Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. B. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimai giminaitei - seseriai R. B., o būtent, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2026-05-16 apie 16:30 val., namuose, adresu J(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto, tyčia griebė rankomis R. B. už kaklo ir ją smaugė, bei ne mažiau nei keturis kartus smogė jai iš abiejų rankų kumščių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nubrozdinimą ir kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame momenyje, tai yra V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. B. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gegužės 16 d. apie 3 val., jai būnant neblaiviai, žodinio konflikto su seserimi R. B. metu susijaudino, nesusilaikė, jos susistumdė ir įvyko smurtas, dėl ko atvažiavo policija. Konflikto metu buvo suduoti smūgiai seseriai R., nes trenkė seseriai rankos kumščiu tikriausiai daugiau nei vieną kartą, gali būti, jog trenkė ne mažiau nei 4 kartus – pripažįsta viską, kas parašyta pareiškime. Gali būti, jog seseriai buvo paėmusi už kaklo. Viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai atvažiavo per 5 min. nuo iškvietimo. Smurtas vyko namo viduje, negali pasakyti, ar kas nors dar matė įvykį - gal matė tėtis. Jai buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas, o jai būnant blaiviai, taip nebūtų atsitikę. Nematė, kokius sužalojimus padarė seseriai, nes iš karto buvo suimta. Su seserimi R. susitaikė, dabar atsiprašo jos. Į Lietuvą buvo grįžusi dešimčiai dienų ir užtruko dėl šio ikiteisminio tyrimo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes V. B. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios V. B. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

1) Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026-05-16 adresu (duomenys neskelbtini), buvo visą diena pas savo tėvą namuose su kitais namiškiais, t. y. V. D., G. V., T. B. Su namiškiais darbavosi lauke. Apie 15:40 val., į tėvo namus grįžo sesuo, akivaizdžiai neblaivi, kaip jai ir įprasta – V. B. Grįžusi sesuo V. B. kambaryje kalbėjosi su jų tėvu A. B., tačiau išgirdusi, jog ji parėjo į namo vidų, atbėgo į svetainės kambarį, kur ji buvo, ir pradėjo ją pulti, šaukdama, jog "aš tave užmušiu" ir pradėjo ją smaugti abiejų rankų delnais, smaugimo metu atsistūmė V. B. Atstumta V. B. nesustojo bei nežinoma kiekį kartų jai trenkė iš abiejų rankų kumščių į įvairias veido vietas ir kūno vietas, taip sukeldama fizinį skausmą, kurį vertina 2 balais iš 10. Konflikto metu pradėjo šauktis pagalbos ir už lango buvęs giminaitis V. D. atbėgo į kambarį ir atitraukė jos sesę V. B. nuo jos. Tuo metu, bandydama išvengti tolimesnio konflikto, išėjo į lauka, o sesuo pasiliko viduje. Tuomet sūnus T. B. iškvietė pagalbą, paskambinęs pagalbos numeriu 112. Sesuo turi problemų su alkoholio vartojimu, nuo didelio alkoholio kiekio vartojimo šneka nebūtus dalykus, elgiasi neadekvačiai, linkusi į konfliktus. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nežino, į Lietuva, į tėvo namus, grįžta kartą į metus, o kai grįžta kelia konfliktus. Įprastai jos kartu negyvena, tačiau ji slaugo savo tėvą anksčiau nurodytu adresu, o sesuo į šiuos namus grįžta dėl to, kad ji turi dalį turto. Grėsmę ji kelia ne tik jai, bet ir namiškiams, kurie lankosi šiuo adresu, pas tėvą namuose. Pati gyvena adresu (duomenys neskelbtini), sesuo pas ją niekada neatvyksta, tačiau ir nenorėtų, kad pas ją lankytųsi. Į namus buvo atvykęs GMP ekipažas, ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaiga vykti atsisakė, bet kreipsis į medicinos ekspertą dėl sužalojimo masto nustatymo. Prašo policijos pagalbos įpareigoti seserį nesilankyti pas jos tėvą namuose, neieškoti jokių ryšių su ja. Ji gąsdina ne tik ją, bet ir kitus namiškius, kelia baimę, grasina, tačiau jokių realių veiksmų nesiėmė. Prašo seserį nubausti LR įstatymu nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jei bus poreikis, jį pateiks vėliau (b. l. 24-29).

