Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 (NUT1) skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkintas BVI1 (toliau – BVI1 tarnyba) teikimas ir nuteistajam NUT1 panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį pasiunčiant atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, be kita ko, NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Peugeot 607“ vagystės) – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl automobilio „Volkswagen Sharan“ vagystės) – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta devynių mėnesių trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant laisvės atėmimo vietoje. Taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, NUT1 pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį skirtos bausmės: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (30 dienų) bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir NUT1 skirta subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64¹ straipsniu, NUT1 paskirta subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta aštuonių mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam NUT1 šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (penki mėnesiai) šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos aštuonių mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, NUT1 paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta aplinkybė, kad NUT1 paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę atlikti laisvės atėmimo vietoje. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 14 d.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, asmens bylos medžiagą ir įvertinęs skundžiamos nutarties bei nuteistojo skundo argumentus konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neaktualią Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) redakciją, tačiau iš esmės tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai tenkino BVI1 tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam NUT1. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvadomis, taigi skundą nagrinėjantis teismas joms pritaria.

BK 75 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Probacijos įstatymas). Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą turi būti nustatytos dvi sąlygos, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Šios išvados kontekste pažymėtina, jog Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Taigi akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, jog probacijos tikslas būtų pasiektas be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) pastangos, atsakingas elgesys, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Tuo tarpu sistemingai darant įvairius teisės pažeidimus, nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir nebendradarbiaujant su Probacijos tarnyba, iš to kylanti atsakomybė tenka būtent pačiam nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir pagrįstai sprendė, jog NUT1 ne tik nevykdo jam apkaltinamajame nuosprendyje nustatyto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, bet ir sąmoningai bei piktybiškai nevykdo bendrųjų probuojamųjų pareigų, įtvirtintų Probacijos įstatymo 14 straipsnyje. Nors šiuo metu įstatymų leidėjas imperatyviai ir nenustatė, jog viena iš būtinųjų sąlygų, norint panaikinti taikomą bausmės vykdymo atidėjimą, būtų probacijos sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų, baudžiamojo poveikio priemonių ir pan. nevykdymas, tačiau aptartų sąlygų nevykdymas įeina į šiuo metu Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą – pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas kategoriją, o tokie atvejai (nustatytų sąlygų nevykdymas) privalo būti vertinami ne pavieniui (atskirai), o visumoje (su visomis nagrinėjimo klausimo metu nustatytomis esminės reikšmės turinčiomis aplinkybėmis). Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, viena iš sąlygų, kurią reikia nustatyti, kad būtų galima panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės yra tai, jog probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustato nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą. Šiuo atveju ši sąlyga yra nustatyta.

Iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad BVI1 tarnyba nuo 2026 m. gegužės 14 d. vykdo nuteistojo (probuojamojo) NUT1 priežiūrą, o 2026 m. gegužės 21 d. jis pasirašytinai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, sudarytas individualus jo priežiūros planas, jam išaiškinta atsakomybė už probacijos sąlygų nevykdymą ar administracinių nusižengimų padarymą. Nuteistajam sumontuota elektroninio stebėjimo įranga ir pradėtas jo stebėjimas. Probacijos pradžioje pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys 2026 m. birželio 2 d. NUT1 nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (91 balas iš 168 galimų), 2026 m. rugpjūčio 5 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką taip pat nustatyta vidutinė (97 balai iš 168 galimų), atlikus išsamią žalos rizikos analizę, nustatyta vidutinė rizika visuomenei, taigi rizika pakartotiniam nusikalstamumui padidėjo. Įvertinus tai, kad probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, vien aptartas pakankamai ženklus bei išliekantis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nėra suderinamas su bausmės vykdymo atidėjimo tikslais, todėl jau tai leidžia spręsti, kad NUT1 taikoma probacija nėra veiksminga.

Be to, be jau nustatytos ir objektyviais duomenimis patvirtintos pirmosios sąlygos, būtina nustatyti ir antrąją sąlygą, t. y. pakankamą pagrindą manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas, ir tik tuomet, įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, ar yra būtinas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas. Svarbu paminėti ir tai, kad probacijos tikslą vertinant kartu su baudžiamajame įstatyme nustatytais bausmės bei kitų teisinių institutų tikslais, taip pat ir per ilgą laikotarpį visuomenėje nusistovėjusiomis pagrindinėmis moralės normomis bei vienu iš pažangios, demokratinės visuomenės siekių (gyventi tokioje visuomenėje, kurioje įstatymų pažeidinėjimas (administracinių nusižengimų darymas, nusikalstamų veikų vykdymas, kitų teisės aktų nesilaikymas ir pan.) būtų minimalus ir asmenys jaustų kuo didesnį saugumo jausmą), spręstina, jog taikoma probacija, visų pirma, turi būti orientuota į naujų teisės pažeidimų (ypatingai nusikalstamų veikų) tinkamą užkardymą.

