Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-06-09 · Civilinė byla Nr. eB2-338-883/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-09
Bylos Nr.
eB2-338-883/2026
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00070-2026-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė (pran.)
Ieškovas
Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT, UAB
Atsakovas
„Fitnsweet LT“
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-338-883/2026 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00070-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.2.3.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.3.1.; 3.4.3.4.; 3.4.3.6.; 3.4.3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 9 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai (MB) „Fitnsweet LT“.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėja UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti mažajai bendrijai „Fitnsweet LT“.bankroto bylą. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja yra atsakovės MB „Fitnsweet LT“ kreditorė. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė MB „Fitnsweet LT“ turi 5 000 Eur skolinį įsipareigojimą A. E., pagal atsakovės ir A. E. pasirašytą paskolos sutartį, taip pat atsakovė turi pareigą mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti savo įsipareigojimus praleidimą. 2026 m. vasario 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). A. E. visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei ir nuo 2026 m. vasario 12 d. ieškovė tapo naujuoju atsakovės kreditoriumi. Pareiškėjos teigimu, atsakovės skola sudaro 6 589,62 Eur. Pareiškėjos nuomone, atsakovė turi finansinių sunkumų, negali padengti įsiskolinimo pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės MB „Fitnsweet LT“ vadovė nurodė, kad pareiškėjos nurodytas skolos dydis neaiškus, nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad atsakovė vykdo veiklą, generuoja pajamas, nėra nutraukusi atsiskaitymų su kreditoriais.

Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo atmestinas.

JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, įsiskolinimo suma siekia 6 589,62 Eur. Įsiskolinimą grindžia 2024 m. birželio 9 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolos davėjas A. E. paskolino paskolos gavėjai MB „Fitnsweet LT“ 5000 Eur iki 2025 m. sausio 25 d., mokant 36 procentų metines palūkanas ir 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, ir 2026 m. vasario 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria pradinis kreditorius A. E. visas reikalavimo teises į atsakovą perleido pareiškėjai UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT. Atsakovė nurodo, kad iki reikalavimo perleidimo yra sumokėjusi 2770 Eur, po reikalavimo perleidimo sumokėjo 1450 Eur, viso 4220 Eur, todėl atsakovė su įsiskolinimo dydžiu nesutinka ir jį ginčija.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė imtųsi aktyvių veiksmų ir kreiptųsi į teismą dėl jai reiškiamų reikalavimų paneigimo. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininkės kreditorius ir ar jo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šios potencialios kreditorės pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovei atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Be to, yra suformuluota taisyklė, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013).

Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai. Teismo vertinimu, prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, o šalių ginčas dėl įsiskolinimo dydžio nėra kliūtis išspręsti pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, todėl spręstina, kad pareiškėja turi teisę JANĮ nuostatų tvarka pateikti pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, kad būtų tinkamai atskleistas įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašytos turto vertės santykis (JANĮ 20 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi šalių pateiktais bei teismo surinktais įrodymais (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Viešųjų registrų duomenimis įmonė nuo 2026-06-04 iki 2026-06-07 turėjo 1 197,81 Eur VMI skolą (pradelsta atidėta suma 173,89 Eur) ir nuo 2026-06-02 turėjo 160,96 Eur socialinio draudimo skolą. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi, AB „Regitra“ duomenimis transporto priemonių neturi. Pagal VĮ Registrų centras pateiktą balansą, 2024 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 60570 Eur, ilgalaikio turto neturėjo, atsargų vertė sudarė 26540 Eur, per vienus metus gautinos sumos sudarė 25 007 Eur, piniginės lėšos sudarė 9113 Eur;mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 484 Eur, 2024 metais įmonė turėjo 16 587 Eur grynojo pelno.

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, reikšmingus vertinant įmonės finansinę būklę. Pagal teismui pateiktą 2025 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turi turto už 80 779 Eur(ilgalaikis finansinis turtas – 56 968 Eur, trumpalaikis turtas 23811Eur). Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų turi už 111 520 Eur (ilgalaikiai įsipareigojimai 51367 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai 60153 Eur). 2025 metais įmonė patyrė 49 366 Eur nuostolių, 2026 m. sausio – balandžio mėnesiais grynasis pelnas sudarė 5018 Eur.

Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad pradelsti įsipareigojimai 6 kreditoriams sudaro 76 987,90 Eur. Taip pat pateikė duomenis, kad su didžiausiais kreditoriais MB „Sunstara“ ir MB Ivanovo projektai yra patvirtintos taikos sutartys (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-19406-909/2026 ir Telšių apylinkės teismo 2026-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-309-1219/2026).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išskirtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį, todėl teismas bendrijos mokumą vertina atsižvelgdamas ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrijos. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė akcentuoja, kad įmonė veikia elektroninės prekybos srityje, turi klientų bazę, pardavimo kanalus, prekių tiekimo grandinę ir realius pajamų šaltinius. Laikini finansiniai sunkumai susidarė dėl objektyvių aplinkybių – tiekimo sutrikimų, vėlavusių prekių papildymų ir laikinai sutrikusio pinigų srauto. Atsakovė jau ėmėsi šių veiksmų: atnaujino prekių tiekimą; atstato aktyvias pardavimų ir marketingo kampanijas; optimizuoja asortimentą, koncentruodamasi į pelningiausius produktus; asmeniškai derina mokėjimų grafikus su kreditoriais; siekia palaipsniui atkurti stabilų pajamų srautą ir įvykdyti įsipareigojimus pilna apimtimi. Per ankstesnius veiklos laikotarpius įmonės įsipareigojimai neviršydavo turto, o 2025 m. susidaręs finansinis disbalansas yra susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis ir šiuo metu aktyviai sprendžiamas. Įmonės verslo modelis turi realias augimo perspektyvas, įmonė užmezgė komercinius santykius su Latvijos prekybininkais, planuojamas reguliarus didmeninis tiekimas Latvijos rinkai. Pateikė mokumo ir pajamų atkūrimo planą, kurio išvadose teigiama, kad įmonė yra struktūriškai stabilus verslas, turintis 5 nepriklausomus pajamų kanalus, 12 000 prenumeratorių generuoja pajamas be papildomų išlaidų, Meta mokamos reklamos išlaidų grąžos rodiklis (ROAS) 8,4-9,0, 2025 m. nuosmukis buvo laikinas - sukeltas gamintojo gaminių pakuočių keitimo; 2026 m. situacija normalizavosi: grąžinimai klientams krito nuo ~ 21 000 Eur iki 785 Eur; bendra įmonės apyvarta 2024-2026 metais -255 355,81 Eur - 6 860 užsakymų.

Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys, o taip pat atsakovės aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė yra susidūrusi su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė MB „Fitnsweet LT“ neatitinka nemokios įmonės kriterijų. Teismo vertinimu, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams gauti jų finansinio reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės turto vertės bei įsipareigojimų (skolų) santykį, į tai, kad atsakovė vykdo veiklą ir generuoja pajamas, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovės nemokumą. Kitų JANĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis JAN 2 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, CPK 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos UAB Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei MB „Fitnsweet LT“ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė