- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- eII-566-963/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00468-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 , gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1346-2026 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-21-ANR_N-1346-2026 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, TRA1 paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. TRA1 nubaustas už tai, jog 2026 m. kovo 16 d., 10.30 val., Grįžgatvio g. 3, Klaipėdos m., nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkte nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, kur nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų.
2026 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos persiųstas administracine tvarka nubausto K. S. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neišsamiai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą. Institucija neįrodė esminio pažeidimo sudėties elemento - kad ginčijama vieta yra šaligatvis. Ginčijama vieta nėra akivaizdžiai suvokiama kaip įprastas pėsčiųjų šaligatvis. Iš byloje esančių nuotraukų ir vietos situacijos matyti, kad ginčijama vieta vizualiai ir funkciškai skiriasi nuo aiškiai pėstiesiems skirtos judėjimo dalies, skirtingos dangos ir jų struktūra rodo faktinį atskyrimą tarp pėsčiųjų judėjimo juostos ir platesnio kietos dangos ploto prie pastato, faktiškai naudojamo transporto priemonių statymui. Ginčijamoje vietoje matomos ilgalaikio automobilių statymo žymės, įskaitant tepalo dėmes. Iš prie skundo pridedamų nuotraukų ir Street View vaizdų matyti, kad ši vieta faktiškai buvo naudojama transporto priemonių stovėjimui. Iki šiol toks naudojimas nekėlė pagrįstų abejonių vietos gyventojams ir nebuvo akivaizdžiai suvokiamas kaip aiškus ir nedviprasmiškas KET pažeidimas. Vieta nėra atskirta taip, kad eismo dalyviui būtų akivaizdu, jog ji skirta išimtinai pėstiesiems. Vien tai, kad teritorijoje yra trinkelės ar plytelės, savaime neįrodo, kad konkreti vieta yra šaligatvis. Šaligatvio statusui reikšminga ne vien danga, bet ir vietos paskirtis, faktinis naudojimas, eismo organizavimas, pėsčiųjų judėjimo logika ir tai, ar eismo dalyviui objektyviai buvo aišku, kad vieta skirta pėstiesiems, o ne transporto priemonių stovėjimui. Institucija šių aplinkybių neištyrė ir nutarime jų neaptarė.2026
Byloje reikšminga tai, kad Grįžgatvio gatvės teritorijoje buvo ir šiuo metu yra įrengtas kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona“. Pagal KET šis ženklas reiškia, kad transporto priemonėms galima stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, kai nenurodytas kitoks laikas ar apribojimai. Nors kelio ženklas Nr. 541 savaime neleidžia statyti transporto priemonę ant šaligatvio ar panaikina imperatyvius KET draudimus, tačiau šiuo atveju šis ženklas yra reikšmingas vertinant jo, K. S., kaltę ir situacijos aiškumą. Kai pati ginčijama vieta nėra aiškiai identifikuojama kaip šaligatvis, kai ji faktiškai buvo naudojama automobilių statymui, o teritorijoje yra įrengtas stovėjimo zonos ženklas, jam, K. S., susidarė pagrįstas įspūdis, kad transporto priemonės statymas aptariamoje vietoje neprieštarauja eismo organizavimo tvarkai. Institucija nutarime nurodė, kad administracinis nusižengimas, be kita ko, įrodytas Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros žemėlapių duomenimis. Tačiau nei nutarime, nei atsakymuose į jo prašymus nebuvo paaiškinta, kokie konkretūs šio žemėlapio duomenys patvirtina ginčijamos vietos priskyrimą šaligatviui. Jam, pareiškėjui, buvo persiųstas žemėlapis su Klaipėdos miesto herbu, kuriame nurodyta: „Žemėlapis naudojamas tik KMSA viduje“. Tai reiškia, kad kalbama ne apie viešą, oficialiai patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar eismo organizavimo schemą, o apie savivaldybės administracijos vidaus naudojimui skirtą schematinę medžiagą. Vien ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės naudoti tokį žemėlapį kaip pagalbinę informaciją, tačiau jis negali būti laikomas savarankišku ir pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis asmeniui taikoma administracinė atsakomybė. Šis žemėlapis nėra Klaipėdos miesto bendrasis planas, specialusis planas, detalusis planas, konkrečios vietos eismo organizavimo schema, kelio ženklų išdėstymo schema, gatvės ar kiemo infrastruktūros inventorizacijos dokumentas ar kitas oficialus dokumentas, aiškiai nustatantis ginčijamos vietos teisinį ir funkcinį statusą. Savivaldybės žemėlapis yra schematinis ir nepakankamai tikslus individualiam administracinės atsakomybės