- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4840-1264/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00878-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laura Maciutė (pran.)
- Pareiškėjas
- O. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, " Turto bankas "
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Laura Maciutė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja O. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po mamos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad mama mirė būdama našle. Po mamos mirties nei pareiškėja, nei kiti įpėdiniai, t. y. pareiškėjos broliai J. K. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. K. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po mamos mirties liko viešajame registre neįregistruotas gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat namų apyvokos ir apstatymo daiktai. Nuo pat gimimo iki mamos mirties pareiškėja gyveno kartu su mama, niekur kitur neišsikėlė ir sukūrusi šeimą. Visada gyveno mamai priklausančiame name, kartu valdė ir naudojo kitus pastatus bei mamai priklausiusius daiktus. Mirus mamai pareiškėja liko gyventi tame pačiame name, naudojasi namų apstatymo ir apyvokos daiktais, mokėjo ir toliau moka visus gyvenamojo namo išlaikymo mokesčius, esant reikalui organizuoja pastatų remontą, t. y. priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai yra reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. ir J. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė 3 vaikų, t. y. J. (J.) K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), A. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir O. K. (dabar – V., šioje byloje pareiškėja). Iš teismui pateiktos kadastrinių matavimų bylos, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo 2024 m. lapkričio 11 d. pažymos apie ūkinės knygos įrašus Nr. 6RTE-678, Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1948 – 1951 m. ūkinės knygos kopijos matyti, kad šeimos galva A. K. valdė gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas Nr. 35 patvirtina, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės 2025 m. kovo 14 d. liudijimas patvirtina, kad po A. K. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Nevarėnų seniūnijos 2025 m. sausio 29 d. pažymos Nr. NSR4-2 matyti, kad pareiškėja O. V. nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo gimimo, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu minėtu adresu tiekiama elektros energija.
Dėl pareiškime pareikštų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1988 m. lapkričio 23 d., priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame CK, tačiau numatytas trumpesnis, t. y. 3 mėnesių terminas valiai išreikšti (CK 5.50 straipsnis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. V. yra A. K. dukra, t. y. palikėjos pirmos eilės įpėdinė (1964 m. CK 537 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančio CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja nuo pat gimimo gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri seniūnijos ūkinėse knygose buvo įregistruotas kaip A. K. valdomas turtas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. V. po mamos A. K. mirties toliau gyvena minėtoje namų valdoje, rūpinasi likusiu turtu, moka mokesčius ir kt. Pareiškėjos O. V. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laiko save to turto savininke. Šių aplinkybių neginčijo į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta VĮ „Turto bankas“. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po mamos mirties likusį palikimą. Kaip minėta, įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. V. po mamos A. K. mirties 1988 m. lapkričio 23 d. priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.