Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios NUT1 skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundo argumentai ir prašymai

Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkretų priežastinį ryšį tarp nustatytų aplinkybių ir būtinybės pakeisti probacijos sąlygas. Turėjo būti įvertinta, koks nuteistosios elgesys rodo, kad iki šiol nustatytos probacijos sąlygos yra nepakankamos. Taip pat turėjo būti įvertinta, kaip papildoma pareiga neišeiti iš namų nakties metu užkirs kelią naujai nusikalstamai veikai ar kitaip reikšmingai prisidės prie resocializacijos. Be to, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis remiantis nustatyta, kad būtent alkoholio vartojimas yra nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys tokiu mastu, jog būtina nustatyti papildomą kontrolę likusiam probacijos laikotarpiui.

Probacijos įstatymas įpareigoja individualizuoti probuojamojo priežiūrą. Priežiūra negali būti grindžiama vien tuo, kad asmeniui taikoma kontrolė. Kontrolė turi būti susieta su konkrečiu resocializacijos tikslu ir realiai nustatyta rizika. Priešingu atveju, probacija iš resocializacijos instrumento virstų papildomu baudimo mechanizmu. Skundžiama nutartimi paskirta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį. BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte tokia pareiga yra numatyta kaip viena iš galimų pareigų, tačiau vien tai, kad tokia pareiga įstatyme egzistuoja, nereiškia, kad ji kiekvienu atveju gali būti paskiriama.

Skundžiama nutartimi paskirtas ir įpareigojimas likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš narnų nuo 22.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, susijusius su darbu ar mokymusi. Ši pareiga riboja nuteistosios judėjimo laisvę ir tiesiogiai veikia jos privatų bei profesinį gyvenimą, todėl apylinkės teismas turėjo atskleisti, kodėl būtent šis įpareigojimas parinktas nagrinėjamu atveju. Skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų, kodėl tariamai padarytas administracinis nusižengimas ir neišnagrinėta baudžiamoji bylą lemia būtinybę šiuo metu riboti nuteistosios judėjimą nakties metu. Toks įpareigojimas negali būti grindžiamas vien bendru teiginiu apie padidėjusią riziką, jei nėra nustatyta, kad tariamas pažeidimas buvo padarytas būtent nakties metu ir, kad nebuvimas namuose naktį yra nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys, arba kad šis įpareigojimas bus veiksmingas.

Apylinkės teismas privalėjo atlikti realų proporcingumo vertinimą. Turėjo būti įvertinta, ar egzistuoja tinkamas ryšys tarp priemonės ir siekiamo tikslo, ar priemonė yra būtina, ar nėra švelnesnės priemonės, kuri būtų pakankama. Be to, turėjo būti įvertinta, ar asmeniui tenkanti našta nėra per didelė palyginus su visuomenės saugumo interesu. Skundžiamoje nutartyje toks vertinimas neatliktas.

Nuteistosios sveikatos būklė yra reikšminga, vertinant, kokia priežiūros forma realiai padeda pasiekti probacijos tikslą. Nuteistoji pastaruoju metu patyrė itin didelę psichologinę įtampą, susijusią su baudžiamuoju procesu, šeimos santykių nutrūkimu, vaikų praradimo išgyvenimu, profesinės veiklos praradimu ir finansinėmis pasekmėmis. Tokiu atveju probacija neturėtų tapti dar viena priemone, didinančia psichologinį spaudimą. Nuteistosios kontrolė turi būtų vykdoma žmogaus orumo nepažeidžiančiu būdu.

Skundžiama nutartimi nepakankamai įvertina tai, kad egzistuoja ir reikšmingi apsauginiai veiksniai. Negalima vertinti vien neigiamų duomenų, ignoruojant asmens socialinius ryšius, profesinį gyvenimą, pastangas dirbti, mokytis, rūpintis šeima ir atkurti normalų gyvenimą. Nuteistoji daug metų dirbo teisinį darbą, buvo advokato padėjėja. Profesinė veikla buvo jos socialinio gyvenimo pagrindas. Vienas nuteistosios sūnus jau yra pilnametis, įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, nuteistoji šiuo metu siekia sūnui padėti finansiškai. Aptartos aplinkybės rodo ne jos socialinę izoliaciją, o siekį išlaikyti ryšius su šeima ir vykdyti motinos pareigas. Todėl papildomas judėjimo ribojimas turi būti vertinamas ir šeimos gyvenimo aspektu.

