Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 3 dalį bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių 5 000,00 Eur, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.

Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija, o 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje buvo nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 23 d., kuriuo buvo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4.2. papunkčiu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.), lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 5 punktą, asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas M. P. 2009 m. liepos 30 d. studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo priimtas studijuoti į Vilniaus kolegiją valstybės finansuojamą ištęstinę studijų vietą. Vilniaus kolegija 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė asmenų, studijavusių valstybės finansuojamose vietose ir 2012/2013 m. m. pavasario semestre nutraukusių studijas ar pašalintų iš Vilniaus kolegijos, sąrašą, iš kurio nustatyta, kad 2013 m. birželio 10 d. atsakovas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Valstybinis studijų fondas, gavęs šią informaciją, atsakovui 2013 m. gruodžio 5 d. studijų sutartyje ir Vilniaus kolegijos pateiktame sąraše nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė registruotąją pašto siuntą su įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo apie atsakovo prievolę iki 2016 m. gruodžio 5 d. sumokėti į ieškovo sąskaitą 1 120,50 Lt (324,52 Eur) valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti, tačiau registruota pašto siunta grąžinta siuntėjui, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiimta“. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. pakartotinai kitu jam žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė registruotąją pašto siuntą su įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo atsakovą apie neįvykdytą prievolę iki 2016 m. gruodžio 5 d. sumokėti į ieškovo sąskaitą 324,52 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti, bei apie skaičiuojamus delspinigius, tačiau registruota pašto siunta grąžinta siuntėjui, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovas neginčijo, kad jis turėjo prievolę grąžinti lėšas, ir neįrodinėjo, kad egzistavo Apraše įtvirtinti pagrindai atleisti jį nuo lėšų grąžinimo, tačiau prašė taikyti bendrąja 10 metų ieškinio senatį, skaičiuodamas ieškinio senaties pradžią nuo 2013 m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui..

Nagrinėjamu atveju atsakovui 2013 m. gruodžio 5 d. buvo išsiųstas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo. Įspėjimas buvo išsiųstas adresu, kurį atsakovas nurodė studijų sutartyje ir kurį patvirtino aukštoji mokykla, pateikdama studijas nutraukusių ir pašalintų asmenų sąrašą. AB Lietuvos pašto duomenimis, registruota pašto siunta grąžinta siuntėjui, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiimta“. Kaip minėta, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas Valstybinis studijų fondas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą o įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Todėl sutiktina su ieškovu, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus Apraše nurodytam 3 metų prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d. Vadinasi, ieškovo reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas baigsis 2026 m. gruodžio 6 d., o ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2026 m. balandžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti susidariusi įsiskolinimą, nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovui priteistina 324,52 Eur skola.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Valstybinis studijų fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Ieškovas, taikydamas 0,02 procento dydžio delspinigių normą, už 180 nuo negrąžintos skolos sumos apskaičiavo 11,68 Eur delspinigius. Kadangi atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų tinkamai, prašoma priteisti 11,68 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Ieškinys teisme priimtas 2026 m. balandžio 24 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 336,20 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,57 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio

7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, kodas 191722967, 324,52 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 52 ct) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 11,68 Eur (vienuolikos eurų 68 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 336,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 9,57 Eur (devynių eurų 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.