2) Nukentėjusioji R. B. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. alkoholiu piktnaudžiauja jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Kai V. būna neblaivi, ji būna agresyvi, tačiau visada būdavo tik žodiniai konfliktai ir grasinimai. Tai buvo pirmas kartas, kai V. prieš ką nors pakelia ranką. Tą dieną, kaip minėjo pirmos apklausos metu, visa šeima darbavosi kieme, o V. grįžo neblaivi ir pradėjo prie visų kibti. Niekas į ją nekreipė dėmesio, nes norėjo išvengti konflikto. Kai ji nuėjo į namų vidų, kad galėtų V. per langą paduoti prailgintuvą, V. ją užsipuolė. V. buvo kitame kambaryje, kur kalbėjo su tėčiu, pamačiusi ją, ji staigiai metėsi link jos šaukdama: "aš tave užmušiu" ir iškart abejomis rankomis griebė jai už gerklės ir pradėjo smaugti. Smaugdama užspeitė ją į kampą, ji gindamasi nagais įdrėskė V. į veidą, po ko ji ją paleido, bet iškart abiejų rankų kumščiais pakaitomis sudavė ne mažiau keturis smūgius, abejomis rankomis po kelis kartus. Kai V. ją smaugė, ji negalėjo ištarti nei žodžio, kai ji pradėjo smūgiuoti, pradėjo šauktis pagalbos ir tuomet atbėgo V. ir atskyrė V. nuo jos. Kai V. atitraukė V. nuo jos, ji išėjo į lauką atsigauti nuo patirto streso. Su šeimos nariais nutarė, kad reikia kviesti policiją. Į namo vidų negrįžo, ką veikė V. ir kur ji buvo, nematė. Teisė dėl civilinio ieškinio padavimo yra išaiškinta, civilinio ieškinio byloje nereikš. Nors sesuo jos dar nėra atsiprašiusi, bet sutinka jai atleisti ir su ja susitaikyti, nes nenori daugiau problemų ir nori, kad viskas baigtųsi. Papildomai nori parodyti, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o V. grįžusi į Lietuvą gyvena (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma, kad šiuo metu V. yra skirta kardomoji priemonė gyvenimas skyriumi ir jai yra uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini). V. dabar yra priversta gyventi viešbutyje, nes giminės jos gyventi nepriima. Jai tai yra labai sunku finansiškai. Neprieštarautų ir norėtų, kad kardomoji priemonė, draudžianti V. lankytis adresu (duomenys neskelbtini), būtu panaikinta ir ji galėtu ten grįžti ir rūpintis jų neįgaliu tėčiu. Šiuo metu minėtu adresu lankosi tik dėl to, kad pasirūpintų neįgaliu tėčiu. Jeigu V. būtų leista grįžti gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ji ten nebesilankytų kol nesibaigs ikiteisminis tyrimas (b. l. 37-40).

3) Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo uošvienė. Su ja sutarė, kad 2026-05-16 reikia važiuoti pas senelį jam padėti su namų remonto darbais. Šeštadieni, 2026-05-16 apie 13.30 val., visi, tai yra jis, R., G. ir T. susirinko pas senelį, adresu (duomenys neskelbtini). Visi darbavosi, kai apie 16:00 val., į namus grįžo V. B. V. gyvena užsienyje, o kai grįžta į Lietuvą gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi V. buvo neblaivi, tai suprato iš jos elgesio ir kalbėsenos, taip pat V. turi problemų su alkoholiu ir dažnai būna neblaivi. Vos pasirodžiusi kieme V. pradėjo prie visu kibti, buvo kažkuo pasipiktinusi, bet niekas į ją nekreipė dėmesio ir su ja nekonfliktavo. Kažkuriuo metu V. nuėjo į namus. Jam reikėjo elektros ir R. pasiūlė, kad namuose pajungs prailgintuvą ir paduos jį pro langą. R. nuėjo į namus. Kažkuriuo momentu sušaukė G., kad V. smurtauja prieš R. Jis iškarto puolė į namus ir pamatė kaip V. ne mažiau du kartus trenkė R. į veido sritį, tiksliai nepasakys, ar kumščiu, ar delnu, nes viskas vyko labai greitai. Sudavusi smūgius V. griebė R. abejomis rankomis už gerklės ir pradėjo smaugti. Tuomet jau priartėjo prie moterų ir atplėšė V. nuo R. Liepė V. nurimti ir ji nuėjo į savo kambarį. Po viso konflikto su R. išėjo į lauką, kad moteris galėtu nurimti. Jis išvedė R. iš namų, vėliau grįžo namo sutvarkyti prailgintuvą ir uždaryti langą. Po kažkurio laiko atėjo T., nes jis darbavosi kažkur toliau ir pradėjo klausti kas įvyko. Jam pasakė, kad V. užpuolė ir smaugė jo mama, todėl T. nutarė, kad reikia iškviesti policiją. Taip ir padarė. Atvykę pareigūnai sulaikė V. Nuo ko prasidėjo visas konfliktas - nematė ir pasakyti negali, bet kaip minėjo, V. grįžo į namus neblaivi ir pati prie visų kibo (b. l. 53-56).

4) Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jos sugyventinio, su kuriuo laukiasi pirmagimio, mama. V. B. yra R. sesuo. Dieną prieš su kitais šeimos nariai susitarė, kad 2026-05-16 vyks darbuotis pas R. tėtį A. B., adresu (duomenys neskelbtini). Ten nuvyko apie 14:00 val. Visi drauge kieme darbavosi, buvo ji, T., V. ir R. Apie 16:00 val., į namus grįžo V. V. buvo akivaizdžiai smarkiai neblaivi. Ji grįžusi nuėjo į namų vidų. Viename iš kambarių buvo atidarytas langas, nes pro jį buvo iškištas pailgintuvo laidas. Įėjusi į namus V. pradėjo trankyti langą, bandė jį uždaryti. Tuomet pamatė, kad langui uždaryti trukdo prailgintuvo laidas ir jį išjungė ir numetė į kiemą. Tuo metu R. nuėjo į namus, kad galėtų sutvarkyti prailgintuvą, nes jis buvo reikalingas atliekamiems darbams lauke. Ji stovėjo prie lango iš lauko pusės ir laukė, kol R. reikės paduoti prailgintuvo laidą. Matė kaip į kambarį įėjo R., o paskui ją įpuolė V. ir lyg nieko nesakiusi iškart puolė smaugti R. Kai pamatė kas vyksta namuose, išsigando, iškart nusisuko ir kvietė pagalbą. Jos šauksmą išgirdo V., kuris puolė į namus išskirti moterų. Nežino kas atsitiko V. ir, kodėl ji puolė R., bet gali parodyti, kad V. buvo pirma, kuri puolė ir pradėjo abejomis rankomis smaugti R. Vėliau, kai V. atskyrė moteris, R. išėjo į lauką ir visa šeima nusprendė, kad taip visko palikti nevalia ir reikia kviesti policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. (b. l. 59-62).

5) Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2026-05-16 16.37 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs T. B. pranešė, kad neblaivi teta agresyvi, trenkė pranešėjo mamai į veidą. Nepilnamečių vaikų nėra. GMP nereikia. Taip pat užfiksuota informacija, kad pristatytai V. B. nustatytas 3,01 (sunkus) promilių girtumas (b. l. 7, 8).

6) Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2026-05-16 apie 16:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas R. B. tėvą namuose, žodinio konflikto metu jos neblaivi sesuo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo ją pulti, tai yra abiejų rankų delnais ją smaugė, po ko ją atstūmė, o ši rankų kumščiais trenkė jai keletą kartų į įvairias veido ir kūno vietas, tiksliai kiek kartų pasakyti negali, tačiau tokiu būdu ji jai sukėlė fizini skausmą, kurį vertina dešimtbalėje sistemoje 2 balais. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo, tačiau vykti į gydymo įstaigą atsisakė. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka išaiškinta, jei bus poreikis, jį pateiks vėliau (b. l. 24-29).

7) Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. gegužės 16 d. dirbant ekipaže „S-1902“, apie 16.39 val., iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), teta neblaivi, agresyvi trenkė pranešėjo mamai į veidą. Nepilnamečių vaikų nėra. GMP nereikia. Nuvykus nurodytu adresu 16.52 val., lauke buvo nukentėjusioji R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog bijo eiti į namus, nes prieš ją smurtavo jos sesuo. Aiškino, kad jai būnant name, neblaivi jos sesė V. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo konfliktuoti ir priėjusi prie jos čiupo ją už kaklo ir smaugė rankomis, po to iš rankos trenkė į galvos sritį. Namie buvo įtariamoji V. B. Iki galo išsiaiškinus įvykio aplinkybes, V. B. buvo paaiškinta, kad ši yra sulaikoma, nes smurtavo prieš savo seserį. Moteris buvo pasodinta į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpą, panaudota spec. priemonė – antrankiai. Į vietą buvo iškviestas GMP ekipažas, kuris apžiūrėjęs nukentėjusiąją jos nesivežė. Į vietą taip pat atvyko ekipažas „S-1165“, kurie atliko procesinius veiksmus. Sulaikytoji pristatyta į Šiaulių apskr. VPK OVS LSP, taip pat moteriai įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas. Faktinis asmens sulaikymo laikas: 17.00 val. (b. l. 5, 6).

8) Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b. l. 9-16).

9) Asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios R. B. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrint moters veido sritį - ties kairės pusės smilkiniu stebima 20 mm ilgio ir 20 mm pločio kraujosruva su žaizda. Apžiūrint moters kaklo sritį - jokių akivaizdžių sužalojimų nestebima. Daugiau jokių kitų kūno sužalojimų nestebima (b. l. 63-70).

10) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruva kairiame momenyje. Nustatyti sužalojimai padaryti apytikriai prieš 1- 2 paras iki 2026-05-18 atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. R. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (b. l. 77-79).

Įrodymų vertinimas, kaltinamosios veikos kvalifikavimas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Nurodytų įrodymų visuma: kaltinamosios V. B. parodymai duoti teisme, nukentėjusiosios R. B., liudytojų V. D., G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos, asmens apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešimuose nurodytos aplinkybės, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyti duomenys, specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad R. B. padaryti kūno sužalojimai (nubrozdinimas ir kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruva kairiame momenyje) sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kiti byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji V. B. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia griebė rankomis R. B. už kaklo ir ją smaugė, bei ne mažiau nei keturis kartus smogė jai iš abiejų rankų kumščių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus nurodytus kaltinime, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu V. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad smurtaudama sesers atžvilgiu vykdo pavojingą veiką ir nors nekonkretizavo pavojingų padarinių, tačiau norėjo sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju V. B. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji R. B. pretenzijų neturi kaltinamajai, teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo V. B. susitaikė su nukentėjusiąja R. B. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatyt viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), neteista Lietuvoje (b. l. 83-92), nebausta administracine tvarka (b. l. 93), nedirbanti (b. l. 95). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog teismo vertinimu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamoji V. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas V. B. ir nukentėjusiajai R. B. susitaikius ir baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. B. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, anksčiau Lietuvoje neteista, be to, kaip nurodė V. B., ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą buvo grįžusi tik trumpam laiko tarpui, teismo vertinimu, V. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina paskirti jai papildomą poveikio priemonę, darančią teigiamą įtaką jos elgesio korekcijai, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Prokurorės prašoma poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvertinus tai, kad kaltinamojo gyvena (duomenys neskelbtini), neskirtina. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kiti klausimai Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2026-05-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 153-157) matyti, kad kaltinamajai V. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 112,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajai gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamosios V. B. neišieškotina. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena su garso įrašu iš BPC, pareigūnų kūno kameromis darytais vaizdo įrašais - supakuotas į voką, kuris prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, - paliktinas saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš V. B. neišieškoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD laikmeną, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.