Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Indrė Budžiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, D. S., I. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo sutuoktinės O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas. Terminas palikimui priimti atnaujintinas.

CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas nurodo, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl praleisto įstatyme numatyto termino atnaujinimo. Praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas nustačius, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, išaiškinta, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti įpėdinis turi įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007).

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė O. S.. Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus išduoto mirties įrašo matyti, kad palikėja O. S. mirė Airijoje. Byloje dalyvaujanti šalis – pareiškėjas – yra palikėjos sutuoktinis. Mirusioji turėjo du sūnus D. S. ir I. S., kurie byloje yra suinteresuoti asmenys, įstatymų nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir sutinka, kad terminas būtų atnaujintas pareiškėjui. Palikėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Bylos duomenimis, paveldėjimo byla į mirusios O. S. turtą notarų biure nebuvo užvesta, testamento palikėja nebuvo sudariusi. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nei pareiškėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo nesikreipė. Paveldint pagal įstatymą pareiškėjas yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis ir paveldėtojas pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kuris baigėsi (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas įrodinėja svarbias termino praleidimo palikimui priimti priežastis nurodydamas, kad terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo praleido ne todėl, kad elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, bet dėl objektyvių, svarbių priežasčių – dėl nuolatinio gyvenimo ir darbo kitoje valstybėje (Airijoje), logistinių sunkumų pervežant sutuoktinės palaikus bei organizuojant laidotuves Lietuvoje, dėl ko mirties faktas Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas tik praėjus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Įstatymų leidėjas nurodo, kad pagrindas praleistam terminui atnaujinti yra svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės gali būti objektyviosios ir subjektyviosios (susijusios su asmeniu, jo savybėmis). Pareiškėjas nurodė, kad gyvenant užsienyje atsiradusio palikimo klausimų sprendimas tuoj pat po sutuoktinės mirties tapo objektyviai sudėtingas. Nors pareiškėjas dėjo pastangas ir 2025 m. gegužės 6 d. išdavė įgaliojimą savo motinai paveldėjimo reikalams Lietuvoje tvarkyti, tačiau šių veiksmų nepakako, kad terminas nebūtų praleistas, nes palikėjos mirties liudijimas išduotas tik (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, nagrinėjamojoje byloje įstatyme nustatytas terminas yra praleistas, tačiau teismas pažymi ir tai, kad terminai civilinėje teisėje nėra nustatomi savitiksliai. Nustatomais terminais yra siekiama teisinių santykių apibrėžtumo ir jų stabilumo. Nustatomais terminais siekiama sąžiningai ir laiku palikimą priėmusių įpėdinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes termino atnaujinimas tokiu atveju reiškia įtaką sąžiningų įpėdinių teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas jokios įtakos kitų asmenų teisių ir pareigų turiniui, teismo vertinimu, neturės. Pareiškėjas yra palikėjos sutuoktinis, faktiškai besirūpinantis likusiu turtu, o kiti įpėdiniai – pilnamečiai sūnūs – į palikimą nepretenduoja.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, vertindamas tai, kad pareiškėjas nuolat gyveno užsienio valstybėje bei susidūrė su sunkumais organizuojant laidotuvių ir teisinius procesus tarp dviejų valstybių, šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jam priimti palikimą per įstatyme numatytą terminą.

Teismas, vertindamas aptartas faktines aplinkybes, vertindamas tai, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja prašomo termino atnaujinimui, ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, sprendžia pareiškėjo prašymą tenkinti.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas vertina pareiškėjo nurodytas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis kaip svarbias ir sudarančias pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Įvertinus pirmiau minėtas teisės normas ir nustatytas bylos aplinkybes teismas atnaujina terminą priimti palikimą, atsiradusį po O. S. mirties ir pareiškėjo prašymą tenkina. (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 577-578 straipsniais, teismas

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.