- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- 2YT-24518-512/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-6-3-20387-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- S. I.
- Suinteresuotas asmuo
- "Julianus Inkaso", UAB "GS Core", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AS Aktiva Portfolio, "B2 Impact", UAB, Akviva Finance Group OU, Aktiva Finance Group OÜ
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AS Aktiva Portfolio, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, Akviva Finance Group OU, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama grąžinti nurašytas 808,67 Eur lėšas.
Nurodo, kad 2026 m. spalio 13 d. iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašytas darbo užmokestis, sąskaitoje paliekant 0,01 Eur likutį. Antstolio argumentas, kad dėl 2026 m. spalio 8 d. gautos II pakopos pensijos išmokos 2 038,76 Eur išnaudotas limitas yra nepagrįstas. Pensijos išmoka ir kasmėnesinis darbo užmokestis yra skirtingos kilmės lėšos. Pensijos išmokos panaudojimas nepanaikina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnyje nustatytos darbo užmokesčio apsaugos.
2026 m. spalio 15 d. patvarkymu dėl skundo nagrinėjimo Nr. S1J26-15482 antstolis Aleksandras Selezniovas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė teismui.
Antstolis nurodo, kad pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta 1 191,25 Eur nenurašoma suma, kurią pareiškėja gali naudotis per vieną mėnesį. Pareiškėja iš trečiųjų asmenų gavo piniginių lėšų (2 053,26 Eur), iš kurių išieškojimas gali ir turi būti vykdomas. Šiuo atveju visiškai nėra svarbu kokiu eiliškumu piniginės lėšos sukrito į skolininkės/pareiškėjos sąskaitą, kas jas pirmiau ar vėliau pervedė, šiuo atveju yra svarbus faktas, jog skolininkė realizavo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą teisę pasinaudoti laisvai per vieną kalendorinį mėnesį disponuojama suma ir tai atliko. Antstoliui svarbu užtikrinti, kad pareiškėja galėtų naudotis nenurašoma per vieną mėnesį suma. Šią pareigą antstolis atliko, todėl į kitas iš trečiųjų asmenų gautas lėšas išieškojimas gali ir turi būti nukreiptas. Mano, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės S. I.: 1) vykdomoji byla Nr. 0010/21/00905, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4523-328/2021 dėl 1 476,04 Eur skolos išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0010/21/00999, pradėta vykdyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. (23.31-08) 483-84196 dėl 25 Eur skolos (baudos) išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0010/21/01446, pradėta vykdyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. (23.31-08) 483-122225 dėl 25 Eur skolos (baudos) išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; 4) vykdomoji byla Nr. 0010/22/01023, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-4781-1032/2022 dėl 1 555,84 Eur skolos išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai; 5) vykdomoji byla Nr. 0010/23/00094, pradėta vykdyti pagal Utenos apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-6925-1147/2022 dėl 323,71 Eur skolos išieškojimo išieškotojos AS Aktiva Portfolio naudai; 6) vykdomoji byla Nr. 0010/23/01021, pradėta vykdyti pagal Plungės apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-2148-1111/2023 dėl 813,38 Eur skolos išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ naudai; 7) vykdomoji byla Nr.0010/23/01517, pradėta vykdyti pagal Tauragės apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-5209-351/2023 dėl 410,07 Eur skolos išieškojimo išieškotojos Akviva Finance Group OU naudai; 8) vykdomoji byla Nr. 0010/23/01915, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9655-639/2023 dėl 649,52 Eur skolos išieškojimo išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ naudai.
2024 m. rugsėjo 20 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1J-21371, kuriuo pareikalauta iš skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaityti 10 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios MMA, 30 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies viršijančios MMA, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, 50 proc. nuo skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies viršijančios 2 MMA dydžius (v. b. Nr. 0010/21/00905, I tomas, l. 140-141).
2025 m. gruodžio 30 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-10-24054, kuriame laisvai disponuojama lėšų suma nustatyta 1 792,64 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0010/21/00905, I tomas, l. 199-200). 2026 m. spalio 9 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-10-18606, kuriame laisvai disponuojama lėšų suma nustatyta 1 191,25 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0010/21/00905, II tomas, l. 42 -43).
2026 m. spalio 8 d. į pareiškėjos sąskaitą pervesta 2 038,76 Eur išmoka baigus dalyvavimą pensijų kaupime. 2026 m. spalio 8 d. pareiškėja 1 798,45 Eur pervedė R. N.. 2026 m. spalio 9 d. iš pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 237,40 Eur. 2026 m. spalio 12 d. į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervestas 821,25 Eur atlyginimas (darbo užmokestis). 2026 m. spalio 13 d. iš minėtos pareiškėjos sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 808,67 Eur (b. l. 5-6). Byloje kilo ginčas dėl nurašytų piniginių lėšų.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Įstatyme įtvirtintos nuostatos leidžia antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose. Šiuo atveju antstolis, vadovaudamasi CPK 736 straipsniu, nukreipė išieškojimą į pareiškėjos gautas pajamas iš darbinės veiklos bei priėmė nurodymus privestinai nurašyti pinigines lėšas CPK 689 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.