klausimui spręsti, ypač kai ginčas kyla dėl konkretaus nedidelio ploto kvalifikavimo kaip šaligatvio. Jeigu savivaldybė teigia, kad konkreti jo, K. S., automobilio stovėjimo vieta buvo šaligatvis, ji turėjo pateikti aiškius ir aktualius įrodymus: patvirtintą eismo organizavimo schemą, šaligatvių ar pėsčiųjų takų planą, kelio ženklų schemą, dangų inventorizacijos duomenis, GIS sluoksnių metaduomenis arba kitą oficialią ir patikrinamą medžiagą, aiškiai nustatančią ginčijamos vietos teisinį bei funkcinį statusą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taip pat mano, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota netinkamai. Nutarime nėra pateikta jokios išsamesnės analizės, kodėl nebuvo vertintos jo nurodytos aplinkybės, kurios yra tiesiogiai susijusios su kaltės forma, situacijos aiškumu ir nuobaudos proporcingumu. Todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pakartotinumas šioje byloje formaliai galėjo būti taikomas, ši aplinkybė savaime nepateisina 60 Eur baudos paskyrimo ir neatleidžia institucijos nuo pareigos visapusiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes bei motyvuoti baudos dydžio parinkimą. Skundžiamame nutarime nėra aiškiai ir konkrečiai paaiškinta, kodėl paskirta būtent 60 Eur bauda, kuo remiantis pakartotinumas pripažintas pakankamu pagrindu griežtesnei nuobaudai, kodėl jo, K. S., pateikti paaiškinimai nebuvo įvertinti kaip reikšmingi ir dėl kokių priežasčių nenustatyta jokių lengvinančių ar bent baudos dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių. Prašo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog pareiškėjui priklausanti transporto priemonė „AUDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. kovo 16 d., 10.30 val., buvo užfiksuota, stovinti ant šaligatvio ties Grįžgatvio g. 3, Klaipėda, tuo pažeidžiant KET 150.5 papunktyje nurodytą draudimą. Pažymėtina, kad toje vietoje, kurioje buvo pastatyta pareiškėjo transporto priemonė, nebuvo kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilių statymo būdą, ką patvirtina viešai prieinami Klaipėdos miesto infrastruktūros žemėlapio duomenys, Google Street View vaizdai bei 2024 m. liepos mėnesį patvirtinta Kelio ženklų įrengimo Grįžgatvio gatvėje schema, kurią prideda Teismui. Pranešimą apie šį KET pažeidimą ir pažeidimo fiksavimo metu darytą fotonuotrauką Institucijai el
Pareiškėjo administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas laikantis visų ANK nustatytų administracinio nusižengimo teisenos normų ir principų, visapusiškai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas byloje paaiškėjusias, o taip pat ir pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai, o jo padaryta veika kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tinkamai. Pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka nuobaudos skyrimo tikslus ir pagrindus, išdėstytus ANK VI skyriuje. Administracinė nuobauda pareiškėjui individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinumą ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsiliepimas
2026 m. liepos 21 d. TRA1 teismui pateikė rašytinis paaiškinimus (dubliką), nurodęs, kad su Institucijos atsiliepimu nesutinka, palaiko savo skunde išdėstytus reikalavimus. Institucijos atsiliepimas nepaneigia jo esminių skundo motyvų ir nepašalina abejonių dėl 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Institucijos atsiliepime ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nėra pakankamos įrodymų visumos, kuri leistų patikimai individualizuoti konkrečią automobilio stovėjimo vietą prie Grįžgatvio g. 3, Klaipėdoje, kaip šaligatvį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
TRA1 skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
TRA1 skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalį, šaligatvis, tai – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Pagal KET 3.7. punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, K. S. neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje Grįžgatvio g. 3, Klaipėdos m., sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ja ilgą laiką naudojama automobilių statymui. Visgi, šios K. S. nurodomos faktinės aplinkybės bylos medžiagoje neatsispindi, dėl ko teismo vertintinos kritiškai. (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, jog vieta, kurioje buvo užfiksuota jo pastatyta transporto priemonė, nėra šaligatvis, be to minėta teritori
Elektroninėje bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Teismas pažymi, jog tai ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius – inžinerinius požymius.