Nuteistajam NUT1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, atidedant paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nagrinėjamu atveju iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenų matyti, kad 2026 m. rugpjūčio 4 d. BVI1 tarnyboje vyko atvejo vadybos posėdis, dėl to, kad: NUT1 (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. liepos 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda, už tai, kad jis 2026 m. liepos 12 d. 17.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu jam nustatytas 0.8 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą), viešoje vietoje vartotojo necenzūrinius žodžius ir taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 2026 m. liepos 26 d. elektroninio stebėjimo sistema fiksuotas nuteistojo išėjimas iš namų 00.39 val., į gyvenamąją vietą iki 6.00 val. jis negrįžo. Šio atvejo vadybos posėdžio metu narių siūlymu nutarta NUT1 pakartotinai išaiškinti probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias teisines pasekmes už probacijos sąlygų nevykdymą, bei dalyvauti numatytos programos užsiėmimuose ir BVI1 tarnybos skyriaus viršininko 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu intensyvi priežiūra jam pratęsta iki 2026 m. lapkričio 14 d. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis žinojo ir suprato, kaip jis privalo elgtis bausmės vykdymo atidėjimo metu, kokios pasekmės gresia tuo atveju, jeigu jis netinkamai vykdys ar nevykdys savo pareigų ir pažeis draudimus bei teismo paskirtus įpareigojimus.

Vis tik, BVI1 tarnyba teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi nuteistasis ir po pirmiau minėto atvejo vadybos posėdžio ir toliau piktybiškai nevykdė probacijos sąlygų, paskirtų resocializacijos priemonių bei jam skirto įpareigojimo – nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu. Iš BVI1 tarnybos teikimo matyti, kad NUT1 2026 m. rugpjūčio 6 d. nedalyvavo elgesio programos užsiėmime, 2026 m. rugpjūčio 7 d. į gyvenamąją vietą grįžo 23.54 val. Be to, net 5 kartus buvo baustas administracine tvarka, t. y. 2026 m. gegužės 21 d., 2026 m. gegužės 23 d. (4 kartus) baustas už greičio viršijimą bei vairavimą transporto priemonės, kuri nustatyta tvarka neįregistruota (neperregistruota), pakartotinį vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti, kai ji atimta ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos (ANK 415 straipsnio 2 dalis, 416 straipsnio 2, 3, 4 dalys, 424 straipsnio 5 dalis). Iš nuteistojo asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad jis (NUT1) 2026 m. rugpjūčio 11 d. 00.02 val. išėjo iš namų ir į gyvenamąją vietą grįžo 00.24 val.

Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir neįrodė, kad savo elgesį keičia teigiama linkme. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis nesupranta probacijos esmės ir šio instituto tikslų, nerodo noro taisytis, laikytis įstatymų, nei Probacijos tarnybos pastangos keisti nuteistojo elgesį, nei teismo įpareigojimai ir grėsmė realiai atlikti bausmę jo elgesiui įtakos nedarė, nes jis ir toliau sistemingai ir piktybiškai nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, sistemingai pažeidinėjo jam skirtą įpareigojimą – nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu. Juo labiau, kad iš asmens bylos duomenų matyti, kad net ir po skundžiamos nutarties priėmimo nuteistasis ir toliau pažeidinėjo jam skirtą įpareigojimą, t. y. 2026 m. rugsėjo 18 d. 23.00 val. elektroninio stebėjimo sistema fiksavo, jog NUT1 atsijungė nuo bazinės stotelės ir į namus nebegrįžo. Pažymėtina, kad skunde apygardos teismui objektyvių priežasčių, galinčių pateisinti tokį nuteistojo elgesį, nepateikta.