CPK 624 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Taigi, įstatymas suteikia teisę antstoliui taikyti kelias priverstines priemones. Kokias priverstinio išieškojimo priemones taikyti konkrečiu atveju, sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis. Todėl net ir išsiuntus patvarkymą dėl skolos išieškojimo į skolininko darbovietę, taikomi apribojimai banko sąskaitoms savaime nėra naikinami, užtikrinant išieškojimo operatyvumą, koncentruotumą.
Pažymėtina, kad nors ir gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, po to kai atliekamas išskaitymas vykdymo procese CPK nustatyta tvarka, patenka į skolininko banko sąskaitą, tačiau tai nepaneigia tikimybės, kad į banko sąskaitas skolininkas gali gauti jam priklausančias pinigines lėšas ir iš kitų šaltinių. Būtent dėl šios priežasties, nepriklausomai nuo atliekamų išskaitų iš gaunamo darbo užmokesčio, taikomi disponavimo lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje apribojimai. Tuo atveju, jei į sąskaitą patenka ir/ar pateko piniginės lėšos, į kurias atitinkamu laikotarpiu negalėjo (negali) būti nukreiptas išieškojimas, tai pateikus antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos (CPK 689 straipsnio 7 dalis).
Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią išieškojimą iš skolininko turto, iš fizinių asmenų vykdomas išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Minėtos straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino.
CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, našlaičių, našlių pensija, išeitinės išmokos, vienišo asmens išmoka.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Instrukcijos 101 punktas).
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnį, išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos, taip pat iš pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą išmokėtos turto dalies ar pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą išmokėto turto priešpensinio amžiaus asmeniui vykdomas Civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.
CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis).
Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5.5., 5.5.1, 5.5.2 punktais, jeigu nurodymo teikėjas, teikdamas apribojimo ar nurašymo nurodymą, turi duomenų, kad į skolininko sąskaitą, su kuria susijęs nurodymas, pervedamos lėšos, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, jis kartu su apribojimo ar nurašymo nurodymu PLAIS pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą, kuriame nurodo: neišieškomą sumą, užtikrinančią, kad kiekvieną kalendorinį mėnesį skolininkas galėtų disponuoti lėšomis, iš kurių išieškoti draudžia teisės aktai, bet ne mažesnėmis nei nurodymo pateikimo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis; sąskaitos, kuriai nustatoma neišieškoma suma, numerį. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami; jeigu tai pačiai skolininko sąskaitai pateikti keli neišieškomos sumos nustatymo nurodymai, taikoma vėliausiai pateiktu neišieškomos sumos nustatymo nurodymu nustatyta neišieškoma suma.
Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad į pareiškėjos sąskaitą spalio mėnesį buvo pervesta 2 038,76 Eur (šios lėšos gautos baigus dalyvavimą pensijų kaupime) bei 821,25 Eur darbo užmokestis, t. y. iš viso 2 860,01 Eur. Tuo tarpu iš pareiškėjos sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą spalio mėn. pervesta 237,40 Eur ir 808,67 Eur, t. y. iš viso 1 046,07 Eur. Minėta, kad antstolis privalomojo nurodymo pagrindu nuo 2025 m. gruodžio 30 d. nustatė laisvai disponuojamą lėšų sumą kiekvieną mėnesį 1 792,64 Eur, o nuo 2026 m. spalio 9 d. - 1 191,25 Eur.
Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai spalio mėn. buvo palikta nustatyta kas mėnesį laisvai disponuojama lėšų suma. Nurašytos buvo tik lėšos, kurios viršijo laisvai disponuojamą sumą. Pažymėtina, kad laisvai disponuojama suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui, o ne kiekvienam gautam pavedimui atskirai. Spalio mėn. į pareiškėjos sąskaitą pervestas ne tik darbo užmokestis, bet ir lėšos, gautos baigus dalyvavimą pensijų kaupime (2 038,76 Eur), iš kurių yra galimas išieškojimas.
Pareiškėja iš savo sąskaitos 1 798,45 Eur pervedė R. N.. Taigi pareiškėja turėjo galimybę spalio mėn. disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis ir pati pasirinko jų panaudojimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjos vardu rašomi el. laiškai antstoliui yra būtent iš R. N. paskyros (v. b. Nr. 0010/21/00905 I tomas l. 28-30, 34, 36-39, 44-47, 51-52). Tai, kad pareiškėja gavusi pinigus, iš kurių galimas išieškojimas, tą pačią dieną pervedė R. N., kelia pagrįstų abejonių dėl pačios pareiškėjos sąžiningumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos S. I. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.