Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po savo motinos L. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai L. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurios metu jiems gimė du sūnūs: pareiškėjas V. M. ir jo brolis V. M.. Motina L. M. mirė (duomenys neskelbtini) tačiau jos vardu vis dar yra registruotas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2005 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 825. Po motinos mirties nei pareiškėjas, nei jo brolis laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl tiksliai nežinojo, kad yra konkretus įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti, be to, buvo klaidingai pasiskaitęs apie įgyjamąją senatį, kad daugiau nei 10 metų valdant turtą, kuris niekam nepriklauso, ir jį nuolat prižiūrint bei tvarkant, prižiūrimas turtas pereina automatiškai tam asmeniui, kuris juo rūpinosi. Pareiškėjas laikė, kad nekilnojamasis turtas po motinos L. M. mirties ir toliau priklauso jam pilna apimtimi, į jokią įstaigą papildomai kreiptis nereikia. Tik visai neseniai sužinojo, kad jis privalėjo per tris mėnesius po motinos mirties kreiptis į notarą, nes toks turtas įpėdiniui atitenka pagal paveldėjimo teisinius santykius, o ne pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjo teigimu, jis nurodytąjį savo motinos L. M. turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuo pat velionės mirties iki šios dienos prižiūri ir valdo kaip savo turtą. Be to, šis žemės sklypas yra pareiškėjo senelių žemė, todėl pareiškėjui turi didelę vertę ne tik iš materialinės, bet ir iš prisiminimų pusės. Tačiau nurodytasis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, jo plotas – 2.1000 ha, o miško žemės plotas – 1.8400 ha, įregistruotas Miškų valstybės kadastre, ir toks turto faktinis valdymo įrodinėjimas yra apsunkintas, nes pareiškėjas negali teismui pateikti komunalinių mokėjimo ar kitų dokumentų, kurie būtų faktinio valdymo tinkamais įrodymais. Pareiškėjo tvirtinimu, jis prižiūrėjo velionės žemės sklypą, valydamas mišką, samdė vietinius ūkininkus, kurie su traktoriumi išveždavo šiukšlės iš miško, pats išpjaudavo iš miško sausuolius ar kitus medžius. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra netoli nuo velionei priklausančio miško, todėl pareiškėjui nereikia įveikti didelių atstumų, kad jis galėtų prižiūrėti šį vis dar motinai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjo teigimu, jis nepertraukiamai valdo savo motinos L. M. turtą, jį prižiūri, tvarko ir atlieka kitus veiksmus, siekdamas jos ir savo turtą išsaugoti. Kitas velionės L. M. sūnus V. M. (pareiškėjo brolis), pareiškėjo žiniomis, šiam pareiškimui neprieštarauja ir su juo sutinka. Kadangi pareiškėjas po savo motinos mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, praleidęs 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjos turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad L. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. M. (pareiškėjas), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. M.. Pareiškėjo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), motina L. M. mirė (duomenys neskelbtini)

Iš teismui pateikto Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2026 m. rugpjūčio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog po pareiškėjo motinos L. M. mirties yra likęs palikimas (nekilnojamasis turtas): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos L. M. vardu (įregistravimo pagrindas – 2005 m. kovo 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 825).

Duomenų, kad notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus L. M., byloje nėra. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog L. M. testamento nebuvo surašiusi, po jos mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad palikėja L. M. paliko turtą, o testamento nebuvo surašiusi. Pareiškėjas, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. likusį turtą – žemės sklypą (mišką), valdė, naudojo, prižiūrėjo ir ligi šiol jį valdo, prižiūri, valo mišką, samdo ūkininkus šiukšlių iš miško išvežimui, pats išpjauna iš miško sausuolius, kitus medžius. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad jis nuosekliai siekė įgyti turtines teises į motinos paliktą turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, prižiūrėjo ir šiuo metu jį valdo, rūpinasi ir prižiūri, tokie jo veiksmai prilyginami faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, pareiškimo teiginiai yra nuoseklūs ir logiški, aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškimu abejoti, nenustatyta. Kitas galimas L. M. įpėdinis,

t. y. suinteresuotas asmuo mirusiosios sūnus V. M. prieštaravimų pareiškimo tenkinimui nereiškė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad, įrodymų vertinimo prasme, nėra pagrindo pareiškėjo išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinti kaip nepatikimų ar jais nesivadovauti. Pripažįstama, kad pareiškėjas V. M. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jo paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po motinos L. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. M., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.