Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, SUA2 , dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose (duomenys neskelbtini) d. gautas pareiškėjų PRS1 ir PRS2 pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškėjų motinos tėvai buvo (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų senelė) turėjo brolį (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini), jų tėvai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (abu mirę). (duomenys neskelbtini) vaikų neturėjo.

PRS1 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pagal Dovanoji sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1/2 dalį šių pastatų: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis minėtų pastatų priklauso pareiškėjų senelės (duomenys neskelbtini) broliui, (duomenys neskelbtini), kuris įpėdinių neturėjo ir jo vardu vis dar yra registruotas nekilnojamasis turtas.

(duomenys neskelbtini) vaikų neturėjo, jo tėvai yra mirę, ir jis kartu su pareiškėjų motina (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai tvirtina, kad jų motina (duomenys neskelbtini) priėmė dėdės, (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti po jo mirties. Mums žinoma, kad kai mirė (duomenys neskelbtini), motina apsigyveno visame name, motina rūpinosi viso namo būkle, jį šildė, dengė visas išlaidas susijusias su namo išlaikymu, taip pat prižiūrėjo gyvenamajam namui priklausančius priklausinius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Jeigu nėra testamento ir įstatyminių įpėdinių arba jie negali paveldėti, atsisakė ar nepriėmė palikimo, paveldi Lietuvos valstybė (CK 5.62 straipsnis). Aptartų normų nuostatos teikia pagrindą išvadai, kad CK 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą; nesant įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų, mirusio asmens turtą paveldi valstybė.

CK 5.11 straipsnio 1 dalyje įvardinta, kad įpėdinių pagal įstatymą eilės yra tokios : pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Pareiškėjai pagal teismui pateiktus giminystės ryšį įrodančius dokumentus įrodo kad jų mama (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukterėčia. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų mama (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus, nagrinėjamoje byloje I-III eilės įpėdinių nėra. Į VI eilę patektų (duomenys neskelbtini) tėvo ir motinos brolių bei seserų vaikai, tačiau tokių nėra. Taigi, pagal byloje pateiktą informaciją, palikimą priimti galėjo tik IV eilės įpėdinis (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo mirusi anksčiau nei palikėjas (duomenys neskelbtini) arba, V eilės įpėdinis galėjo būti (duomenys neskelbtini) (pareiškėjų ir suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) mama). Pastaroji mirusi (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja nuosavybės teise, dovanojimo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) įgijo 1/2 dalį šių pastatų: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Kita 1/2 dalis minėtų pastatų priklauso pareiškėjų senelės (duomenys neskelbtini) broliui, (duomenys neskelbtini).

Vertinant įrodymų tikimybių pusiausvyrą, teismas priima sprendimą tos šalies naudai, kurios versija įtikimesnė, remiantis pateiktais įrodymais. Taigi šioje situacijoje įvertinus tarp pareiškėjų ir įvardintų mirusių asmenų giminystės ryšį, tai, kad pareiškėju mama yra V eilės įpėdinis po (duomenys neskelbtini) mirties, kad abu valdė nuosavybės teise po ½ nekilnojamojo turto masyvą, labiau tikėtina nei netikėtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjų mama toliau prižiūrėjo visa bendrą nekilnojamojo turto masyvą, jame apsigyvendama, jį tvarkydama ir prižiūrėdama iki savo mirties, o savąją dalį dovanojo pareiškėjai.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) su prašymu įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama/tęsdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjai galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , po (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jo atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.