- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- E1-1291-718/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00199-2026-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nuteistasis
- Lietuvos Respublikos
- Pareiškėjas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Įžanginė dalis
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis NUT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. liepos 7 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimas, kuriame nurodoma, kad buvo gauti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateikti dokumentai dėl Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio NUT1 atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje. Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu Nr. B 1773-21 NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme už mokesčių kontrolės apsunkinimą (dvi veikos), melagingą buhalterijos tvarkymą (dvi veikos). Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d. Liudijime nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu yra nesulaikytas ir yra Lietuvoje. Todėl Lietuvos kalėjimų tarnyba teikimu prašo spręsti Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis NUT1, pripažinimo ir NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. liepos 23 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės atsiliepimas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, kuriuo siūlo patenkinti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą ir pripažinti Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos piliečio NUT1 nuteisimo ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
NUT1 gynėjas advokatas Darius Pocius pateikė atsiliepimą dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriame nurodoma, jog su prašymu nuteistasis NUT1 nesutinka, nes Švedijos Karalystės teismo nuosprendžio pripažinimas ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijoje prieštarautų draudimui asmenį antrą kartą persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką – ne bis in idem principui, kadangi NUT1 dėl tų pačių, iš esmės tapačių faktinių aplinkybių jau buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pažymėjo, kad dėl tos pačios, iš esmės tapačios faktinės veiklos egzistuoja ir vėliau priimtas Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendis. Atkreipė dėmesį, jog Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismui priimant 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį, buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir ten nustatytas bei įvertintas faktines aplinkybes, nes Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjęs ir vykdomas nuosprendis buvo pateiktas Švedijos Karalystės teismui. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, baudžiamosios bylos faktinis pagrindas apėmė ne abstrakčius, o konkrečius UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos reikalavimų pažeidimus bendrovei vykdant veiklą Švedijos Karalystėje. Teismas rėmėsi Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų ir mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis ir šie duomenys buvo esminė kaltinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio faktinio pagrindo dalis. Kaip matyti iš Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, NUT1 nuteistas dėl tų pačių 2017-2019 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos reikalavimų pažeidimų, todėl darytina išvada, kad NUT1 Švedijos Karalystės teismo nuteistas už tų pačių veikų padarymą, už kurias jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo. Šiuo atveju skirtingas nusikalstamos veikos įvardijimas ar skirtingas nusikalstamų veikų požymių formulavimas tokio tapatumo nepaneigia. Tokiu būdu, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje jau buvo išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-2019 metais Švedijoje vykdytos veiklos, darbuotojų darbo užmokesčio, mokestinių prievolių, apskaitos dokumentų, kasos ir banko operacijų faktinės aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismui jau 2023 metais buvo žinoma apie Švedijos Karalystėje vykusį baudžiamąjį procesą dėl NUT1 vadovautos įmonės apskaitos tvarkymo. Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas buvo tęsiamas todėl, kad Švedijos Karalystėje dėl tų pačių aplinkybių tuo metu dar nebuvo galutinio sprendimo, o ne todėl, kad abiejų procesų faktinės aplinkybės buvo pripažintos nesusijusiomis. Tuo tarpu Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo, kuriam nuosprendžio paskelbimo dienai buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusį nuosprendį, nuosprendis grindžiamas tų pačių faktinių aplinkybių vertinimu, todėl jo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje reikštų pakartotinį NUT1 baudimą už tą pačią veiką.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-37-635/2023) NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartimi nutarta kreiptis į Švedijos kalėjimų departamentą dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio Nr. B 1773-21 pateikimo lietuvių kalba. 2026 m. rugpjūčio 17 d. gautas nuosprendžio vertimas lietuvių kalba.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. rugsėjo 21 d. gautas NUT1 gynėjo advokato Dariaus Pociaus papildomas atsiliepimas dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriame nurodoma, kad visas Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio vertimas papildomai patvirtina pirminiame atsiliepime išdėstytą poziciją, kad Lietuvos ir Švedijos baudžiamosiose bylose egzistuoja ne vien bendras dalykinis ryšys, bet esminis konkrečių materialiųjų faktinių aplinkybių sutapimas. Todėl prašo Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo netenkinti ir atsisakyti pripažinti bei vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį NUT1 atžvilgiu.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2026 m. rugsėjo 30 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės atsiliepimas dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriame nurodoma, jog gavus Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį lietuvių kalba ir su juo susipažinus, bei iš naujo įvertinus Lietuvos kalėjimų tarnybos teikimą dėl Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis NUT1, pripažinimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, siūlo atsisakyti pripažinti Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį NUT1 atžvilgiu ir atsisakyti vykdyti juo paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas prieštarautų ne bis in idem principui. Pažymėjo, kad NUT1 tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl darytina išvada, kad NUT1 Udevalos apylinkės teismo nuteistas už tų pačių veikų padarymą, už kurias jis buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo. Skirtingas nusikalstamos veikos įvardijimas ar skirtingas nusikalstamų veikų požymių formulavimas tokio tapatumo nepaneigia. Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo ( teismui nuosprendžio paskelbimo dienai buvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusį nuosprendį) nuosprendis grindžiamas tų pačių faktinių aplinkybių vertinimu, todėl jo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje reikštų pakartotinį NUT1 baudimą už tą pačią veiką.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
prašymas tenkintinas.
BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
NUT1 gynėjo advokato Dariaus Pociaus atsiliepime dėl Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodyta, jog nuteistasis NUT1 nesutinka su Švedijos Karalystėje priimto nuosprendžio vykdymu, nurodant, jog Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimas ir juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijoje prieštarautų draudimui asmenį antrą kartą persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką – non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principui, kadangi NUT1 dėl tų pačių, iš esmės tapačių faktinių aplinkybių jau buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Anksčiau minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą.
Draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą“. Sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-89-689/2020, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021, 2K-172-719/2022 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).
NUT1 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 3 dalyje (turto pasisavinimas) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu NUT1 nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Švedijos baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje (dvi veikos) ir Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo 10 straipsnyje (mokesčių kontrolės apsunkinimas) (dvi veikos). Teismas daro išvadą, kad NUT1 padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). Kaip jau anksčiau minėta, sprendžiant non bis in idem problemą, esminės reikšmės turi tik pati faktinė veika, o ne veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas. Todėl vien tai, jog NUT1 tiek Lietuvoje, tiek Švedijos Karalystėje nuteistas už teisiniu vertinimu analogiškas nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistas non bis in idem principas. Šiuo aspektu reikšmės turi tik pati faktinė veika, todėl būtina įvertinti, ar pažeidimai, už kuriuos NUT1 buvo nuteistas dviejose valstybėse, iš esmės buvo tie patys.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog NUT1 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, jog būdamas NUT1 individualios įmonės, 2017-11-07 pertvarkytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininku, ir nuo 2017-11-07 UAB direktoriumi, vykdydamas vadovo pareigas, būdamas atsakingas už ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-12-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. netvarkyto atskaitingo asmens (savininko) avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų (skolų tiekėjams ir biudžetui) apskaitos, dėl 2018 m. – 2019 m. netvarkytos kasos pajamų ir išlaidų apskaitos, netvarkytos buhalterinės sąskaitos „Įsipareigojimai direktoriui“ apskaitos, netvarkyto atskaitingo asmens avansu gautų lėšų panaudojimo, netvarkytos įsipareigojimų (skolų tiekėjams, biudžetui, skolų darbuotojams ir kitų skolų) apskaitos, netvarkytos sąnaudų apskaitos, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. Be to, NUT1 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Šiais veiksmais NUT1 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Tuo tarpu Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad NUT1 atstovavo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinės adresas buvo Udevala ar kita Švedijos vieta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užsienio šalies juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą Švedijoje filialo pavidalu. NUT1 buvo atsakingas už tai, kad bendrovės prievolė vesti apskaitą būtų vykdoma pagal Švedijos buhalterijos įstatymą. NUT1 nesilaikė bendrovės pareigos vesti apskaitą, kadangi nevedė pastovios bendrovės veiklos įvykių apskaitos ir saugiai nelaikė apskaitos informacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo atskiros apskaitos, skirtos veiklai Švedijoje, kuri būti atskirta nuo kitos bendrovės apskaitos ir būtų laikoma Švedijoje. Apskaita buvo vedama su trūkumais dvejus finansinius metus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Dėl nepakankamos apskaitos, vadovaujantis vien apskaita, nebuvo galima vertinti verslo eigos. Be to, dėl anksčiau minėtos nusikalstamos veikos, t.y. dėl nepakankamai vedamos apskaitos, kilo grėsmė, kad valstybinės institucijos kontrolės veikla, paskaičiuojant iš išskaitant mokesčius ar įmokas, galėjo būti stipriai apsunkinta. Šiais veiksmais NUT1 padarė nusikalstamas veikas, numatytas Švedijos baudžiamojo kodekso 11 skyriaus 5 straipsnio 2 pastraipoje (sunkus melagingas buhalterijos tvarkymas) (dvi veikos) ir Švedijos mokestinių pažeidimų įstatymo 10 straipsnyje (mokesčių kontrolės apsunkinimas) (dvi veikos).
