Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Teisme (duomenys neskelbtini) d. gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė pripažįsta ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį. Atsakovei yra žinomos ieškinio pripažinimo pasekmės. Pažymėjo, jog nepavyko sudaryti taikos sutarties su ieškovu, nes nesutaria dėl mokėtino pradinio mokėjimo ir išdėstymo terminų. Dėl nuostolingos veiklos prašo teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

Teisme (duomenys neskelbtini) d. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašytiniai paaiškinimai į atsakovės prašymą, kuriuose nurodė, jog su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nesutinka. Atkreipia dėmesį kad, sprendžiant klausimą dėl priteistos sumos išdėstymo, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Pažymi, kad nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą. Nurodo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis turi būti itin sunki ne tik žalos priteisimo momentu, bet ir turi turėti ilgalaikį pobūdį. Pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jo turtinė padėtis yra sunki bei turi ilgalaikį pobūdį. Ieškovas paaiškina, kad atsakovas turėjo galimybę apdrausti jo naudojamą transporto priemonę ir išvengti pareigos atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, bet jis ignoravo privalomai žinotinus Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo reikalavimus, t. y. sąmoningai prisiėmė galimos žalos atsiradimo riziką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) dėl nenustatyto asmens, vairavusio atsakovės valdomą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys, jog automobilis (duomenys neskelbtini) , priklauso „(duomenys neskelbtini)“, automobilio naudotojas atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas byloje pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala eismo įvykio metu, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Taigi eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 36506,65 DKK sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovė, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 36506,65 DKK (4890,44 EUR). Ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtą 4890,44 Eur sumą.

Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir/arba įvykdė sutartą prievolę, nėra (CPK 176-179 straipsniai).

Dėl skolos priteisimo.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalis).

Padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas pagrindė eismo įvykio metu nukentėjusio asmens pranešimu, transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimu, ieškovo mokėjimo nurodymais.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą,

Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovė neįvykdė pareigos apdrausti jo vardu įregistruotos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju ieškovui, kompensavusiam išmokėtą išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas savo reikalavimus pagrindė tinkamais įrodymais, byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė padengė ieškovui atsiradusius nuostolius, nėra. Atsakovė žalos fakto, dydžio ir savo atsakomybės už žalos padarymą neginčija, reikalavimus pripažįsta, todėl 4890,44 Eur skola priteisiama ieškovui iš atsakovės.

Be pagrindinės prievolės ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki eismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 298,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 110,00 Eur žyminis mokestis ir 188,18 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo mokėjimo dalimis.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas pažymi, kad pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims (šiuo atveju atsakovei) (CPK 12, 42, 178 straipsniai).

Atsakovė prašo dėl nuostolingos veiklos išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių jos turtinę padėtį.

Ieškovas su atsakovės prašymu nesutiko, nurodė, kad neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, t. y. priteistos sumos išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant priteistą sumą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Pažymi, kad nevienoda šalių turtinė padėtis nelaikytina svarbia aplinkybe, lemiančia teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą.

Teismo vertinimu, byloje nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog dėl nuostolingos veiklos, negali būti pagrindu sprendimo vykdymo išdėstymui, nes tokios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Tai, kad atsakovei kyla sunkumų atsiskaityti su ieškovu, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes teismo sprendimo išdėstymui.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie sunkią atsakovės finansinę padėtį, kuri leistų teismui, nepažeidžiant šalių interesų balanso ir sąžiningumo principų, išdėstyti sprendimo vykdymą, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šis jos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4890,44 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimties eurų 44 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

298,18 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.