- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- 1-1230-549/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19866-2026-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Kaltinamasis
- KAL1
- Prokuroras
- Klaipėdos apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
KAL1 vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2026-06-21, apie 14.36 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2026-06-21, 14.57 val., nustatytas 2,43 promilės neblaivumas).
Apklaustas kaltinamuoju, KAL1 kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis įvyko 2026-06-21, o 2026-06-20, prieš vidurnaktį su draugais jis išvyko į festivalį. Būdamas festivalyje su draugais linksminosi ir vartojo alkoholį. Jis išgėrė 8 skardines alaus ir 5 ,,šotus“ degtinės. Apie 6-7 val., su taksi grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžo su merginomis, jis nuėjo miegoti, išmiegojo iki 12-13 val., atsikėlęs jautėsi gerai, alkoholio nevartojo, išgėrė vandens. Merginoms reikėjo vykti namo, todėl nusprendė nuvežti jas iki stoties (duomenys neskelbtini). Jis jautėsi blaivus, kadangi pirmas nuėjo miegoti, tai nutarė vairuoti automobilį. Automobilyje jie buvo šešiese, vyko link (duomenys neskelbtini), pasuko į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad vykdomas patikrinimas. Jis išsigando, kad policija pamatys, jog automobilyje yra 6 žmonės, todėl apsisuko, po ko pamatė, kad už jo yra kiti policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė. Jis įpūtė ir buvo labai nustebęs, nes sužinojo, kad padarė nusikaltimą. Jis paskambino tėvui ir toliau vykdė pareigūnų nurodymus iki proceso pabaigos. Automobilis ,,WV Golf“ buvo nuomotas, nuomos sutartis sudaryta su ASM1, su juo buvo ASM1 sūnus ASM2, tai tas pats asmuo, su kuriuo jis atvyko į (duomenys neskelbtini). Sutinka su automobilio vertės konfiskavimu. Prašė taikyti laidavimą ir laiduotoju paskirti tėvą LAD1. Jis iki įvykio nėra nusižengęs administracine tvarka, nebaustas. Labai gailisi dėl įvykio, padarė klaidą, įvykis necharakterizuoja jo kaip asmenybės, daugiau taip niekada nesielgs. Alkoholį vartoja labai retai, todėl yra nepatyręs jo poveikio, dėl to ir galėjo įvykti įvykis. Su motina ir tėvu palaiko labai artimą ryšį, bendrauja kasdien. Tėvas jam yra autoritetas, jis skiepijo jam pagrindines šeimos vertybes, save tapatina su tėvu, visą gyvenimą juo rūpinasi, todėl lygiuojasi į tėvą. Jo tėvas dažnai atvyksta jo aplankyti į (duomenys neskelbtini). Jis mokosi, stengiasi, jo pagrindinis užsiėmimas yra sportas, turi daug pasiekimų, yra laimėjęs Lietuvos futbolo čempionatą. Visa tai perėmė iš tėvo, visą vaikystę tėvas buvo jo autoritetas, skiepijo jam pagarbos, šeimos ir kitas vertybes. Nuo rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios, pusmetį, pagal mainų programą ketina studijuoti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ universitete, po ko grįš tęsti studijas į (duomenys neskelbtini). Jo tėvai planuoja atvykti pas jį į (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad tėvas galės daryti įtaką jam būnant (duomenys neskelbtini).
Apklaustas įtariamuoju, KAL1, taip pat prisipažino kaltu ir parodė, kad 2026-06-20 iki ryto 7.00 val. buvo „(duomenys neskelbtini)“ festivalyje (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, linksminosi. Per tą vakarą ir naktį suvartojo apie 8 skardines alaus ir 5 po 50 ml „šotukus“ su degtine. Prabudo apie 13.30 val., apie 14.20 val. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusprendė vairuoti, nesijausdamas, kad gali įpūsti daugiau nei leistina. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė, kad pareigūnai tikrina vairuotojų blaivumą, todėl apsisuko ir bandė grįžti. Apsisukus ir pradėjus važiuoti, iš galo privažiavo policijos pareigūnai, davė pūsti į bekontaktį alkotesterį. Rezultatas buvo teigiamas, todėl pareigūnas pareikalavo pasitikrinti alkotesteriu. Pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,57 prom., antru - 2,43 prom. neblaivumas (b. l. 69-70).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kelkraštyje, stovi automobilis „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), KAL1 nepriklauso, jo valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvos Respublikoje yra 8 630 Eur (b. l. 29).
