Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Giedrei Juozapaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KG Constructions“ dėl skolos, palūkanų, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui, paskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus rajono apylinkės teismo vardu.

2026 m. vasario 25 d. teismas preliminariu teismo sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 8969,98 Eur skolą, 769,44 Eur delspinigius, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9739,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 836,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „KG Constructions“ 2026 m. kovo 20 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, yra netinkama ieškovė šiame procese, nes pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė jau po reikalavimo perleidimo sutarties pradinei ieškovei sumokėjo 10000,64 Eur, išrašė kreditinę sąskaitą ir būtent su pradine kreditore po reikalavimo perleidimo sutarties atliko skolos suderinimo veiksmus. Atsakovės teigimu, reikalavimo perleidimo sutarties dalykas nėra siekis perleisti reikalavimo teises, o tikėtina, vykdyti išieškojimą atsakovės atžvilgiu. Atsakovės nuomone, reikalavimo teisė iki šiol priklauso pradinei kreditorei.

Per teismo nustatytą terminą ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.

Teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2026 m. birželio 2 d., 9.30 val. Šaukimai į teismo posėdį šalims išsiųsti 2026 m. balandžio 14 d. ir tinkamai įteikti per EPP abiem šalims, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo nei vienos iš šalių atstovai. Teismas nutarė bylą nagrinėti iš esmės, nes šalys apie procesą informuotos tinkamai, ieškovė savo reikalavimą byloje pagrindė rašytiniais įrodymais, o atsakovė savo poziciją išdėstė prieštaravimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 17 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinė kreditorė UAB „Alwark“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Alwark“ perleido reikalavimo teisę į UAB „KG Constructions“ skolą, kurios dydis nurodytas 19581,98 Eur.

2025 m. rugsėjo 17 d. pranešimu atsakovė informuota apie reikalavimo teisės perleidimą (pranešimas įteiktas 2025 m. rugsėjo 19 d.). Pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei išsiųstas 2026 m. rugsėjo 17 d. ir elektroniniu paštu.

Atsakovė UAB „KG Constructions“ po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo pradinei kreditorei 2026 m. rugsėjo 18 d. sumokėjo 5000 Eur, o 2025 m. spalio 27 d. sumokėjo 5000,64 Eur. Taip pat 2025 m. lapkričio 26 d. atsakovė UAB „KG „Constructions“ pradinei kreditorei UAB „Alwark“ išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KALW001700 611,36 Eur sumai. pradinė kreditorė UAB „Alwark“ surašė skolų su UAB „KG Constructions“ suderinimo aktą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta, kad atsakovės skolos likutis pradinei kreditorei yra 8969,98 Eur.

Dėl ieškovės reikalavimo

Teismas konstatuoja, kad atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo neginčija savo skolos dydžio pradinei kreditorei, patvirtina aplinkybes, jog pradinei kreditorei sumokėjo 10000,64 Eur, kad yra išrašiusi kreditinę sąskaitą pradinei kreditorei 611,36 Eur sumai ir patvirtino, kad su pradine kreditore atliktas skolų derinimas. Tad teismas vertina, kad atsakovė iš esmės pripažino, jog pradinei kreditorei liko skolinga 8969,98 Eur sumą, byloje ji neteikė įrodymų, kad ieškovei ar pradinei kreditorei būtų sumokėjusi skolos likutį.

Atsakovė nesutinka, kad ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę. CK 6.101 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Teismas pažymi, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę įgijo byloje pateikta 2025 m. rugsėjo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios atsakovė neginčija, tik nurodo, kad joje numatytas ne reikalavimo teisės perleidimas, o ieškovės teisė vykdyti skolos išieškojimą. Teismas šiuo atsakovės argumentus atmeta, nes iš reikalavimo perleidimo sutarties 1 dalies nuostatų matyti, kad naujoji ir pradinė kreditorės susitarė, kad šia sutartimi perleidžiama skola kartu su visomis netesybomis, palūkanomis ir nuostoliais, kurie skolininko turėjo būti sumokėti pradiniam kreditoriui.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja skolininkui ir gali būti panaudota prieš jį tik nuo skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą momento (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Jei skolininkas nėra informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, jo atžvilgiu reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius. Reikalavimo teisės perleidimo atveju naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, naujojo kreditoriaus teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

CK 6.106 straipsnyje reglamentuota situacija, kuomet skolininkas įvykdo prievolę pradiniam kreditoriui. Straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Jeigu skolininkas moka skolą žinodamas apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ginčą, tą jis daro savo rizika (CK 6.106 straipsnio 3 dalis). Tad tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė dalį skolos įvykdė pradinei kreditorei jau po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir būdama tinkamai apie tai informuota, reiškia, kad atsakovė veikė savo rizika ir tai nepaneigia aplinkybių, kad ieškovė byloje turi teisę reikšti reikalavimą.

Teismas konstatuoja, kad naujoji kreditorė (ieškovė šioje byloje) nepažeidė atsakovės interesų, nes veikė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, kuri numatė ieškovės teisę reikalauti skolos ir su ja susijusių sumų sumokėjimo. Kartu ieškovė atsižvelgė į tai, kad dalį skolos atsakovė yra įvykdžiusi pradinei kreditorei ir ieškinio reikalavimai pateikti atitinkamai mažesni. Tad ieškovė, teikdama atsakovei reikalavimą, nepažeidė atsakovės interesų, nes jos neįvykdytos prievolės apimtis išliko nepakitusi. Atsakovei į bylą nepateikus įrodymų apie visišką skolos sumokėjimą, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8969,98 Eur skolą pagrįstas ir tenkintinas.

Prieštaravimuose atsakovė neginčija preliminariu teismo sprendimu priteistų 769,44 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9739,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 836,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tad teismas pakartotinai nepasisako, nes dėl šių sumų priteisimo pagrįstumo pasisakyta 2026 m. vasario 25 d. preliminariame teismo sprendime.

Dėl bylos baigties

2026 m. vasario 25 d. preliminariu teismo sprendimu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys patenkintas visiškai. Teismui atmetus atsakovės argumentus dėl netinkamos ieškovės, atsakovei nepateikus įrodymų apie prievolės įvykdymą ir neginčijant kitų preliminariu teismo sprendimu priteistų sumų, 2026 m. vasario 25 d. preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Nors CPK 430 straipsnio 7 dalies nuostatos numato, kad galutiniu teismo sprendimu kartu išsprendžiamas žyminio mokesčio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šalys teismui nepateikė duomenų apie papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad laikytina, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas preliminariu teismo sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

palikti nepakeistą 2026 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „KG „Constructions“, juridinio asmens kodas 300633941, ieškovės UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai priteista 8969,98 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 98 centų) skola, 769,44 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 44 centų) delspinigiai, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, 10,15 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9739,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. vasario 25 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 836,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidos. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.