Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui PRS1 suinteresuotam asmeniui SUA2 , suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. L. dalyvaujant nuotoliniu būdu (per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje SUA2 ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad po K. V., mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė E. V.; 2) po E. V., mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus PRS1 .

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėtis K. V.. Testamento jis nepaliko. Tėčio mirties dieną, jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jis ir jo sesuo SUA2 . bei jų mama E. V. Testamento jis nepaliko. Tėčio mirties dieną, jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jis ir jo sesuo G. V. bei jų mama E. V.. Santuokoje tėvai buvo įsigiję nekilnojamąjį turtą – 2,49 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Po tėčio K. V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau jų mama E. V. jo palikimą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė savo aktyviais veiksmais pradėdama faktiškai minėtą turtą valdyti mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau jų mama E. V. jo palikimą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė savo aktyviais veiksmais pradėdama faktiškai minėtą turtą valdyti, iki 2021 metų pratęsė šio sklypo nuomos sutartį. Ji šiuo turtu po sutuoktinio mirties rūpinuosi kaip vienintelė šeimininkė. Testamentų registre nėra įregistruota K. V. palikimo priėmimo faktų. (duomenys neskelbtini) mirė ir mama E. V.. Po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas taipogi nesikreipė, dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjas jos palikimą, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė savo aktyviais veiksmais pradėdamas faktiškai minėtą turtą valdyti. Po mamos mirties toliau rūpinosi minėtu turtu, kaip vienintelis turto šeimininkas. Po mamos mirties paveldėjo ir visus jos asmeninius daiktus, fotografijas, papuošalus, namų apyvokos daiktus ir t.t.

Suinteresuotas asmuo SUA2 savo atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visa apimtimi.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė pareiškimą prašė tenkinti visa apimtimi.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: K. V. ir E. V. ir E. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). E. V. 1994 m. birželio 10 d. Sprendimu ir 1994 m. rugpjūčio 11 d. Valdybos potvarkiu nuosavybės teise įgijo 2,49 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. K. V. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje su E. V.. Pareiškėjas PRS1 suniteresuotas asmuo SUA2 yra K. V. ir E. V. vaikai. E. V. mirė (duomenys neskelbtini) Į notarą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė. Palikėjai testamento nebuvo sudarę.

Pateikti rašytiniai įrodymai iš nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazės išrašo patvirtina, kad E. V. po sutuoktinio K. V. mirties - iki 2021 m. nuomojo po sutuoktinio K. V. mirties - iki 2021 m. nuomojo 2,49 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

K. V. ir E. V. iki jo mirties buvo sutuoktiniai. E. V. paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir duomenų, kad iš pareiškėjo motinos E. V. paveldėjimo teisė būtų atimta, ji turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki sutuoktinio mirties ir po jos pareiškėjo motina ir toliau rūpinosi žemės sklypu, jį nuomojo. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. V. po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.

Pareiškėjas ir SUA2 yra E. V. vaikai – pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjo paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėjas turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Teismas vertindamas tai, kad pareiškėjas po jo motinos E. V. mirties liko gyventi tame pačiame būste, naudojosi motinos daiktais, vertindamas ir suinteresuotų asmenų nurodytus motyvus, kad jie neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, sprendžia, kad pareiškėjas po savo motinos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Pareiškėjas yra mirusios E. V. sūnus, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.