Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai PRS1 ir PRS2 kreipėsi į teismą prašydami bendru sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą tarp PRS1 ir PRS2 (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtinti patikslintą 2026 m. kovo 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir po santuokos nutraukimo palikti pavardes – PRS1 ir PRS2.

Nurodė, jog gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusios KTA1, kuri yra pilnametė, jai išlaikymas nereikalingas, ir (duomenys neskelbtini) gimusio KTA2, kuris yra nepilnametis, todėl spręstini klausimai dėl jo gyvenamosios vietos, išlaikymo teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Santuokoje pragyveno daugiau nei 18 metų, tačiau pripažįsta, kad jų šeima iširo – jie nesutaria, skirtingai vertina šeimos ir gyvenimo vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Šiuo metu gyvena atskirai, PRS1 su dukra KTA1 gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėja PRS2 su sūnumi KTA2 nuo 2026 m. vasario 1 d. gyvena jos motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad jiems sugyventi šeimoje daugiau nepavyks, santuoka iširo ir nutrauktina bendru sutikimu, nenustatant termino susitaikyti. Pareiškė, kad yra visos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. sprendimu PRS1 ir PRS2 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 124, nutraukė bendru sutuoktinių sutikimu; patvirtino PRS1 ir PRS2 2026 m. kovo 9 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

Yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, tai patvirtina santuokos liudijimas, teismui yra pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs.

Byla nagrinėtina iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas, nes sutuoktiniai jau kurį laiką kartu bendrai nebegyvena, be to, abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai kreditorius informavo apie ketinimą nutraukti santuoką bei įsipareigojimų vykdymą po santuokos nutraukimo.

Pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptartos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalaujamą turinį. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išdėstytos sąlygos iš esmės atitinka sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tokia sutartis tvirtintina.

Pareiškėjų prašymu paliktinos pavardės: PRS2 – PRS2, PRS1 – PRS1. Pareiškėjai 2026 m. kovo 9 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė turto padalijimo, tarpusavio bei vaikų išlaikymo ir kitus klausimus, ginčo tarp pareiškėjų šiais klausimais nėra (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Šalių pateiktos Sutarties tekstas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais (techninio pobūdžio) pakeitimais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas PRS1 prašo priimti naujus įrodymus; panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Po sprendimo priėmimo pareiškėjas pastebėjo neįprastą pareiškėjos elgesį, kuris sukėlė įtarimus, kad nepilnametis KTA2 gali nebūti pareiškėjo biologinis sūnus. Pareiškėjas su sūnumi nuvyko į UAB „Denera“, kurioje iš pareiškėjo ir KTA2 buvo paimti biologiniai mėginiai. Remiantis šiais mėginiais UAB „Unge“ pateikė teismo medicinos specialisto išvadą Nr. DEN 0015/26, kad pareiškėjas nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, patvirtinančius faktą, kad pareiškėjas nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas.

Pareiškėjas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos pasekmių, nežinojo, kad jis nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas, ir prisiėmė įsipareigojimus dėl jo išlaikymo, bendravimo su juo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Tai esminis pareiškėjo suklydimas, nes ši informacija jam buvo objektyviai nežinoma ir turėjo esminę reikšmę sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Šiuo atveju nauja esminė aplinkybė, kurios pareiškėjas nežinojo, kilo dėl kitos šalies – pareiškėjos (sutuoktinės) nesąžiningumo.

Teismas sprendimą grindė CK normomis, reglamentuojančiomis tėvų teises ir pareigas vaikui (CK 3.155 ir 3.192 straipsniai), tačiau šias normas pritaikė akivaizdžiai netinkamai, nes jos gali būti taikomos tik asmenims, kuriuos su vaiku sieja teisinis tėvystės ryšys. Paaiškėjus, jog pareiškėjas nėra biologinis nepilnamečio KTA2 tėvas, jis negali būti laikomas tinkamu subjektu spręsti klausimus dėl vaiko išlaikymo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1–2.3 punktai prieštarauja tiek pareiškėjo, tiek ir nepilnamečio KTA2 teisėms ir teisėtiems interesams.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3 .3 straipsnio l dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Nepilnamečio vaiko interesas yra žinoti savo tikrąjį tėvą, su juo bendrauti ir gauti išlaikymą, o ne būti siejamam su asmeniu, su kuriuo nesieja biologinis ir teisinis ryšys, todėl susiklosčiusi situacija ne tik neužtikrina vaiko teisių apsaugos, bet ir jas iškreipia.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Pareiškėjas PRS1 kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2026 m. balandžio 3 d. DNR tėvystės ataskaitą; 2026 m. balandžio 24 d. UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvadą Nr. DEN 0015/26. Pateiktais įrodymais pareiškėjas grindžia naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog pareiškėjas, pasirašydamas sutartį dėl santuokos pasekmių, nežinojo, kad jis nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas, ir prisiėmė įsipareigojimus dėl jo išlaikymo, bendravimo su juo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų datą, taip pat vertindamas naujo įrodymo turinį, mano, kad šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, jis susijęs su nagrinėjama byla, jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šalys turėjo galimybę su juo susipažinti, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė pareiškėjų PRS1 ir PRS2 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino pareiškėjų patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjas PRS1 apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nežinojo, kad jis nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas, ir prisiėmė įsipareigojimus dėl jo išlaikymo, bendravimo su juo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Nurodo, kad tai yra esminis pareiškėjo suklydimas, nes ši informacija jam buvo objektyviai nežinoma ir turėjo esminę reikšmę sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Sutuoktiniai supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus ir kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą supaprastinto proceso tvarka bylą nagrinėjantis teismas negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio. Turto pasidalijimas, nustatant, kam ir kuri dalis sutuoktinių turto atitenka, kai santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Tačiau pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).

Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, sprendimui, šalių turtinių santykių reguliavimui turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, kurios gali būti keičiamos tik įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais, tokius pakeitimus įvertinus ir patvirtinus teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjai ar vienas iš jų, manydami, jog santuokos nutraukimo sutarties sąlygos dėl turto padalijimo ir tarpusavio šalių atsiskaitymo nėra aiškios, tik kreipdamiesi į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą gali atlikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų koregavimą, kadangi tik teismo įvertintas susitarimas, atsižvelgiant į susitarimo objektą, galėtų ateityje sukelti šalims teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis gali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

Kaip matyti, pareiškėjai PRS1 ir PRS2 kreipėsi į teismą prašydami bendru sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą tarp PRS1 ir PRS2 (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtinti patikslintą 2026 m. kovo 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nustatytos visos CK 3.51 straipsnyje sąlygos, taip pat į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptartos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalaujamą turinį, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino pareiškėjų patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šiuo atveju apeliaciniu skundu apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus, taip pat įrodymus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus: pareiškėjas pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nežinojo, kad jis nėra nepilnamečio KTA2 biologinis tėvas; tai yra esminis pareiškėjo suklydimas, nes ši informacija jam buvo objektyviai nežinoma; sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1–2.3 punktai prieštarauja tiek pareiškėjo, tiek ir nepilnamečio KTA2 teisėms ir teisėtiems interesams.

Taigi, apeliantas nurodydamas aplinkybę, jog nėra nepilnamečio KTA2 tėvas, apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2026 m. balandžio 3 d.) buvo paimti pareiškėjo PRS1 ir nepilnamečio vaiko KTA2 biologiniai mėginiai dėl tėvystės nustatymo. Pateiktoje 2026 m. balandžio 24 d. UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. DEN 0015/26 nurodoma, kad PRS1 nėra biologinis KTA2 tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Atitinkamai apeliantas nurodo, kad pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių minėtos aplinkybės jam nebuvo žinomos, todėl tai lėmė esminį suklydimą.

Apeliacinės instancijos teismas laiko reikšminga aplinkybe tai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu apeliantui nebuvo žinoma aplinkybė, jog jis nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas. Ši aplinkybė paaiškėjo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atlikus genetinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad apeliantas nėra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip vien subjektyvus jo požiūrio į jau sudarytą sutartį pasikeitimas, kadangi ji susijusi su iš esmės egzistavusia, tačiau sutarties sudarymo metu apeliantui nežinoma faktine aplinkybe, galėjusia turėti esminę reikšmę jo valiai sudaryti sutartį ir prisiimti joje nustatytas pareigas. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo ir jame nurodytų motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatitinka pareiškėjo tikrosios valios, o paaiškėjus esminei aplinkybei dėl biologinės tėvystės, pareiškėjas nebesutinka su jam pagal minėtą sutartį kylančiomis teisėmis ir pareigomis bei jų teisinėmis pasekmėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebeatitinka vieno iš sutuoktinių – apelianto (pareiškėjo) tikrosios valios, taip pat tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius, kad vienas iš sutuoktinių nebesutinka su teismo patvirtintos sutarties sąlygomis ir nurodo aplinkybes, galinčias turėti esminę reikšmę jo valios susiformavimui bei sutarties sudarymui, šios aplinkybės turi būti išsamiai įvertintos. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar apeliantas, žinodamas tikrąją aplinkybę dėl biologinės tėvystės, būtų sudaręs tokio paties turinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje įtvirtintų sąlygų, taip pat ar šios sutarties nuostatos, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, atitinka tikrąją šalių valią. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo išsiaiškinti, kadangi genetinio tyrimo duomenys, patvirtinantys apelianto nebiologinę tėvystę, atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti nustatytus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus, iš naujo išreikšti savo tikrąją valią dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl pareikštų reikalavimų bei po pirmosios instancijos teismo sprendimo paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Dėl anksčiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusius atitinkamus klausimus spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.