Nors nusikalstamų veikų užkardymas yra vienas iš bausmės vykdymo atidėjimo instituto bei probacijos ilgalaikių tikslų, tačiau tikrai ne vienintelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis pasirašytinai buvo supažindintas su 2026 m. gegužės 21 d. individualiu probuojamojo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio II skyriaus 5 punkte, be kita ko, nurodyti ir visi probacijos siekiami ilgalaikiai tikslai, o būtent, ne tik nedaryti naujų nusikalstamų veikų, bet ir naujų teisės pažeidimų, laikytis probacijos sąlygų keisti elgesį ir mąstymą bei kt. Vis dėlto, kaip jau minėta, nuteistasis sistemingai nesilaikė įpareigojimo nustatytu laiku būti savo namuose, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko ir už administracinio nusižengimo padarymą, būnant neblaiviam. Nors dėl minėtų administracinių nusižengimų pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 416 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 424 straipsnio 5 dalį, nuteistasis nurodo, kad tuo metu jis važiavo aplankyti vaikų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kitaip būtų pažeidęs intensyvios priežiūros sąlygas ir nebūtų spėjęs numatytu laiku grįžti namo, todėl nutarė vykti automobiliu, nors ir neturi vairuotojo teisių, jis supranta, kad pasielgė netinkamai ir šiuo metu nevairuoja, be to, visiškai atsisakė alkoholio, pakeitė gyvenimo būdą, tačiau visos šios nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamai reikšmingomis galinčiomis pateisinti nuteistojo neatsakingą ir įstatymams priešingą elgesį. Minėti skunde apygardos teismui pateikti nuteistojo pasiaiškinimai nepanaikina jo pareigos laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, šiuo atveju administracinių nusižengimų. Kadangi nesant galimybės įvykdyti teismo jam paskirtus įpareigojimus tinkamai dėl tėvo pareigų (siekiant aplankyti vaikus, gyvenančius kitame mieste), nepanaikina jo pareigos nedaryti administracinių nusižengimų ir gauti leidimą iš nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos išvykti į kitą miestą aplankyti vaikų. Be to, įvertintina ir tai, kad nuteistasis 2026 m. liepos 27 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir šio administracinio nusižengimo metu jis buvo neblaivus, nors Probacijos įstatymo 27 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, draudžiama intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuteistojo skundo teiginiai apie tai, kad elgesio programos užsiėmimuose 2026 m. rugpjūčio 6 d. jis nedalyvavo, nes negalėjo išeiti iš darbo, 2026 m. liepos 26 d. naktį nebuvo namuose dėl svarbių priežasčių – mama pareikalavo, kad jis prisidėtų finansiškai prie šeimos išlaidų ir jo neįleido į namus, kadangi mobilusis telefonas buvo išsikrovęs, jis negalėjo pranešti BVI1 tarnybai, jog dėl susidariusios situacijos nakvos kitame bute, o 2026 m. rugpjūčio 7 d. į gyvenamąją vietą grįžo vėliau, nes pavėlavo į autobusą (vyko iš papildomo neoficialaus darbo), laikytini deklaratyviais, siekiant suklaidinti skundą nagrinėjantį apygardos teismą, kadangi jie prieštarauja objektyviems su skundu apygardos teismui pateiktos medžiagos duomenims. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2026 m. liepos 29 d. paaiškinime nuteistasis nurodė, kad 2026 m. liepos 26 d. naktį nebuvo namuose, nes susipyko su mama ir seserimis, mama neįleido jo į namus, todėl jam teko būti lauke, tačiau skunde apygardos teismui jau nurodo, kad jis buvo kitame bute ir apie tai negalėjo pranešti BVI1 tarnybai, nes buvo išsikrovęs jo telefonas. Nuteistasis 2026 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2026 m. rugpjūčio 6 d. pamiršo prisijungti į elgesio pataisos programą, tuo tarpu skunde apygardos teismui jau teigia, kad tą dieną jis negalėjo išeiti iš darbo, 2026 m. rugpjūčio 7 d. pavėlavo grįžti namo, nes važiavo su pažįstamu draugu parsivežti jo nepilnametės sesės iš šventės ir grįžtant į (Duomenys neskelbtini) sugedo automobilis, o skunde apygardos teismui nurodo, kad 2026 m. rugpjūčio 7 d. į gyvenamąją vietą grįžo vėliau, nes pavėlavo į autobusą (vyko iš papildomo neoficialaus darbo). Taigi, aptarti duomenys paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad jo padaryti pažeidimai buvo nulemti svarbių priežasčių, ir iš esmės patvirtina tik nuteistojo paaiškinimų nenuoseklumą bei siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti gresiančio realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taip pat skundą nagrinėjančio teismo vertinimu pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir nuteistojo teiginiai apie jo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir finansinę pagalbą mamai, kuri šiuo metu negali dirbti dėl sveikatos problemų. Pažymėtina, kad jokių įrodymų apie nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą bei pagalbą mamai nuteistasis nepateikė, taip pat tokių aplinkybių nekonkretizavo net ir pačiame skunde, tik deklaratyviai nurodydamas, jog šiuo metu jis mokosi, dirba neoficialiai, ieško oficialaus darbo. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad minėti nuteistojo skundo argumentai patvirtina ir tai, kad jis daro naujus teisės pažeidimus, kadangi nelegalus darbas yra draudžiamas įstatymų. Papildomai paminėtina ir tai, kad pats nuteistasis šiuo atveju turėjo būti rūpestingas ir dėti visas savo pastangas tinkamai vykyti probacijos sąlygas, tačiau aptarti duomenys patvirtina, jog nei turimi socialiniai ryšiai, nei anksčiau teismo suteiktas pasitikėjimas nesulaikė jo nei nuo teisei priešingo veikimo, nei nuo probacijos sąlygų tolesnio pažeidinėjimo, todėl akivaizdu, jog apylinkės teismo skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai įvertinus visus surinktus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistojo NUT1 nenorą keistis, kadangi jis suvokdamas gresiančias neigiamas teisines pasekmes, netinkamai vykdant bausmės vykdymo atidėjimą, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė probacijos sąlygų, nors tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Šiuo atveju nuteistojo abejingumas ir atsainus požiūris į jam atidėtą bausmės vykdymą patvirtina tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam (NUT1) nedaro jokios pozityvios įtakos, o byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, t. y. nuteistojo elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu, suteikia pagrindą teigti, jog apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų apygardos teismui svarų pagrindą manyti, jog jam teismo paskirto įpareigojimo, probacijos sąlygų jis negalėjo tinkamai vykdyti dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių, ir kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo NUT1 (NUT1) skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.