Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, eS2-12059-669/2026

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-16
Bylos Nr.: eS2-12059-669/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-77-3-00611-2026-7
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Vaidas Gasiūnas
Suinteresuotas asmuo: SUA1, SUA2
Pareiškėjas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eS2-12059-669/2026 Teisminio proceso Nr. 2-77-3-00611-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.6.20; 3.2.3.2

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 16 d. Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Žydrūnui Bertašiui, suinteresuotiems asmenis SUA1 , SUA2 jų atstovams advokatei Virginijai Pargaliauskienei, advokato padėjėjui Mindaugui Piekui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus M. L., gim. (duomenys neskelbtini) , A. L., gim. (duomenys neskelbtini) , K. A., gim. (duomenys neskelbtini) , iš jų įstatyminių atstovų (nuolatinių globėjų) SUA1 (duomenys neskelbtini), SUA2 (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuolatiniais globėjais SUA1 bei SUA2 buvo paskirti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pranešė Tarnybai apie galimus vaiko teisių pažeidimus ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba atliko vaikų M. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), apklausas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pavedimu ikiteisminiame tyrime pagal LR BK 153 str. 1 d. Atliekant šias apklausas vaikai ekspertams nurodė, kad jie bei jų mažametis brolis K. A. dabartinių globėjų šeimoje patiria fizinį smurtą. Vaikai patvirtino, kad dabartiniai vaikų globėjai taiko vaikams fizines bausmes dėl netinkamo vaikų elgesio. Skyriuje gauta informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36 ir 361 str., buvo vertinta kaip pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus, dėl kurio buvo inicijuoti vaikų situacijos vertinimai. Atliekant vaikų situacijos vertinimus, vaikų globėjai SUA1 ir SUA2 Tarnybos darbuotojams nurodė, kad jie prieš globojamus vaikus smurto nenaudojo. Globėjai patvirtino, kad vaikai kartais yra nedrausmingi, nesilaiko namuose nustatytų taisyklių, globėjai stengiasi su vaikais kalbėtis, paaiškinti vaikams apie jų pareigas, tačiau prieš vaikus nėra smurtaujama. Vaikų situacijos vertinimo metu vaikai duomenų apie globėjų vartojamą smurtą nei patvirtino, nei paneigė. Vadovaujantis VTAPĮ 35 str. 5 p., Skyrius informavo apie galimus vaiko teisių pažeidimus ikiteisminio tyrimo instituciją. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pranešime nurodyta, kad dėl galimo smurto prieš mažamečius M. L., A. L., K. A. pradėtas ikiteisminis tyrimas ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje K. A. charakteristikoje yra nurodyta, kad vaiko elgesyje paskutiniu metu pastebėti neigiami pokyčiai: vaikui atsirado pykčio protrūkiai, vaikas linkęs smurtauti, nesilaikyti vaikų grupėje nustatytų taisyklių, vaikas prieš užmigdamas elgiasi neadekvačiai ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) vertinant vaikų situaciją buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, konstatuotas rizikos veiksnys vaikų aplinkoje - vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Taigi tarnyba iš kompetentingos valstybės institucijos gavo duomenų apie galimus vaikų teisių pažeidimus. Tarnyba nustatė, kad vaikai globėjų šeimoje jaučiasi nesaugiai, vaikai konfliktuoja su globėjais, vaikai neprieštarauja jų paėmimui iš globėjų šeimos.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens SUA1 atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė atsiliepimu į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo, nurodė nesutinkantis su jame keliamu reikalavimu. Ji nurodė, kad suinteresuoti asmenys vaikus globoja nuo (duomenys neskelbtini). Jai SUA1 nurodė, kad vaikams visada buvo sudarytos geriausius jų interesus užtikrinančios gyvenimo sąlygos, stengiasi vaikams suteikti visa, kas geriausia, vaikais rūpinasi. SUA1 užtikrino, kad niekada nė vieno iš vaikų atžvilgiu nevartojo smurto, kad vaikai tai išsigalvojo. Spėlioja, kad galimai tai susiję su aplinkybe, kad vaikai nori planšetės, o jos neperka, nes taip patarė psichologė. Nurodo vaikus linkusius meluoti. A. ir M. vaiko situacijos vertinimo sprendimuose pažymėta, kad vaikų ugdymo įstaigos nurodė, kad pasitaikė atvejų, kai vaikai kalbėjo netiesą: M. pateikė netikslią informaciją, pavyzdžiui, kartą nurodydamas, kad bus pasiimtas globėjų, bet važiuoti turėjo autobusu ir į jį pavėlavo, o A. kartais pasakoja išgalvotus dalykus. (duomenys neskelbtini) specialistams bendraujant su SUA1 ir jo sutuoktine SUA2, jie nurodė, kad pasitaiko, kad vaikai elgiasi netinkamai, jiedu bando vaikus sudrausminti, vaikai pradeda sakyti, kad jie praneš apie mušimą, A. su M. tarpusavyje labai susimoko. Vertina, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų šeimos problemų, vaikas turi teisę augti šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis).

Suinteresuotas asmuo SUA2 atsiliepimu į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jos, nurodė nesutinkanti su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų. Nurodo vaikus meluojančius apie jų naudotą smurtą, nes garsindavo apie galimas tokias situacijas, kai jiems nebuvo leidžiama žaisti telefonais ar kompiuteriais. Nurodo, kad vaikai turi elgesio sutrikimų, isterijos priepuolių, yra linkę fantazuoti ir meluoti.

Teisminio nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys SUA1 ir SUA2 , bei jų atstovai prašė prašymo netenkinti. Kartojo atsiliepimuose nurodomus motyvus ir pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui likti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti. Teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikto veiksmo - vaiko paėmimo, t. y. faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos - patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl, spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.

Vaiko teisių apsaugai tiek nacionaliniu tiek tarptautiniu lygiu, yra skiriamas ypač didelis dėmesys. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 47 straipsnyje įvardintos institucijos užtikrinančios vaiko teisių apsaugą:

Lietuvos Respublikos Seimas dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, priima vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdo jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierius įstatymų nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę, tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus, siekia gerinti vaiko teisių apsaugos padėtį Lietuvoje.

Vyriausybė užtikrina vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant vaiko teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kitos ministerijos;

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba;

Lietuvos Respublikos prokuratūra;

Žemesnės instancijos teismas

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

Žemesnės instancijos teismas

Savivaldybių institucijos ir įstaigos;

Nevyriausybinės organizacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).

CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Tos pačios sąlygos taikytinos ir vaiko globėjams.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

nepilnamečių vaikų M. L., A. L., ir K. A. nuolatiniais globėjais SUA1 bei SUA2 buvo paskirti (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymui leisti paimti vaiką iš jų globėjų pagrįsti pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus: Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pranešimą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. situacijos vertinimo sprendimą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. situacijos vertinimo sprendimą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), K. A. situacijos vertinimo sprendimą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. situacijos vertinimo duomenų anketą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. situacijos vertinimo duomenų anketą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), K. A. situacijos vertinimo duomenų anketą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), K. A. charakteristiką (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), SPIS pažymą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą (duomenys neskelbtini) d. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Iš (duomenys neskelbtini) d. valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pranešimo dėl A. ir M. L. matyti, skyriuje (duomenys neskelbtini) d. vykdant (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) d. teismo nutarti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės mažamečiams A. L. ir M. L. Skyrius informavo, kad abu mažamečiai ekspertizės metu ekspertėms nurodė, kad dabartinių nuolatinių globėjų šeimoje tiek jie abu, tiek jų mažesnis brolis K. A. patiria fizinį smurtą. Konkrečiai, M. L. nurodė, kad už prasižengimus tėvais vadinami globėjai „galima sakyti, kad nubaudžia su laidu“. Taip pat nupasakoja kitokio pobūdžio bausmes: „kartais duoda bausmių: pasitaisyt lovą ir eit miegoti, atsiklaupti ant kelių ir klūpėti iškėlus rankas, priduria, kad veiksmingiausios bausmės - „eiti gulti ir laidu.“ A. L. kalbėdama apie gyvenimą šeimoje nurodo: „kartais tėtė duoda man su laidu per subinę, ai, ne, per kojas, priduria, kad nors laidu dažniau baudžia tėtis, tačiau mama taip pat taiko tokią bausmę, vertinus gautą informaciją prašo užtikrinti mažamečių saugumą bei geriausią interesą.

