Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja po sesers ASM1 mirties laiku kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, 2026 m. vasario 18 d. išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą. Notarų biure tvarkantis palikimo priėmimo klausimus paaiškėjo, kad pareiškėjos sesuo ASM1 po vyro ASM2 mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nėra priėmusi savo vyro palikimo, kitų įpėdinių nėra, palikimas nėra priimtas.

Pažymėjo, jog nors paveldėjimo dokumentų biure dėl ASM2 palikimo pareiškėjos sesuo ASM1 nebuvo susitvarkiusi, tačiau ji palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog sesuo ASM1 iki pat vyro mirties kartu su juo gyveno, rūpinosi vienas kitu. Po palikėjo ASM2 mirties pareiškėjos sesuo ASM1 priėmė vyro palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. paimdama visus palikėjui priklausančius asmeninius daiktus, gyvendama ir prižiūrėdama santuokos metu įgytą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių vandenys“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ bei UAB „Tavo pastovė“ raštiškus patvirtinimus, jog po ASM2 mirties, buto išlaikymo mokesčiai buvo mokami laiku kas mėnesį, skolų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos PRS1 sesers ASM1 sutuoktinis ASM2 mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo ASM1 mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo ASM2 mirties liko jo, santuokos metu su ASM1 metu, įgytas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro išrašo duomenimis po palikėjos ASM1 mirties jos palikimą priėmė pareiškėja PRS1.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotą testatoriaus ASM2 sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos sesuo ASM1 po savo sutuoktinio ASM2 mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, saugojo ir prižiūrėjo, mokėjo jo išlaikymo mokesčius ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus (UAB „Mažeikių vandenys“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ bei UAB „Tavo pastovė“ raštiški patvirtinimai, jog po ASM2 mirties, buto išlaikymo mokesčiai buvo mokami laiku kas mėnesį, skolų nebuvo).

. Byloje nėra duomenų paneigiančių pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, t. y., byloje esantys duomenys, pačios pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai tikėtinai pagrindžia, kad po pareiškėjos sesers vyro mirties, jos sesuo, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą – po ASM2 mirties rūpinosi likusiu butu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ASM1 faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio ASM2 mirties atsiradusį palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Pripažįstama, kad ASM1 su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po savo sutuoktinio ASM2 mirties palikimą priėmė ASM1, šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos PRS1 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio ASM2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio ASM2 palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.