- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-1084-730/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01802-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- "Finansų bitė"
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti iš atsakovo 2 941,76 Eur negrąžintą paskolą (pagal paskolos sutartį), 262,44 Eur dydžio paskolos palūkanas (pagal paskolos sutartį), už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d., 200,45 Eur dydžio administravimo mokestį (pagal paskolos sutartį), nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2031 m. balandžio 15 d., 8,71 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d.), 22 procentų nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 029,06 Eur sumos), 308,85 Eur sutarties sudarymo mokestį, nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2031 m. balandžio 15 d., 12 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, prašo priimti teismo sprendimą už akių.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 941,76 skolą (negrąžintą paskolą), 262,44 Eur palūkanas, 17,75 Eur administravimo mokestį, 8,71 Eur nuostolių atlyginimą, 22 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 15 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta 2025 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 2 029,06 Eur sumos), 17,16 Eur sutarties sudarymo mokestį, 12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 674,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškinį kitoje dalyje atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo už akių motyvai:
Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2025 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 322,26 Eur dydžio paskolą (3 000 Eur paskolos suma ir 322,26 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis), 72 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutarties grąžinimo grafiką ir vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Šią sutartį ieškovė nutraukė. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs sutarties nutraukimą, byloje nėra.
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Atsakovas savo prievolės grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo prievolės neginčija, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 941,76 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 262,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d., yra pagrįsti, todėl tenkinami.
Dėl sutarties administravimo mokesčio priteisimo teismas nurodė, kad šį mokestį ieškovė prašo priteisti už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki sutarties įmokų grafiko pabaigos (iki 2031 m. balandžio 15 d.). Teismas nustatė, kad šalių sutarties bendrųjų sąlygų 1.2. punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Sutartyje nustatytas mėnesinis sutarties administravimo mokestis (mokamas kas mėnesį) – 0,16 procentai. Per 72 mėnesių paskolos grąžinimo laikotarpį atsakovas iš viso turėjo sumokėti ieškovei 214,76 Eur administravimo mokesčio. Teismas atsižvelgęs į tai, kad teismų praktikoje nustatyta, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti 17,75 Eur sutarties administravimo mokestį.
Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo šį mokestį priteisti už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. iki įmokų grafiko pabaigos (iki 2031 m. balandžio 15 d.). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutartyje nustatytas sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) – 9,7 procentai. Teismas atsižvelgęs į teismų praktikos išaiškinimus, pažymėjo, kad kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, dėl ko minėtas mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2025 m. gruodžio 11 d., dėl ko teismas nusprendė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei 17,16 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 8,71 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 22 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d.), taip pat prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 22 procentų nuostolių atlyginimo (pagal paskolos sutartį ieškovo negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 15 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 2 029,06 Eur sumos). Teismas atsižvelgęs į teismų praktikos išaiškinimus nustatė, kad ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus paskolos sutartį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir (ar) priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių prievolių tinkamą įvykdymą, sudaromos prielaidos teismo išvadai, jog ieškovės nuostolių (negautų pajamų) faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikoma civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 8,71 Eur nuostolius (nuo 2025 m. gruodžio 12 d. iki 2025 m. gruodžio 16 d.), ir 22 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 15 d.), nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta sutarties įmokų grafike, neviršijant bendros 2 029,06 Eur sumos.
Dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 12 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d., nuo pagal sutarties įmokų grafiką nesumokėtų įmokų sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Teismas pažymėjo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punkte šalys susitarė dėl delspinigių mokėjimo, todėl teismas nusprendė šį ieškovės reikalavimą tenkinti. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, dėl ko teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 308,85 Eur sutarties sudarymo mokestį, priteisti ieškovei iš atsakovo sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Nagrinėjant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį nebuvo įsigilinta į visus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo sutarties nuostatas, nepagrįstai taikydamas tik bendrąsias civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis VKĮ 253 straipsnio 61 dalimi.
Nurodo, kad nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojanti internetinę tarpusavio skolinimo platformą, kurioje buvo sudaryta paskolos sutartis. VKĮ 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.14 punkte numatyta, kad organizatorė yra uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą Viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą. Ieškovė taip pat yra įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama priteisti sutarties sudarymo bei administravimo mokesčius, remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi ir netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punktu, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos. Minėtame bendrųjų sąlygų punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad organizatorius, t. y. apeliantė, į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos.