Pažymėtina, jog iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog teritorija, kurioje stovėjo K. S. vairuotas automobilis („Audi“, valst. Nr. borteliu, ši teritorija išgrįsta plytelėmis. Teritorijoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas ir panašiai. Taip pat aiškiai matyti, kad kelio dalis, kurioje pastatytas automobilis, yra atskirta išilginiu borteliu nuo važiuojamosios kelio dalies. Važiuojamosios dalies atskyrimas borteliu turėtų būti pakankama aplinkybė suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, iš aptariamų fotonuotraukų matyti, kad už stovinčio automobilio yra pastatas. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta. Teritorijoje, kurioje buvo pastatytas K. S. vairuotas automobilis, nėra kelio ženklo, nurodančio, kad ši vieta yra automobilių stovėjimo vieta. Matoma betoninių plytelių danga būdinga pėsčiųjų takams, šaligatviams. Kitaip vertinti fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą ir sutikti su K. S. skundo argumentais nėra objektyvaus pagrindo. Tai, kad šaligatvis ir važiuojamoji kelio danga yra vienodo aukščio, nereiškia, jog ši vieta yra skirta automobilių stovėjimui. Vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius, todėl pagrįstai skundžiamame nutarime buvo įvardinta šaligatviu. Šią aplinkybę patvirtina ir bylos medžiagoje esantys Klaipėdos miesto infrastruktūros ir GIS žemėlapių duomenys, Kelio ženklų įrengimo schema.(duomenys neskelbtini) – šalia namo, nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskirta
Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad K. S. automobilis buvo pastatytas ir stovėjo neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, skirto būtent pėstiesiems, nes, judėdami šia kelio dalimi, pėstieji turi galimybę patekti į Grįžgatvio g. 3 pastate esančias patalpas, judėti šalia esančio pastato, jokių kelio ženklų, kurie leistų statyti automobilį minėtoje vietoje, nebuvo.
Skundą pateikęs K. S. teigia, kad kiti asmenys nagrinėjamoje vietoje ilgą laiką taip pat stato transporto priemones, todėl jam, kaip vairuotojui, pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, jog ji tinkama automobilių statymui. Aplinkybė, jog kiti asmenys nagrinėjamoje teritorijoje taip pat stato transporto priemones, nepanaikina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra analizuojamas konkretaus administracinio nusižengimo atvejis ir nėra vertinamas apskritai kitų asmenų paliekamų transporto priemonių parkavimo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Kitų asmenų daromi identiško pobūdžio nusižengimai neatleidžia atsakomybėn traukiamo asmens nuo atsakomybės, o nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad K. S. inkriminuoto nusižengimo požymius jo veika atitinka. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. S. kitaip vertina bylos aplinkybes, patvirtinančius įrodymus ir pateikia savitą teisinio reguliavimo interpretaciją, skundą nagrinėjančiam teismui nesuteikia pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija. Pažymima, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui.
TRA1 veiksmuose pagrįstai buvo nustatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai,
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padarytą administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administraciniu nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, neįvykdžiusiam administracinio nurodymo, Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu skirta 60 Eur bauda, kuri įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad K. S. pažeidimas nesukėlė kitų padarinių, taip pat nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, laikytina tinkama nuobauda apeliantui. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria institucijos K. S. skirtos administracinės nuobaudos dydžiui, kuris yra lygus vidurkiui. Teismo vertinimu, pareiškėjui skirta nuobauda buvo paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose, bei atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl jos mažinti nėra pagrindo.
Nors TRA1 vertina, kad jam nepagrįstai nustatytas administracinių nusižengimų pakartotinumas, tačiau jo vertinimą paneigia pati ANK 40 straipsnio norma, pagal kurią laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus liudija, kad K. S. 2025 m. spalio 8 d. nubaustas administracine nuobauda (15 Eur bauda) pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Administracinė nuobauda sumokėta (įvykdyta) 2025 m. spalio 10 d., kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas šį nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė nesuėjus vienų metų terminui nuo administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį įvykdymo dienos, t. y. padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl pagrįstai laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai ir visiškai teisingai K. S. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-21-ANR_N-1346-2026 pareiškėjo K. S. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo TRA1 skundo netenkinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_N-1346-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.