Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis sekretoriaujant Jolitai Kilinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl VĮ „Registrų centras“ 2026-06-19 nutarimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centras (toliau – Institucijos) 2026-06-19 nutarimu TRA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 eurų bauda už tai, kad ji 2026-04-30 06.38 val. (duomenys neskelbtini), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintinų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025-06-01. Skundu administracinėn atsakomybėn patraukta TRA1 prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, paskiriant mažesnę baudą. Skunde nurodo, jog pavėluotas ataskaitų pateikimas nebuvo tyčinis. Anksčiau Bendrovė buvo patyrusi ginkluotą apiplėšimą, dėl kurio buvo smarkiai sutrikdyta Bendrovės veikla ir teko ją laikinai sustabdyti. Be to, dėl sveikatos problemų negalėjo laiku įvykdyti pareigos pateikti metinio finansinių ataskaitų rinkinio. Padaryto administracinio nusižengimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Kaip Bendrovė, visada siekia sąžiningai vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl susiklosčiusi situacija buvo išskirtinė ir susidarė dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių. Institucija atsiliepimu nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, jog teismui pateiktas JAR išrašas su istorija patvirtina, kad L. S. nuo 2006-10-26 eina Bendrovės vadovės pareigas, taigi būtent jai teko pareiga užtikrinti savalaikį Bendrovės 2024 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir pateikimą JAR tvarkytojui iki 2025-06-01. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudaryt kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą netikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame JAR nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos stabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Aplinkybė, jog Bendrovė buvo patyrusi ginkluotą apiplėšimą ir dėl to buvo sutrikdyta jos veikla, nesudaro teisinio pagrindo nevykdyti pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Ši aplinkybė nepaneigia nustatyto pažeidimo fakto ir neatleidžia Bendrovės vadovo nuo teisės aktuose įtvirtintų pareigų, todėl vertintina tik kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Nors L. S. skunde nurodo, jog dėl sveikatos problemų negalėjo laiku įvykdyti pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jos sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo eiti Bendrovės vadovo pareigų ir vykdyti su šiomis pareigomis susijusių funkcijų. Taip pat nėra duomenų, kad ji būtų paskyrusi ar įgaliojusi kitą asmenį laikinai vykdyti Bendrovės vadovo funkcijas ir užtrinkti teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Pažymėtina, jog JAR duomenys patvirtina, kad L. S. pareigos laiku pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius JAD tvarkytojui nevykdė ne tik šį kartą. Nustatyta, kad 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas pavėluotai 2024-06-20, tą pačią dieną pateiktas ir 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys. Taip pat 2021 m., 2020 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti tik 2022-10-04, o 2018 m. ir 2017 m., 2016 m. ir 2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti 2022-09-30. Šios aplinkybės paneigia L. S. teiginį, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir susidarė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi finansinių ataskaitų teikimo terminų nesilaikymas buvo pasikartojantis. Atsižvelgianti į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamus aiškinimus, įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o toks L. S. elgesys vertinamas kaip nerūpestingas ir nepakankamai atsakingas vadovavimas, negalintis pašalinti jos atsakomybės dėl vadovo įsipareigojimų nevykdymo. Institucijos nuomone, L. S. paskirta 615 Eur bauda nėra per griežta ir paskirta tinkamai, įvertinus reikšmingas aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patraukta L. S. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad Bendrovė po apiplėšimo (2012 m.) veiklos nebevykdo, tačiau uždaryta nebuvo. Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikdavo, tik gal pavėluotai; 2024 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį taip pat pateikė. Kadangi nesinaudojo (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, dėl kurių iki dabar vartoja vaistus, kartais pasireiškia silpnumas, alpimas. Yra baigusi buhalterių kursus, tačiau tinkamo darbo nerado; dėl sveikatos problemų nesiaiškino, ar jai nesuteikiamas nedarbingumas. Vyras uždirba per mėnesį iki 2 tūkstančių eurų, moka kreditorinį įsiskolinimą, kitų išlaikytinių neturi. Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog L. S. neginčija faktinių aplinkybių, savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą, sušvelninti paskirtą nuobaudą.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – bauda, tačiau Institucija, skundžiamu nutarimu nustatydama baudos dydį, tinkamai jo neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti L. S. paskirtos baudos dydį.

Taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgtina į tai, jog L. S. neneigė, jog ji neįvykdė savo kaip Bendrovės vadovės pareigos per teisės aktuose nustatytą terminą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti reikiamus duomenis, ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad L. S. po to, kai jai buvo surašytas 2026-04-30 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, supratusi, jog padarė teisės pažeidimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ir 2026-05-20 pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. Taigi, pareiga, nors ir pavėluotai, iš esmės buvo įvykdyta, kas rodo jos požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Kaip matyti iš L. S. skundo ir jos paaiškinimų teismo posėdyje, ji nesiekė nuslėpti Bendrovės finansinės būklės, finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė laiku dėl savo sveikatos sutrikimų bei aplinkybės, jog Bendrovė veiklos nevyko jau daugiau nei 10 metų, o administraciniu nurodymu pasiūlytą 300 Eur baudą būtų sumokėjusi, jeigu būtų laiku pastebėjusi VĮ Registrų centro siųstą laišką, kas leidžia spręsti, kad ji nevengė administracinės atsakomybės. Taip pat iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad dėl J. S. neveikimo būtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Nors ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji ir nereikalauja kokių nors pasekmių, tačiau paminėtos aplinkybės vertinamos visų bylos duomenų kontekste. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad L. S. padarytas administracinis nusižengimas siekia tą standartinį pavojingumą laipsnį, kurį nustato ANK 223 straipsnio 2 dalis, dėl kurio jai turėtų būti taikoma skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda.

Nors iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų matyti, jog Bendrovė ir anksčiau yra laiku nepateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, jog L. S. už analogiško nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn visgi nė karto nebuvo patraukta, apskritai ji per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebausta, neteista; neigiamai L. S. charakterizuojančių duomenų taip pat nėra, ji iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog L. S. yra nedirbanti, kaip pati nurodė, dėl jos sveikatos problemų ją finansiškai išlaiko vyras. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad L. S. gali būti charakterizuojama kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, pripažįstantis savo padarytų nusižengimų neteisėtumą ir suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus optimaliai įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis ir tai atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir L. S. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą – 300 Eur baudą, kuri vertintina kaip pakankama, siekiant ANK 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos TRA1 tenkinti. Pakeisti VĮ „Registrų centras“ 2026-06-19 nutarimo dalį dėl baudos. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, TRA1 skirtą administracinę baudą sumažinti iki 300 eurų. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.