Skolintojai suinvestavo atsakovo sutarties sudarymo mokestį, kuris tiesiogiai buvo įskaitytas į bendrovės (organizatoriaus) sąskaitą, kaip atlygis organizatoriui, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, o atsakovas sutarties sudarymo mokestį bei paskolos sumą įsipareigojo grąžinti skolintojams, t. y. investuotojams (kartu ir bendrovei), pagal paskolos sutarties įmokų grafiką kartu su einamosiomis įmokomis. Įstatyme nėra įtvirtintos vartojamos sąvokos „mažareikšmis“ apibrėžties. Todėl, dėl mažareikšmiškumo aspekto, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, paskolų skaičius, į kurias investuota mažesnė procentinė dalis, nei nurodyta įstatyme, sudaro nežymią dalį, vertinant per visą laikotarpį nuo paskolos sutarties su atsakovu sudarymo (2025 m. balandžio 15 d.) iki sutarties su Atsakovu nutraukimo (2025 m. gruodžio 12 d.) visų per platformą išduotų paskolų skaičius sudarė 5 716 vnt., iš kurių investuota ne mažiau kaip 12 procentų į 5692 vnt., kas sudaro 99.58 procentų per nurodytą laikotarpį visų suteiktų paskolų.
Nagrinėjamu atveju, ieškovės kaip skolintojos investuota suma į su atsakovu sudarytą paskolos sutartį buvo 400 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 361,53 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 38,47 Eur sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Visos paskolos platformoje suteikiamos elektroniniu būdu, visiems skolintojams, paskolų gavėjams bei paskoloms platformoje suteikiami atitinkami identifikaciniai numeriai siekiant apsaugoti.
Nurodo, kad vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, vertinant pateiktų įrodymų visumą, matyti, kad ieškovė savo veikloje vadovaujasi tokios investavimo tvarkos, pagal kurią į visas paskolas investuojama ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos. Nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys pagrindžia, jog Bendrovė atitinka VKĮ 253 straipsnio 61 dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 253 straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, kaip nepadengtos paskolos sumos dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, tačiau nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu, kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (CPK 313 straipsnis). Apeliacinį skundą ieškovė pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti, ar šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintas sutarties administravimo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir vertinti sutarties sudarymo mokesčio atitiktį, kaip atlygio tarpusavio skolinimo platformos operatorei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio reglamentavimo kontekste; nustačius, jog buvo padarytos permokos, peržiūrėti ir perskaičiuoti visas ieškovei priteistas sumas. Kadangi vartotojų teisių gynimas yra viešojo intereso dalykas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime pasisakys minėtais klausimais, taip dėl viešojo intereso peržengdama apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2025 m. balandžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , jos pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 322,26 Eur dydžio paskolą (3 000 Eur paskolos suma ir 322,26 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis), 72 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutarties grąžinimo grafiką ir vykdyti kitus įsipareigojimus pagal sutartį. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, 322,26 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į savo sąskaitą, o 3 000 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovui prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdant, ieškovė nuo 2025 m. gruodžio 22 d. sutartį vienašališkai nutraukė.
Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisėtą lūkestį apima tik iki sutarties nutraukimo, o ne už visą laikotarpį iki kredito grafiko pabaigos apskaičiuotas sutarties mokestis, kas šiuo atveju sudaro 17,16 Eur. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės teisėtą lūkestį dėl sutarties administravimo mokesčio apima tik iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas sutarties administravimo mokestis, dėl ko teismas nusprendė šį reikalavimą tenkinti iš dalies, tai yra priteisti ieškovei iš atsakovės 17,75 Eur administravimo mokesčio (paskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sutarties sudarymo mokesčio, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės reikalavimo priteisti Sutarties sudarymo mokestį, kaip dalies tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio, remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Nurodo, kad apeliantė veikia ne tik kaip tarpusavio skolinimo operatorė, tačiau ir pati investuoja į per platformą sudaromas paskolas. Ieškovė prašydama priteisti sutarties sudarymo mokestį, remiasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi ir netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
Vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (VKĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui; į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė: 3 000 Eur paskolos suma, 2 460,58 Eur palūkanos, 322,26 Eur sutarties mokestis ir 214, 76 Eur administravimo mokestis.
Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties (Paskolos) sudarymo mokestis – Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį; Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos; Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos; Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose; sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu; Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė nei 0.
Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų; šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 50 procentų) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 50 procentų), kurią draudžiama viršyti. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį, šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos; vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai.
Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip bendras atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį. Kaip jau buvo minėta, sutarties sudarymo mokestis sudaro 322,26 Eur bei sutarties administravimo mokestis – 214, 76 Eur. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 537,02 Eur (322,26 Eur + 214, 76 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 60 procentų (322,26 Eur / 537,02 Eur × 100 procentų). Taigi ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 50 procentų (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis). Tokios išvados nepaneigia ir sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad per laikotarpį nuo Paskolos sutarties su atsakovu sudarymo iki jos nutraukimo ne mažiau kaip 12 procentų buvo koinvestuota į 99,58 procentų visų per platformą suteiktų paskolų, o atvejai, kai į tam tikras paskolas buvo investuota mažesnė dalis, buvo pavieniai ir susiję su techninėmis kliūtimis. Ieškovės vertinimu, tokie nukrypimai laikytini mažareikšmiais ir savaime neturėtų užkirsti kelio taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išimtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtis siejama su aiškiai apibrėžtų sąlygų visuma, inter alia reikalavimu, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrintų tokios dalies išlaikymą visą vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Vertintina, kad tai nėra orientacinio pobūdžio kriterijus, o tai yra imperatyvi įstatyme nustatyta sąlyga išimties taikymui. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad didžiajai daliai paskolų buvo taikomas ne mažesnis kaip 12 procentų koinvestavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išimtį, kadangi pati ieškovė pripažino, jog daliai paskolų įstatyme nustatytas kriterijus nebuvo užtikrintas dėl techninių kliūčių, tačiau pažymėtina, kad įstatymas tokios išimties, pavyzdžiui, su bendru investicijų vidurkiu ar mažareikšmiškumo vertinimu, taikymo nesieja. Priešingas vertinimas neatitiktų minėtos teisės normos turinio. Vertintina, jog ieškovė neįrodė, kad turėjo teisę naudotis minėtoje nuostatoje nustatyta išimtimi, taigi pažeidė imperatyvią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatą, todėl nurodytos aplinkybės patvirtina pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), taip pat atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo.
Atitinkamai paskolos sutarties administravimo mokestis sudaro 40 procentų viso ieškovės atlygio sumos (214,76 Eur / 537,02 Eur × 100 procentų). Pažymėtina, kad paskolos sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,16 procento ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,16 procento (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal Paskolos sutartį sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir Paskolos sutarties sąlygą dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokia praktika išplėtota Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025.
Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 17,75 Eur administravimo mokestį. Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento paskolos sutarties administravimo mokesčio sąlygą kaip prieštaraujančią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatai, ji nesukelia teisinių pasekmių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 200,45 Eur administravimo mokesčio atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių permokų grąžinimo
Ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra gavusi 13,41 Eur (3 mėn. x 4,47 Eur) Sutarties sudarymo mokesčio įmokų ir 14,31 Eur (4,80 Eur + 4,77 Eur +4,74 Eur) sutarties administravimo mokesčio įmokų už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. liepos 15 d. (kaip nurodyta ieškovės buhalterinėje pažymoje), t. y. iš viso 27,72 Eur sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių įmokų (13,41 Eur + 14,31 Eur), kurios turi būti grąžintos atsakovui.
Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 papunktį, iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos specialiosiose sąlygose ir paskolos grąžinimo grafike nurodyta tvarka. Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad palūkanos ir (arba) mokesčiai mokami tokia tvarka (kai įmokos mokamos pagal grafiką): 1) Administravimo mokestis; 2) Kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) Palūkanos; 4) Sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) Paskolos dalis. Pripažinus Paskolos sutarties sąlygas dėl administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių negaliojančiomis, atsakovo sumokėtos 27,72 Eur įmokos negalėjo būti įskaitytos šioms prievolėms padengti. Atsižvelgiant į Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 papunktyje nustatytą mokėjimų paskirstymo tvarką, minėtos įmokos pirmiausia įskaitytinos paskolos palūkanoms dengti, o likusi jų dalis – paskolos pagrindinei sumai mažinti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo priteista 262,44 Eur palūkanų suma mažintina iki 234,72 Eur.
