- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- e2-6521-1138/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00447-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pran.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad jis, IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), nėra B.B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o B.B. nėra jo biologinė dukra; ištaisyti B.B. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš grafos „Tėvas“ išbraukiant jo asmens duomenis; nustatyti, kad nėra A.A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A.A. nėra jo biologinis sūnus; ištaisyti A.A. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą iš grafos „Tėvas“ išbraukiant jo asmens duomenis; priteisti iš atsakovės ATS1 jo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2019 metų rudens apskritai nustojo gyventi su atsakove kartu.
(duomenys neskelbtini) atsakovei gimė duktė B.B.. Kadangi su atsakove nebuvo nutraukę santuokos, mergaitei yra suteikta jo pavardė, tačiau ji tikrai nėra jo duktė, nes intymių ryšių su atsakove nebepalaikė.
Tikisi, kad atsakovė apskritai neginčys fakto, kad jis nėra jos dukters tėvu.
Dėl sūnaus A.A., gim. (duomenys neskelbtini), jam buvo kilę rimtų abejonių, tačiau atsakovė ilgą laiką tikino, kad jis yra tėvas. Tik maždaug prieš pusę metų atsakovė pati pasakė, kad jis nėra tėvas ir teigė sutinkanti, kad būtų atlikta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti.
Atsakovė ATS1 atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo A.A. nėra siejamas su siekiu nustatyti vaiko kilmę iš kito vyro, taip pat į tai, kad mažametis šiuo metu yra 7 metų, per kuriuos vienaip ar kitaip, bet formavosi vaiko identitetas ir savęs, kaip ieškovo sūnaus suvokimas, Tarnybos Skyrius, šioje, parengiamojoje proceso stadijoje, atsižvelgdama į šiuo metu byloje turimus duomenis, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo neatitinkama A.A. interesų. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę dukteriai B.B., į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nėra dukters biologinis tėvas, bei nuginčijus jo tėvystę, ji kreipsis dėl tėvystės nustatymo dukrai, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad tarp mažametės ir ieškovo nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys, skyriaus nuomone, šis ieškovo reikalavimas nepažeidžia mažametės B.B. interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio ieškovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bendravimas su B.B. nevyko, tačiau ją yra matęs lankant savo vaikus. Ryšys tarp jo ir B.B. nėra susiformavęs. B.B. jo tėčiu nevadindavo. ATS1 yra sakiusi, kas yra tėvas. Bendras gyvenamas nutrūko apie 2019 m.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinis dokumentas yra DNR ekspertizės aktas. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, atsakovė pripažino, kad IES1 nėra B.B. tėvas. Atsakovės pozicija pasitvirtino. Kalbėti apie tai, kad atsirado vaiko ir tėvo ryšys negalima, ieškovas negyveno kartu, tėvo ir vaiko santykiai nesusiklostė. Ekspertizės aktas patvirtina, kad IES1 nėra B.B. biologinis tėvas. B.B. kaip vaiko vystymasis nebus pažeistas, mama turėtų pasirūpinti B.B. tėvystės nustatymu. Tėvai negyveno kartu dar iki vaiko gimimo, nesusiklostė tėvo ir vaiko santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio tenkinimu sutinka. Sutinka su ekspertizės akto išvadomis. B.B. ir ieškovo ryšys nesusiformavo. Pakeis vaiko pavardę, nusistatinės tėvystę. Vaiko biologinis tėvas sutinka. Su ieškovu bendras gyvenimas nutrūko 2018 m.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajone atstovė su pareiškimo tenkinimu sutiko ir palaikė teismui pateiktą išvadą. Nurodė, kad šeima tarnybai žinoma, gauti pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, kurie detalizuoti išvadoje. Šiuo metu motina su vaikais apgyvendinta socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Atsakovė nurodė, kad B.B. tėvas yra kitas asmuo, jog kreipsis dėl tėvystės nustatymo. Šią informaciją patvirtino ir teisme. B.B. nuomonė dėl amžiaus nebuvo išklausyta, pastebėta, kad motina tinkamai įgyvendina motinos valdžią dukros atžvilgiu. Nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje pareiškimas tenkintinas.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, atsisakė ieškinio reikalavimų nustatyti, kad nėra A.A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A.A. nėra jo biologinis sūnus bei ištaisyti A.A. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą iš grafos „Tėvas“ išbraukiant jo asmens duomenis.