Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, A. G. per visą bausmės vykdymo laiką paskirta intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis nuteistojo buvimo vietoje, tai yra, nustatyta buvimo vieta A. G. gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini), laikas: nuo 23.00 val. iki 06.00 val., taip pat skirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuspręsta A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. G. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 328,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

A. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2026 m. vasario 17 d. apie 13.28 val. A. G. atėjo į prekybos centre UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur, pasiėmęs į rankas, nesusimokėjęs parduotuvės kasose ir, išėjęs iš parduotuvės, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 328,98 eurų vertės turtą: du buteliukus bendros 199,98 eurų vertės parfumuotą vandenį moterims „Giorgio Armani“ 100 ml talpos, 129 eurų vertės parfumuotą vandenį moterims „Giorgio Armani Si Passione“ 50 ml talpos, tokiu būdu pagrobė nedidelės 328,98 eurų vertės svetimą turtą bei padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 328,98 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės apeliacinis skundas tenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu nuosprendžiu nustatyto intensyvios priežiūros termino pagrįstumo klausimas. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl nustatyto intensyvios priežiūros termino

Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 48 straipsnį) ir nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nuteistajam A. G. nustatė intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis vykdymo trukmę, tai yra, intensyvią priežiūrą nustatydamas per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės 8 mėnesiams vykdymo laiką. Teisėjų kolegija su tokiu prokurorės apeliacinio skundo argumentu sutinka.

BK 48 straipsnis reglamentuoja laisvės apribojimo bausmę. Tai bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kurios metu nuteistasis yra įpareigojamas laikytis tam tikrų apribojimų ir draudimų. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, ši bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę.

Tuo tarpu Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškina, kad nors pagal BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Baudžiamasis kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už šiame kodekse nurodytas veikas, visgi jų vykdymo tvarką įstatymų leidėjas gali nustatyti ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. G. intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. G. nustatytas paskirtos intensyvios priežiūros terminas – per visą laisvės apribojimo bausmės 8 mėnesiams vykdymo laiką, naikinama (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. nustatyta intensyvios priežiūros vykdymo trukmė – per visą laisvės apribojimo bausmės 8 (aštuoniems) mėnesiams vykdymo laikotarpį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.