Dėl delspinigių priteisimo
Pagal Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais Paskolos gavėjui taikomos netesybos (Delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos (Delspinigiai) negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 12 Eur delspinigius. Delspinigiai, pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo pažymą skaičiuojami taip: vėluojama įmokos suma (kurią sudaro: kredito dalis, sutarties sudarymo mokestis, palūkanos, administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 x vėluojamų dienų skaičius (ne daugiau kaip 180 d.). Pripažinus paskolos sutarties sąlygas dėl administravimo ir sutarties mokesčių negaliojančiomis atitinkamai perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma: nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. sudaro 4,37 Eur ((83,30 Eur – 4,47 Eur sutarties sudarymo mokestis – 4,71 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 118 d.); nuo 2025 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. sudaro 3,23 Eur ((83,30 Eur – 4,47 Eur sutarties sudarymo mokestis – 4,67 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 87 d.); nuo 2025 m. spalio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. sudaro 2,11 Eur ((83,30 Eur – 4,47 Eur sutarties sudarymo mokestis – 4,64 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 57 d.); nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d. sudaro 0,96 Eur ((83,30 Eur – 4,47 Eur sutarties sudarymo mokestis – 4,61 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 26 d.). Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 10, 67 Eur (4,37 Eur + 3,23 Eur + 2,11 Eur + 0,96 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės reikalavimą dėl 12 Eur delspinigių iš atsakovo priteisimo patenkino nepagrįstai, ši sprendimo dalis pakeistina ir ieškovei iš atsakovo pritiestina 10, 67 Eur delspinigių suma.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas pripažinęs šalių sudarytos vartojimo paskolos sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokesčių sąlygas negaliojančiomis nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) nusprendžia skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl iš atsakovo ieškovei priteisto sutarties sudarymo 17,16 Eur ir sutarties administravimo mokesčio 17,75 Eur panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl sutarties administravimo ir sudarymo mokesčio atmesti.
Atitinkamai keistina skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl ieškovei iš atsakovo priteistų 262,44 Eur paskolos palūkanų. Ieškovės iš atsakovo gauta 27,72 Eur įmokų suma, kuri buvo įskaityta paskolos sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokesčiams padengti, perskirstytina pagal paskolos sutartyje nustatytą mokėjimų paskirstymo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 262, 44 Eur palūkanų suma mažintina iki 234,72 Eur sumos.
Apeliacinės instancijos teismui pripažinus šalių sudarytos paskolos sutarties sudarymo ir sutarties administravimo mokesčių sąlygas negaliojančiomis nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) perskaičiuotini ieškovės iš atsakovo prašomi priteisti delspinigiai. Atitinkamai pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 12 Eur delspinigių. Atlikus perskaičiavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 10,67 Eur delspinigių suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas už akių pakeistas, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 735 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 130 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Bendra ieškinio reikalavimų suma, kurią nurodė ieškovė pirmosios instancijos teisme, sudarė 5 763, 27 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš atsakovo priteista 3 195,86 Eur, vadinasi, ieškinys patenkintas 55,45 procentais (3 195,86 Eur x 100 / 5 763,27 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 55,45 procento, bei tai, kad jos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos 407,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas jos prašymas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Kadangi šis apeliantės reikalavimas yra netenkinamas visa apimtimi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 326–331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo už akių dalis dėl priteistų sutarties administravimo mokesčio, sutarties sudarymo mokesčio ir pakeisti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. sprendimo už akių dalis dėl priteistų palūkanų ir delspinigių, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ - Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2025 m. balandžio 15 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių.
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ATS1 , ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“: 2 941,76 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 234,72 Eur palūkanas, 8,71 Eur nuostolių atlyginimą, 22 procentų nuostolių atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031 m. balandžio 15 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta 2025 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokų grafike, neviršijant bendros 2 029,06 Eur sumos), 10,67 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2026 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 407,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.