Pažymi, kad prokuroras, kuris ankstesniame procese palaikė kaltinimą ir prašė skirti realią laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo ir šiame procese, susijusiame su papildomų suvaržymų taikymu. Toks procesinis kontekstas turėjo būti įvertintas, sprendžiant klausimą dėl galimo prokuroro šališkumo. Be to, teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, nuteistoji gynėsi pati. Ir nors nuteistoji turi teisinio darbo patirtį, tačiau tai savaime nepanaikina jos teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Teikimo nagrinėjimo metu jai nebuvo išaiškinta teisė turėti gynėją.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Aukštesniojo teismo argumentai

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtos bausmės, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas pagal probacijos tarnybos teikimą nagrinėjamas teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir institucijos, pateikusios teikimą, atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo (BPK 358 straipsnio 6 dalis). Bylos nagrinėjimas pradedamas teisėjo pranešimu. Po to teismas išklauso atvykusius į posėdį asmenis (BPK 358 straipsnio 7 dalis). Teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi ((BPK 358 straipsnio 8 dalis).

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vienas iš nuteistosios prašymų – skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, atkreipia dėmesį, jog BPK 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, tik tuo atveju kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Šiuo atveju nuteistosios skundu prašoma palengvinti jos padėtį, panaikinant nutartį, kuria paskirti papildomi įpareigojimai. Todėl sutinkamai su BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistas asmuo ir jos gynėjas, priklauso teismo diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos ir asmens bylos medžiaga, pagrindų skundą nagrinėti žodiniame posėdyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl skundas nagrinėtinas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio bylos nagrinėjimo tvarka.

Antra, nuteistosios skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistosios teisę į veiksmingą teisinę gynybą, nepasiūlęs procese pagal probacijos tarnybos teikimą turėti advokatą. Apeliacinės instancijos teismas šios bylos atveju sutinka su nuteistosios skundo argumentu, kad nuteistajai šioje byloje nebuvo išaiškinta teisė į gynybą naudojantis gynėjo paslaugomis.

Teisę į gynybą įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis gali realizuoti dviem būdais – gindamasis pats arba gindamasis per pasirinktą gynėją ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka paskirtą gynėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-303/2022 23 punktas).

BPK 45, 268 straipsniuose teisėjui nustatyta pareiga išaiškinti proceso dalyviams, tarp jų ir kaltinamajam, procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022 13 punktas). Taigi, kaltinamojo (šiuo atveju – nuteistosios) procesinių teisių išaiškinimas yra būtina sąlyga realiai jomis pasinaudoti. Proceso dalyvių teisių išaiškinimas neturi apsiriboti tik jų perskaitymu, jos turi būti išaiškintos trumpai pakomentuojant, atskleidžiant jų esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-648/2015).

Iš 2026 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą teismo posėdyje dalyvavo tik prokurorė ir probacijos tarnybos atstovė. Nuteistoji NUT1 teismo posėdyje nedalyvavo – teismo posėdžio protokole nurodyta, kad žinių, jog nuteistajai pranešta apie posėdį, nėra, todėl teismo posėdis buvo atidėtas – 2026 m. rugpjūčio 28 d., 9.15 val., nutariant nuteistąją apie posėdį informuoti elektroniniu paštu (b. l. 7). Nuteistoji NUT1 2026 m. rugpjūčio 26 d. el. paštu buvo informuota, kad 2026 m. rugpjūčio 28 d., 9.15 val. vyks teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas probacijos tarnybos teikimas dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo, ir nurodyta, jog prašoma nuteistosios dalyvauti (b. l. 8).

Iš 2026 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistoji NUT1 teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, per ZOOM programą, tačiau teismo posėdžio metu teisėjas nuteistajai jos procesinių teisių, tame tarpe ir – turėti gynėją neišaiškino, apsiribodamas teismo sudėties paskelbimu ir nušalinimo teisės išaiškinimu (b. l. 9-10) (priešingos išvados neleidžia daryti ir byloje esantis teismo posėdžio protokolo garso įrašas).

Taigi šiuo atveju nesant duomenų, kad nuteistajai būtų išaiškinta teisė turėti gynėją, jį pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiūra, arba, neturint pakankamai lėšų pasisamdyti gynėją, teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 358 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, pažeisdamas nuteistosios teisę į gynybą ir teisingą teismą, bylą dėl teikimo išnagrinėjo tinkamai neišaiškinęs nuteistajai dėl jos teisės turėti gynėją.

Įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės pažeidė nuteistosios teisę į gynybą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – grąžinti teikimą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nuteistosios skunde nurodomi argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti probacijos tarnybos teikimą dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo, priėmus sprendimą grąžinti probacijos tarnybos teikimą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nevertinami ir dėl jų atskirai nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :

nuteistosios NUT1 skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimą dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo nuteistajai NUT1 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.