Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-15443-1032/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
2YT-15443-1032/2026
Teisminio proceso Nr.
2-6-3-15130-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
K. B., L. B., valstybinė įmonė „Turto bankas“, VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-15443-1032/2026Teisminio proceso Nr. 2-6-3-15130-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; (S) 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. B., L. B., valstybinė įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiniu valdymu priėmė ir valdo sutuoktinė R. B..

Pareiškėja patikslintame pareiškime (DOK-94368) nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras S. B.. Mirusiojo S. B. įpėdiniai pagal įstatymą yra sutuoktinė pareiškėja, mirusiojo sūnus ir dukra L. B. ir K. B.. S. B. paveldimą turtą sudaro 469/3148 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnio nuostatas, S. B. žemės sklypo dalį pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėtų R. B., L. B. ir K. B.. Pareiškėja dėl vyro palikimo į notarų biurą nesikreipė, nes neturėjo pakankamai teisinių žinių apie paveldėjimo procedūrą. Nekilnojamasis turtas viešame registre užregistruotas jos vardu, jai nekilo jokių kliūčių valdyti, S. B. žemės dalį. Pareiškėja po sutuoktinio S. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti sutuoktinio turtą. Pareiškėja gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, kur gyveno kartu su sutuoktiniu, mokėjo visus komunalinius, naudojosi sutuoktinio ir savo pirktais namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, žemės sklypo gerbūvį. Pareiškėja norėdama parašyti testamentą sužinojo, kad yra nesusitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Norint gauti, po savo vyro S. B. mirties, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, būtina nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja faktiškai pradėjusi valdyti savo mirusiojo sutuoktinio S. B. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį valdė kaip savo, palikimą priėmė. Suinteresuoti asmenys taip pat per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl paveldėjimo klausimų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo K. B. pateikė patikslintą atsiliepimą (DOK-57859) į patikslintą pareiškimą (DOK-94368). Patikslintame atsiliepime nurodė, kad į po S. B. mirties likusį palikimą nepretenduoja, jokių savarankiškų turtinių ar paveldėjimo reikalavimų šioje byloje neturi ir ateityje šioje byloje jų nereikš. Neprieštarauja, kad teismas pareiškėjos R. B. pareiškimą tenkintų ir nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. po S. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo L. B. pateikė patikslintą atsiliepimą (DOK-98473) į patikslintą pareiškimą (DOK-94368). Patikslintame atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo laikosi neutralios pozicijos dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir prašo teismo šį klausimą spręsti įvertinus visų byloje esančių aplinkybių bei įrodymų visumą. Patikslintame atsiliepime nurodo, kad vien tai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau naudojasi tam tikru turtu, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti palikimo priėmimo faktą, nei pagrindas jį paneigti. Esminę reikšmė turi tai, kokį turtą sudarė palikimas ir ar pareiškėjos veiksmai objektyviai patvirtina jos valią perimti būtent šį palikėjo turtą kaip savo. Suinteresuoto asmens nuomone, gyvenimas gyvenamajame name, komunalinių mokesčių mokėjimas ar namo vidaus priežiūra gali būti vertinami tik tiek, kiek iš kitų byloje esančių aplinkybių galima nustatyti jų sąsają su palikėjo turtinės dalies perėmimu. Suinteresuoto asmens teigimu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, pirmiausia turėjo būti nustatyta kiekvieno sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant lygių dalių prezumpcijai, S. B. priklausiusi šio turto dalis sudaro 469/3148, o likusi 469/3148 dalis priklauso pareiškėjai kaip jos pačios nuosavybė, o ne kaip paveldėtas turtas. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjos prašymo pagrįstumas turi būti vertinamas ne pagal jos naudojimosi visu nekilnojamuoju turtu apskritai, o pagal tai, ar byloje esantys įrodymai leidžia nustatyti, kad po S. B. mirties pareiškėja atliko konkrečius aktyvius veiksmus, objektyviai patvirtinančius jos valią priimti būtent šią palikimo dalį kaip savo turtą. Bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta R. B. ir S. B. santuoka. Iš VĮ „Regitrų centras“ Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, jog suinteresuoti asmenys L. B. ir K. B. yra S. B. vaikai. Į bylą pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad mirusiojo S. B. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Taip pat iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) R. B. vardu nuosavybės teisė įregistruota į 469/1574 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad minėtą žemės sklypo dalį ji ir jos sutuoktinis įgijo santuokos metu, todėl ši turto dalis, pareiškėjos teigimu, buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Mirus S. B., jo sutuoktinė R. B. turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Nors R. B. pagal įstatymą turėjo tiesę į S. B. palikimą, tačiau po jo mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas S. B. palikimo nepriėmė. Taigi paveldėjimo byla neužvesta (CBP-15078 pareiškimo priedai).

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

Bylos duomenimis po S. B. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (pareiškėja gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, kur gyveno kartu su sutuoktiniu, mokėjo visus komunalinius, žemės mokesčius, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kt.) (CPK 177, 185 straipsniai).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo S. B. turtą pagal įstatymą, tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Pareiškėja visą laikotarpį gyvena tame pačiame nekilnojamame turte, kur gyveno kartu su sutuoktiniu, moka visus komunalinius mokesčius, žemės mokesčius ir toliau rūpinasi turtu, jo gerbūviu ir valdo jį kaip savo. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad R. B. po S. B. mirties faktinio valdymo būdu – naudojimosi paveldimu nekilnojamuoju turtu, kilnojamuoju turtu, t.y. namų apstatymo reikmenimis, žemės sklypų gerbūvio tvarkymu bei jų priežiūra, mokesčių mokėjimu, priėmė visą sutuoktinio S. B. palikimą (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. B., priėmė po savo sutuoktinio S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė