistasis
- J. K.
- Advokatai
- Diana Navickienė
- Kategorijos
- 2.8.1.3Neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatytų reikalavimų (BPK 372 str. 4 d. 3 p.)
- 2.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kasacinio skundo Nr. DOK-2402/2026 Bylos Nr. BIK-554/2026 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00033-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 2 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistosios J. K. gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis jos ginamosios atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir baudžiamąją bylą jos ginamajai nutraukti.
Kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio nuostatas. Teismas nustatęs, jog apskaitos paslaugos buvo faktiškai suteiktos, apskaitos dokumentai neatitiko dokumentų suklastojimo požymių, o bendrovės vadovas patvirtino jų suteikimą, tačiau turto iššvaistymo sudėtį susiejo vien su aplinkybe, kad už šias paslaugas buvo atsiskaityta didesne suma, negu buvo numatyta sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai – civilinis ieškovas dar prieš baudžiamosios bylos perdavimą į teismą, kreipėsi į teismą civiline tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 183, 184 straipsnių nuostatas, nes nenustatė specialaus subjekto. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 183, 184 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų subjektu gali būti tik asmuo, kuriam svetimas turtas buvo patikėtas arba buvo jo žinioje teisėtu pagrindu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Patikėjimo požymis reiškia teisiškai įformintą pagrindą – įstatymą, sutartį, pavedimą ar kitą teisės aktą, kuriuo asmeniui suteikiama teisė valdyti, naudoti ar disponuoti svetimu turtu. Nagrinėjamu atveju jos ginamajai inkriminuoti veiksmai, kuriuos ji atliko „vykdydama kasininko pareigas“. Byloje nebuvo teisiškai įformintas pagrindas, kuriuo jos ginamoji būtų suteiktos kasininko funkcijos ar įgaliojimai savarankiškai disponuoti bendrovės lėšomis. Vien žodinis vadovo nurodymas savaime negalėjo sukurti įstatyme nenumatytų kasininko įgaliojimų ar pareigų.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 222 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) nuostatas. BK 222 straipsnyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakciją) įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia BK 222 straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs BK 222 straipsnyje įtvirtintų padarinių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad teismai, spręsdami BK 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą, negali apsiriboti vien formaliu buhalterinės apskaitos pažeidimų konstatavimu.
Šalies argumentai
Kasatorė skunde nurodo, jog jos ginamosios apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas BK 300 straipsnio 3 dalies epizode nuosprendyje pakeitė kaltinime nurodytą veikos subjektą iš S. K. į J. K. ir padidino inkriminuojamos žalos dydį – nuo 12 685,94 Eur iki 50 301,20 Eur, šį pakeitimą įvardydamas paprastu rašymo apsirikimu. Apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, kad toks pakeitimas akivaizdžiai peržengia techninės klaidos ribas, nes keičiami esminiai kaltinimo elementai, o tam būtina iš naujo vertinti įrodymus ir formuluoti naujas faktines išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į kasatorės apeliacinio skundo argumentus dėl prieštaravimų tarp FNTT specialistų išvadų ir auditoriaus išvadų. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas gynybos argumentus dėl 2007 m. gegužės 2 d. sutarties ir 2007 m. gegužės 31 d. paslaugų teikimo akto, atmetė nurodydamas, kad minėti dokumentai galėjo būti G. Š. pateikti pasirašyti ir vėliau. Apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu, nesant prokuroro reikalavimo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir nesilaikydamas BPK 255, 256 straipsnių nuostatų, savo išvadas grindė nusikalstamos veikos faktine aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta kaltinime ir nuo kuriuos jos ginamoji neturėjo galimybės gintis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių BPK normų, apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, taip pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl J. K. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1, 3 dalyse, 184 straipsnio 2, 3 dalyse, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodytas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistoji ir jos gynėja, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistosios J. K. gynėjos advokatės D. Navickienės kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistosios J. K. gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.