Skyriui vertinant nepilnamečio M. L. situacijų, nustatyta, kad vaiko įstatyminis atstovas globėjai (rūpintojai) SUA2 ir SUA1 galimai panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį globotinį M. L., kas vaikui sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

Skyriui išklausant nepilnametės globotinės A. L. nuomonę, mergaitė nurodė, kad daug kartų, tikslaus skaičiaus, tikslios datos nurodyti negalėjo, tėtis SUA1 automobilyje, prie televizoriaus jai per kojas mušė su laidu. Mažametė taip pat įvardijo, kad mama ją buvo pastačiusi į kampą dėl to, kad keikėsi, ten jai būti nepatiko. Pokalbio metu mergaitė taip pat nurodė, kad jai lankantis (duomenys neskelbtini) ir broliui M. bendraujant su specialistėmis, M. nurodė, kad tėtis mušė jį laidu. Skyriui vertinant nepilnametės A. L. situaciją, nustatyta, kad vaiko įstatyminis atstovas globėjai (rūpintojai) SUA2 ir SUA1 galimai panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę globotinę A. L., kas vaikui sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus.

(duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje K. A. charakteristikoje yra nurodyta, kad po pirmo darželio lankymo mėnesio, K. elgesys pradėjo keistis. Atsirado pykčio ir cypimo priepuoliai, smurtas prieš vaikus ir suaugusius. Jei negauna norimo žaislo ar paprašius laikytis grupės susitarimų, isteriškai pradeda rėkti, mėtyti daiktus (kėdes, žaislus, smurtauja, stumdo lėkštę su maistu ir pan.), savo daiktus (nusiauna batus ir išmėto). Rėkdamas žiūri į akis ir, jei pagauna akių kontaktą, dar labiau rėkia. Paskui pradeda suktis ratu vienoje vietoje, kol aprimsta. Tai tęsiasi maždaug 15-30 min. Dažniausiai tai kartojasi 5-7 kartus per dieną. Prieš užmigdamas pietų miego, atsiklaupia ant kelių, supasi ir skleidžia panašų į ūbavimą garsą, arba cypia. Tai tęsiasi maždaug 10-15 min. Po to užmiega, bet ne visada.

Skyriui vertinant nepilnamečio K. A. situaciją, nustatyta, kad vaikas K. A. galimai yra nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje, nes gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.