Iš apžiūros protokolo matyti policijos pareigūno BODY kameros įrašo turinys - vaizdo ir garso įraše matyti KAL1 neblaivumo nustatymo procedūra (b. l. 56-57).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2026-06-11 14.37 val. KAL1 nustatytas 2,57 prom., 14.57 val. - 2,43 prom. girtumas (b. l. 22-24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad KAL1, 2026-06-21 apie 14.36 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi KAL1 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis KAL1 prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), laiduotoju paskiriant tėvą LAD1, kuris teisiamajame posėdyje sutiko, kad kaltinamasis būtų perduotas jo atsakomybei pagal laidavimą.
Teisiamajame posėdyje LAD1 paaiškino, kad prašo sūnaus KAL1 atžvilgiu taikyti laidavimą todėl, kad jie, tėvas ir sūnus, turi ypatingai artimą ryšį. Tai, kas įvyko, vertina labai blogai, nori padėti sūnui pasitaisyti ir nebedaryti tokių klaidų. Sūnus iškart po įvykio jam paskambino, jie kiekvieną dieną bendrauja, sportuoja tą pačią sporto šaką, turi du vaikus - jie yra visas jo gyvenimas, todėl yra įsitikinęs, kad gali daryti įtaką sūnui. Jam yra labai svarbu, kad sūnus daugiau niekada to nedarytų. Nėra teistas, administracine tvarka baustas 2 kartus.
BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamasis KAL1 padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Jis neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas. Mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, pusmečiui pagal mainų programą vyks studijuoti į (duomenys neskelbtini) universitetą, po ko grįš į (duomenys neskelbtini) tęsti mokslų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žalos nepadarė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad KAL1 nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad KAL1 atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Byloje yra pateiktas kaltinamojo tėvo LAD1 prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. LAD1 neteistas, administracine tvarka už šiukščius KET pažeidimus nebaustas, yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ partneris, nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovas. Teisiamojo posėdžio metu LAD1, sutikdamas, kad kaltinamasis būtų atiduotas jo atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad jo santykis su sūnumi yra itin artimas, grindžiamas pasitikėjimu ir diegiamomis šeimos vertybėmis, jie nuolat bendrauja, jis juo pasitiki, todėl yra įsitikinęs, jog gali daryti sūnui teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.
Teismas, įvertinęs LAD1, kaip laiduotojo, charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkamas laiduotojas, turintis autoritetą kaltinamajam ir galintis daryti jam teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdus KAL1 ir LAD1 tvirtas asmeninis ryšys, taip pat tai, kad KAL1 siekia savo gyvenimo tikslų remiantis būtent tėvo pavyzdžiu, taip pat vertinant jų abiejų charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad užstato skirti netikslinga, todėl yra pagrindas atleisti KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį LAD1 atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas vienerių metų laikotarpiui. Apibendrinant, KAL1 atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
KAL1 padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus ir tuo kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajam yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (taip pat ir įgyti šią teisę) – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, trumpesniam nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad KAL1 inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), todėl automobilis atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog įvykdyti kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ji gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. VšĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės – automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje 8 630 Eur. Kitų duomenų, paneigiančių šią ar patvirtinančių kitokią automobilio vertę, byloje nepateikta.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš KAL1 į valstybės biudžetą išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė, t. y. 8 630 Eur.
Dėl kitų procesinių klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas KAL1 nepaskirtos. Siekiant užtikrinti nuosprendžio ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, KAL1, iki nuosprendis įsiteisės, paskirtinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020), ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paimant iš KAL1 vairuotojo pažymėjimą ir perduodant jį vykdymui VĮ „Regitrai“. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninė laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
KAL1 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
KAL1 laiduotoju paskirti LAD1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti laiduotojui LAD1, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti KAL1, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, KAL1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, taip pat ir įgyti šią teisę, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
KAL1 iki nuosprendis įsiteisės paskirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, paimant jį iš KAL1 ir perduodant vykdyti VĮ „Regitrai“, ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, panaikinti.
Nuosprendžio dalį dėl KAL1 paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, pavesti skubiai vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 630 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.