Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei, dalyvaujant pareiškėjui D. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 68-ANR_N-368-2026 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2026 m. liepos 24 d. nutarimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl gauto D. A. pareiškimo, kuriame nurodyta, kad 2026 m. liepos 10 d. 09.45 val. V. T. grasino, jam dirbant savo sode, mesti į jį su plyta. V. T. jau buvo užsimojęs, tik aukštos pertvaros dėka jis buvo apsaugotas nuo smūgio. Toliau V. T. jį plūdo įvairiausiais keletą kartų teisto recidyvo žargono žodžiais, elgėsi labai agresyviai, visą laiką spjaudė ant jo sode augančių gėlių bei, atsirėmęs į tvorą, mėtė nuorūkas į jo sodo teritoriją. Raginamas pasišalinti nuo jo teritorijos ir tvoros, V. T. to nedarė. Nutarime nurodyta, kad nuvykus į nurodytą vietą ir pabendravus su V. T. žmona V. T., pastaroji nurodė, kad neįvyko jokio konflikto. V. T. einant pro D. A. sklypo tvorą, pats D. A. užkalbino V. T., nes D. A. nepatiko, jog vaikštoma šalia jo teritorijos. Jiems pabendravus, abu išsiskirstė į skirtingas puses. Taip pat pabendravus su V. T. kaimyne S. G., ši minėjo, jog V. T. nėra konfliktiškas žmogus, gerai sutaria ir nėra buvę jokių problemų. Peržiūrėta D. A. atsiųsta nuotrauka, kurioje užfiksuotas prie tvoros stovintis asmuo, kaip D. A. nurodė - V. T.. Atliekant pareiškimo tyrimą nustatyta, jog V. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalies požymių, todėl esant šioms aplinkybėms tikslinga administracinę teiseną nutraukti. Skundu D. A. prašo panaikinti Institucijos 2026 m. liepos 24 d. nutarimą ir grąžinti bylą ikiteisminio tyrimo vykdymui. Skunde nurodyta, kad tyrimas atliktas tyčia tendencingai ir itin aplaidžiai: S. G. yra įtariamojo V. T. artima giminaitė - ištekėjusi už įtariamojo sūnėno ir gyvenanti tame pačiame name kaip ir įtariamasis. Įtariamasis yra recidyvas, baustas kelis kartus, niekur nedirbantis, nuo vaikystės visame kaime puikiai žinomas kaip agresyvus banditas. Tyrėjai telefonu buvo apie tai pasakyta, bet šį tyrimą vykdė tendencingai. Jai buvo nurodyta apklausti kaimo seniūnaitį ir kitus kaimynus, kurie gali jį apibūdinti objektyviau nei tariamojo giminaitė, gyvenanti po vienu stogu su įtariamuoju. Toks „tyrimas“ tik skatina recidyvo veiksmus ateityje. Institucija atsiliepime nurodė, kad D. A. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2026 m. liepos 24 d. nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, V. T. veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalies, požymių, kadangi nėra objektyvių duomenų apie tai, jog dėl jo kaltės buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (sutrikdytas eismas, nutrauktas darbo procesas). ANK 566 straipsnis „Administracinių nusižengimų teisenos principai“ reglamentuoja, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, principais. ANK 567 straipsnis „Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas“ reglamentuoja, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis minėtomis ANK nuostatomis, darytina išvada, jog surinktoje medžiagoje nėra pakankamai požymių, numatytų ANK 481 straipsnyje, kad V. T. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio l dalyje (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), nutraukta taikant ANK 565¹ straipsnio l dalį (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Teismo posėdžio metu D. A. skundo reikalavimus palaikė, nurodė, kad nuo pat jo vaikystės vyksta konfliktai tarp jo šeimos ir T. šeimos. V. T. gyvena kitoje gatvės pusėje. Konkrečiai tarp jo ir V. T. konfliktai vyksta dėl šiukšlių metimo, jis ne kartą yra sakęs jam dėl to. Jis pats matė, kaip V. T. metė šiukšles į jo sodybą, šiukšlių buvo ne daug, dvi saujelės. Kai jis pjovė žolę, matė primėtytų nuorūkų. Nei jis, nei pas jį besilankantys asmenys yra nerūkantys, o V. T. rūko. V. T. neturi pagarbos aplinkiniams. Jis pats toje sodyboje negyvena, tik kartais parvyksta iš užsienio, tačiau jo sodyboje gyvena kitas asmuo, kuris buvo įsivėlęs į muštynes su V. T., be to, V. T. ne kartą buvo įsibrovęs į jo sodybą, policija yra tai užfiksavusi. Šis konfliktas įvyko 2026 m. liepos 10 d. 09.45 val. Jis ėjo pro savo ūkinį pastatą ir pamatė padėtą cigarečių pakelį. Pro tą vietą vaikšto tik V. T.. Jis liepė jam susirinkti šiukšles. V. T. rado plytgalį ir juo grasino jam. Nuotrauka daryta konflikto metu. Jis galvojo, kad įjungė kamerą, tačiau pasirodo, kad tik padarė nuotrauką. Nuotraukoje plytgalio nesimato, ten matosi, kad V. T. stovi jo sklypui priklausančioje teritorijoje. Takas yra visiems prieinamas. V. T. spjaudė ant gėlių, kurios matosi nuotraukoje. Koks atstumas iki gėlių nuo tvoros, jis nežino. Paties įvykio niekas nestebėjo ir nematė, nes yra kaimo vietovė. Konfliktai vyksta ir tarp jo bei V. T. giminaitės S. G., kuri gyvena viename name su V. T., dėl to, kad S. G. pasistatė ant jo sklypo ūkinį pastatą, be to, ji neturi valymo įrengimų ir „kakoja“ į kibirą bei ryte turinį išpila šalio jo sklypo ribos. Kitas ginčas tarp jų kilo, kai jis naikino seną sodą ir buvo išsikvietęs medžių smulkintuvą, tas asmuo su smulkintuvu pravažiavo per S. G. sklypo 30 cm ruožą, o ši iškvietė policijos pareigūnus, jis 30 minučių turėjo aiškintis su pareigūnais dėl to.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Šio kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

D. A. teismo posėdyje paaiškino, kad paties įvykio niekas nestebėjo ir nematė, jis galvojo, kad įjungė telefono vaizdo kamerą ir filmuoja V. T. veiksmus, tačiau pasirodė, kad tik padarė nuotrauką. Tiriant minėtą D. A. pateiktą nuotrauką, D. A. nurodė, kad joje plytgalio niekur nesimato, ten matosi tik tai, kad V. T. stovi jo sklypui priklausančioje teritorijoje. Teismo nuomone, šioje byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių D. A. nurodytas konflikto aplinkybes, todėl įvertinus labai įsisenėjusį D. A. ir V. T. šeimų konfliktą ir tai, kad nėra pateikta duomenų apie policijos anksčiau tarp šių asmenų užfiksuotus panašius konfliktus, teismas daro išvadą, kad V. T. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti Institucijos 2026 m. liepos 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. A. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. nutarimą nepakeistą ir D. A. skundo netenkinti. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.