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kadangi ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio ir šalių paaiškinimų, bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra sudariusios santuoką. Ieškovė ATS1 turi dukrą B.B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriaus išduoto B.B. gimimo akto (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) iš grafoje „Duomenys apie tėvą“ nurodomi ieškovo IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), duomenys. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad penkis šešis metus iki B.B. gimimo artimų santykių nepalaikė, artimas ryšys tarp ieškovo ir B.B. nėra susiformavęs. 2026 m. birželio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizė akte Nr. ES 32/2026 (01) daroma išvada, kad IES1 nėra nepilnamečio vaiko B.B. biologinis tėvas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone išvadoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą nuginčyti tėvystę dukteriai B.B., į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nėra dukters biologinis tėvas, bei nuginčijus jo tėvystę, ji kreipsis dėl tėvystės nustatymo dukrai, atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad tarp mažametės ir ieškovo nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys, skyriaus nuomone, šis ieškovo reikalavimas nepažeidžia mažametės B.B. interesų.
Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše (LR CK 3.152 straipsnio 1 dalis) Nuo pat B.B. gimimo šalims buvo žinoma, kad jos biologinis tėvas nėra IES1. Mergaitė gimė ATS1 ir IES1 būnant santuokoje. Ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byla nagrinėjama teisme.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Lietuvos Respublikos CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose.
Iš byloje gauto ekspertizės akto matyti, kad ieškovas nėra B.B. biologinis tėvas, tačiau yra A.A. biologinis tėvas su 99,999999999991 proc. tikimybe. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad ieškovas nėra B.B. biologinis tėvas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodyta, kad ieškovas IES1 nėra mažametės B.B. biologinis tėvas.
Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas ne tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.
Kaip nurodo ieškovas ir atsakovė jie jau ilgą laiką gyvena atskirai, ieškovo ir B.B. iš esmės nesieja joks artimas ryšys. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone išvados taip pat matyti, kad tarp mažametės ir ieškovo nėra užsimezgęs tarpusavio ryšys. Nėra duomenų, kad atsakovas B.B. tėviškai rūpintųsi, domėtųsi ja. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo ir vaiko giminiškus santykius (socialinę tėvystę) taip pat nėra pagrindo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas ištaisyti B.B. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš grafos „Duomenys apie tėvą“ išbraukiant IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), asmens duomenis.
Pažymėtina, kad nuginčijus IES1 tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę. Kaip nurodė atsakovė, biologinės dukros tėvas tėvystę pripažįsta.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 115,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turėjo 560,00 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė jau po ekspertizės akto gavimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti lygiai pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 837,50 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta ir nepanaudota 280,00 Eur suma 2026 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu buvo grąžinta ieškovo atstovei.
Bylinėjimosi išlaidų atsakovė priteisti neprašė, todėl jos iš ieškovo nėra priteisiamos.
Šioje byloje teismas patyrė 24,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 12,38 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo IES1 atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų nustatyti, kad jis nėra A.A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A.A. nėra jo biologinis sūnus bei ištaisyti A.A. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą iš grafos „Tėvas“ išbraukiant jo asmens duomenis, priimti. Civilinę bylą Nr. e2-6521-1138/2026 šioje dalyje nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad ieškovas IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), nėra B.B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o B.B. nėra IES1 biologinė dukra, ir nuginčyti IES1 tėvystę B.B., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ištaisyti B.B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš grafos „Duomenys apie tėvą“ išbraukiant IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), asmens duomenis.
Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 837,50 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,38 Eur (dvylika eurų 38 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Priteisti iš ieškovo IES1, a. k. (duomenys neskelbtini), 12,38 Eur (dvylika eurų 38 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.