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog NUT1 nuteistas už iš esmės skirtingas nusikalstamas veikas. Sutiktina, jog NUT1 nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su tos pačios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu laikotarpiu – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą. Tačiau Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo vertinimu, NUT1 buvo atsakingas už tai, kad būtų vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos pareiga remiantis Švedijos buhalterijos įstatymu, tačiau šios pareigos nesilaikė, kadangi nevedė pastovios bendrovės veiklos įvykių apskaitos ir saugiai nelaikė apskaitos informacijos. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo atskiros apskaitos, skirtos veiklai Švedijoje, kuri būtų atskirta nuo kitos bendrovės apskaitos ir būtų laikoma Švedijoje. Dėl nepakankamos apskaitos nebuvo galima vertinti verslo eigos, o sąmoningas visiškas apskaitos vedimo pareigos nesilaikymas sukėlė grėsmę, kad valstybinės institucijos kontrolės veikla, paskaičiuojant ir išskaitant mokesčius ar įmokas, galėjo būti stipriai apsunkinta (Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. 10 ir 11 puslapiai). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu konstatuota, jog NUT1 individualios įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nesilaikant teisės aktais nustatytų reikalavimų, tiek mokant neoficialų darbo užmokestį, tiek įmonės, o vėliau bendrovės pajamas, išlaidas bei kitus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas tinkamai neįtraukiant į apskaitą, neįtraukiant į buhalterinę apskaitą, dėl to dėsningai ir logiškai atsirado pasekmės, tai yra dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kaltinamasis NUT1 veikė tyčia ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio 81 punktas). Teismas pažymi, jog apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nesilaikant teisės aktais nustatytų reikalavimų Lietuvos Respublikoje ir buhalterinės apskaitos vedimo pareigos nesilaikymas vykdant juridinio asmens veiklą Švedijos Karalystėje, nėra iš esmės tapačios nusikalstamos veikos. Taigi, NUT1 Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas ne dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendyje konstatuota, kad įmonei vykdant veiklą užsienio valstybėje, atitinkami mokesčiai pagal tarptautinius susitarimus, mokami toje valstybėje, tačiau ši aplinkybė neatleidžia įmonės nuo pareigos tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sumokėti Lietuvos Respublikoje privalomus mokėti mokesčius. Iš to kyla, jog Lietuvoje įregistruota įmonė, vykdydama veiklą užsienio valstybėje, šiuo atveju Švedijos Karalystėje, be kita ko, nėra atleidžiama nuo pareigos vykdyti buhalterinę apskaitą pagal tos valstybės nacionalinę teisę ir sumokėti toje valstybėje privalomus mokėti mokesčius. Asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn skirtingose valstybėse, negali pateisinti šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą non bis in idem principu.
Būtina pažymėti, jog tiek iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, tiek iš Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas žinojo apie atliekamą tyrimą NUT1 atžvilgiu Švedijos Karalystėje, žinojo ir apie surašytą kaltinamąjį aktą ir bylos perdavimą nagrinėti teismui. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, jog byla neišnagrinėta, konstatavo, jog vien kaltinamojo akto surašymas ir bylos nagrinėjimas Švedijos Karalystėje nėra procesinė kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti nuosprendį Lietuvos Respublikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio 84 punktas). Tuo tarpu Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismas, žinodamas apie įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą savo veiklą vykdė Švedijoje. Tokia veikla turi būti vykdoma filialo pavidalu, o apskaita turi būti Švedijoje. Todėl teisinis procesas Lietuvoje šioje byloje neturi reikšmės kaltės klausimo svarstymui (Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. 10 puslapis). Teismams buvo žinoma apie abiejose valstybėse vykstančius baudžiamuosius procesus NUT1 atžvilgiu, tačiau jie konstatavo, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra kliūčių nagrinėti baudžiamąsias bylas ir priimti galutinius sprendimus, ir asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas neturi pagrindo sutikti, jog Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeistų non bis in idem principą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės: nėra pagrindo spręsti kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir (ar) laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas NUT1, laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad NUT1 naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai, t.y. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistasis asmeniškai dalyvavo šį klausimą nagrinėjant teismuose; taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo NUT1 paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Nors nuteistasis NUT1 nesutinka su Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad nuteistojo NUT1 nesutikimus su tuo, jog jo atžvilgiu Švedijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsniu, 9 straipsniu, BPK 365 ir 365⁵ straipsniu, Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirta 1 vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal Švedijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Be to, Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu be laisvės atėmimo bausmės NUT1 atžvilgiu priimtas draudimas užsiimti ūkine komercine veikla trejus metus.
Kaip jau anksčiau minėta, NUT1 padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Švedijos Karalystėje, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 4 metų.
Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu NUT1 paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 4 metų ribos, bet yra didesnė nei minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo riba. Atsižvelgiant į tai, siekiant, kad suderinta bausmė ir jos trukmė kuo labiau atitiktų Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bei suderinus šią bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, NUT1 paliktina jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, 2014 m. lapkričio 13d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1322„Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Pripažinti Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį Nr. B 1773-21, kuriuo NUT1 nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
NUT1 Švedijos Karalystės Udevalos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu Nr. B 1773-21 paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalimi, nustatant jam suderintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę jį apskųsti informuoti nuteistąjį, jo gynėją bei prokurorą.
Bausmę pradėti vykdyti nutarčiai įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šią teismo nutartį, NUT1 pradės atlikti laisvės atėmimo bausmę (ar bus sulaikytas).
Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kartu su patvarkymu vykdyti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir gauto liudijimo kopija išsiųsti policijos įstaigai, kurios veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta, šių dokumentų nuorašus taip pat išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui ir Lietuvos Kalėjimų tarnybai.
Apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.