(duomenys neskelbtini) d. Skyrius su globėjais (rūpintojais) SUA2 ir SUA1 bendrauta gyvenamojoje vietoje. Pokalbio metu vaiko įstatyminiams atstovams buvo pristatytos pranešimo aplinkybės, paprašyta paaiškinti ir pateikti savo nuomones. Globėjai (rūpintojai) išklausę pranešimo aplinkybes, iš karto paneigė tai, kas yra parašyta, sutiko su tuo, kad pasielgus netinkamai, siunčia vaikus gultis į lovą. Taip pat nurodė, kad kai vaikai elgiasi netinkamai, jiedu bando vaikus sudrausminti, vaikai pradeda sakyti, kad jie praneš apie mušimą, A. su M. tarpusavyje labai susimoko. Vaiko įstatyminių atstovų teigimu taip yra ne kiekvieną kartą, bet gan dažnai. Globėjai (rūpintojai) pateikė keletą pavyzdžių, tarkim važiavo į (duomenys neskelbtini), vaikai mašinoje pradėjo spjaudytis, tampyti už plaukų, vaikų buvo prašyta nustoti taip daryti, tai M. su A. pasakė „Aš pasakysiu, kad tu mane mušei", arba vaikai buvo savo kambaryje, įvyko koks konfliktas, tada vaikai yra atskiriami, ir liepiama būti savo kambaryje, globėjai (rūpintojai) tai įvardija kaip bausmę, vaikas pasako „aš sakysiu, kad tu mane mušei“. SUA2 ir SUA1 taip pat pateikė pavyzdį, kai kartą A. ne taip surišo plaukus, A. nepatiko, globėja bandė paaiškinti, kad ji nemokanti kitaip, A. nuėjusi prie K. pasakė „pasakysim auklėtojai, kad mane mušė" Globėjai (rūpintojai) nurodė, kad dažniau taip elgiasi A., ji labiau manipuliuoja savo elgesiu, M. mažiau. Pasak vaiko globėjų (rūpintojų) K. irgi taip pat kalba, grįžta iš darželio, ir sako, kad jį mušė. Globėjai (rūpintojai) nurodo, kad apie tokias A. manipuliacijas yra užsiminusi darželio auklėtojoms, psichologei, globos centro darbuotojai M. Pasidomėjus kaip globėjai (rūpintojai) sprendžia šią situaciją, SUA2 nurodė, kad ji bando paaiškinti A., kad taip negalima elgtis, bando paaiškinti, kad tai turės pasekmes, paaiškina, kad jie negalės čia gyventi.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorė pranešimais į šią bylą patvirtino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tiriami galimi įstatyminių atstovų smurto atvejai prieš nepilnamečius M. L., gim. (duomenys neskelbtini) , A. L., gim. (duomenys neskelbtini) , K. A., gim. (duomenys neskelbtini) .

SUA2 ir SUA1 paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) arčiau nei 100 metrų atstumu. Nesilankyti M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje ir kitose jų galimose gyvenamosiose vietose, jeigu jos keistųsi kardomosios priemonės galiojimo laikotarpiu.

CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus. Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų (atstovų pagal įstatymą) ir jiems negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą Tėvystė (motinystė), o šiuo atveju ir jų atstovavimas pagal įstatymą, visų pirma yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju viena iš sąlygų paimti vaiką iš jo globėjų, jog vaiko atstovas pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti, vertintina ne tiesiogine šios sąlygos lingvistine formuluote, tačiau atsižvelgiant į vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Nepilnamečių M.L., A. L., ir K. A. globėjai neužtikrina saugios aplinkos vaikams – vaikai specialistams nurodė, jog patiria šeimoje smurtą. Vaikai nurodė ir tai, kad tokių atvejų buvo ir anksčiau. Teismo manymu globėjai neturi pakankamai įgūdžių rūpintis nepilnamečiais, kadangi taiko fizines bausmes ir nesugeba sudaryti saugios aplinkos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

Teismo vertinimu, iš esmės pagrindinė apsaugos vaikams poreikio nustatymo ir vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos priežastys buvo institucijos nustatytos aplinkybės dėl vaikų globėjų galimo smurto panaudojimo. Nustatyti šie rizikos veiksniai: nepilnamečių fizinė, psichinė sveikata, (vaikų teigimu prieš juos nekartą naudotas fizinis smurtas), vaikai galimai patyrė smurtą: vyksta ikiteisminis tyrimas, nėra emocinio saugumo (galimai buvo situacijų, kai vaikas namuose patyrė neigiamų jausmų), dažni konfliktai su globėjais vaikus veikia neigiamai. Šeimoje neabejotinai trūksta pozityvus auklėjimo kas daro neigiamą įtaką ne tik vaikams, bet ir vaikų ir globėjų atviram bendravimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad SUA2 ir SUA1 nesuteikia reikiamų ir tinkamų priemonių vaikų saugumui užtikrinti ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir leisti paimti nepilnamečius vaikus M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) , A. L., gimusią (duomenys neskelbtini) , K. A., gimusį (duomenys neskelbtini) iš jų įstatyminių atstovų (nuolatinių globėjų) SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , SUA2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti. Leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnamečius vaikus M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) , A. L., gimusią (duomenys neskelbtini) , K. A., gimusį (duomenys neskelbtini) iš jų įstatyminių atstovų (nuolatinių globėjų) SUA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , SUA2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Nutartį vykdyti skubiai. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus. Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas