- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-10
- Bylos Nr.
- eII-568-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00471-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4701-2026 (ROIK: 26299777115).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-05-04 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4701-2026 (ROIK: 26299777115) A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 3 dalį 400 Eur bauda už tai, kad jis 2026-04-09, 22.04 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0726000005678 (PRĮR ROIK: 0126000208365)(toliau – ir Orderis), galiojančio iki 2026-04-23 23.59 val., kuriuo jis įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens R. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo A. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, jog į namus po orderio išdavimo grįžęs nebuvo; sutinka, kad pareigūnai jį sutiko prie namų kieme, tačiau per kiemą jis ėjo ne namo, o pas draugą, ieškodamas, kur gali apsistoti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas, filmuota vaizdo medžiaga, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, įvykio suvestinė, kiti dokumentai neginčijamai įrodo, kad pareiškėjas padarė skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. M. skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formų ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamo nutarimo pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. patvirtino savo skunde nurodytas aplinkybes. Pripažino, kad tą vakarą abu su sugyventine R. M. vartojo alkoholį ir buvo nuo jo apsvaigę, sukonfliktavo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai surašė jam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, pateikė jam jo kopiją ir išaiškino, ką tai reiškia. Tada jis išėjo iš namų ir nuėjo pas draugą, gyvenantį netoliese. Kadangi draugo nebuvo namie, jis ėjo pro kiemą pas kitą draugą. Kieme vis dar stovėjo pareigūnai, jis nuo jų nesislapstė, ėjo pro jų automobilį, tačiau pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į nakvynės namus teigdami, kad jis pažeidė Orderį. A. M. teigė, kad į namus grįžęs tą naktį nebuvo, todėl už orderio pažeidimą yra nubaustas nepagrįstai. Vėliau pasikalbėjęs su sugyventine R. M., iš jos sužinojo, jog ji antrą kartą pagalbos nesikreipė, jokiems pareigūnams neskambino.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. parodė, kad 2026-04-09 vakare A. į namus grįžo išgėręs, tarp jų kilo konfliktas, todėl ji iškvietė pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo šiek tiek po 21 val., išsivedė A. iš namų ir ji daugiau jo nebematė, jis grįžęs namo nebuvo. Ar pareigūnai buvo sugrįžę į butą antrą kartą, gerai neprisimena, nes ir pati tą vakarą buvo išgėrusi. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, sutinka, jog gali būti, jog A. M. į namus grįžo antrą kartą.
Teismo posėdžio metu liudytoja O. M. parodė, kad gyvena kartu su savo vyru, A. M. ir jo sugyventine R. M.. 2026-04-09 buvo namuose, atvažiavo du pareigūnai, nuėjo pas R. ir A. į kambarį, pasikalbėjo, po to atėjo į jos su vyru kambarį, klausė ar negirdėjo triukšmo. Pareigūnai A. išsivedė, o ji su vyru ir R. žiūrėdami per langą matė, jog A. nuėjo pas draugą; pareigūnai vis dar stovėjo kieme. Po to A. pro kiemą ėjo pas kitą draugą, tačiau jį sulaikė pareigūnai ir išvežė. Per tą laiką A. namo grįžęs nebuvo.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. T. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, dirba Klaipėdos apskrities VPK. Prisimena, jog 2026-04-09 vyko pagal pranešimą dėl sugyventinių konflikto ir išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį A. M. atžvilgiu. Išdavus orderį, A. M. buvo paaiškinta, jog jis gali pasiimti būtiniausius daiktus ir turi išvykti iš buto ir Orderyje nurodytą laiko tarpą nesiartinti prie nukentėjusiosios 100 m atstumu, su ja nebendrauti, nerašyti žinučių ir pan. Jo nuomone, A. M. viską suprato, tačiau jis buvo galimai neblaivus (alkotesteriu patikrintas nebuvo, nes atsisakė tai daryti, bet nuo jo sklido alkoholio kvapas, svirduliavo), todėl nežinia, kaip suprato Orderio sąlygas. Tame bute pareigūnai buvo iki tol, kol A. M. pasišalino. Po to jie išvyko į kitą objektą, tačiau po kelių minučių, spėję nuvažiuoti tik už artimiausio prekybos centro, pakartotinai gavo nurodymą vykti į įvykio vietą, kadangi buvo gautas antras nukentėjusiosios pranešimas, jog A. M. galimai grįžo prie buto durų, prašo jį įleisti. Atvykę į įvykio vietą, A. M. prie buto durų nerado; paskambinus į duris, jas atidarė nukentėjusioji, kuri pasakė, jog A. M. buvo atėjęs prie durų. Apėję aplink daugiabutį, pareigūnai A. M. nerado, tačiau grįžę prie tarnybinio automobilio, kuris buvo pastatytas prie laiptinės, kurioje yra butas, kuriame jis gyvena su nukentėjusiąja, jie pamatė praeinantį A. M.. Paklausus jo ką jis čia veikia, A. M. atsakyti negalėjo, todėl buvo sulaikytas ir išvežtas į nakvynės namus. Antras pranešimas dėl įvykio buvo prijungtas prie to paties ROIK numerio, iš ataskaitos matyti, kad policijos pajėgos buvo siunčiamos du kartus skirtingu laiku.
Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja teismo posėdyje apklausta su L. T. dirbusi tame policijos ekipaže policijos pareigūnė U. G..
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Iš apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nustatyta, jog skyrimo data 2026-04-09 21.32 val., galioja iki 2026-04-23 23.59 val. Nustatyta A. M. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens R. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ROIK 0126000208365 informacijos nustatyta, kad pagal 2026-04-09 21.10 gautą R. M. pranešimą dėl to, kad į namus grįžo sugyventinis, kuriam yra skirtas SAA orderis, policijos pajėgos į butą (duomenys neskelbtini), 2026-04-09 buvo siunčiamos du kartus: 21.14 val. ir 21.51 val.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 489 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama smurto patyrimo rizika, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Įstatymo 18 straipsnis numato, kad asmenys, nesilaikę apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Nors pareiškėjas A. M. ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, jog po išduoto apsaugos nuo smurto orderio namo grįžęs nebuvo, pro kiemą praėjo tik eidamas pas draugą, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2026-05-04 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 3 dalį. Posėdžio metu buvo liudytojos R. M. (pareiškėjo sugyventinė) ir O. M. (pareiškėjo motina) teigė, jog po to, kai atvyko pareigūnai ir A. M. išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, A. M. namo pakartotinai grįžęs nebuvo, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašus teismo posėdyje nukentėjusioji R. M. nurodė, jog dėl neblaivumo gali tiksliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių, gal A. M. po orderio išdavimo ir buvo grįžęs; duris pareigūnams, atvykusiems antrąkart, atidarė ji, tik buvo tai visiškai pamiršusi. O. M. šių aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo, kadangi su vyru turi atskirą kambarį ir po to, kai atvykę policijos pareigūnai liepė išeiti jos sūnui iš namų, daugiau pati nei pareigūnų kvietė, nei su jais bendravo, buvo savo kambaryje. Teismo posėdžio metu apklausti į įvykį reagavę policijos pareigūnai L. T. ir U. G. nurodė, jog po pirmojo iškvietimo A. M. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, išaiškintos jo laikymosi sąlygos; jie iš įvykio vietos išvyko tik A. M. pasišalinus, tačiau netrukus gavo pakartotinį nurodymą vykti į įvykio vietą, kadangi buvo gautas antras nukentėjusiosios pranešimas, jog A. M. grįžo prie buto durų, prašo įleisti. Nors atvykę į įvykio vietą jie A. M. prie buto durų nerado; jas atidariusi nukentėjusioji nurodė, jog A. M. buvo atėjęs prie durų. Patį A. M. jie netrukus sutiko daugiabučio namo kieme, arčiau nei 100 m nuo buto, prie kurio jam buvo uždrausta artintis per tokį atstumą, todėl jis buvo sulaikytas ir išvežtas į nakvynės namus. Tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas ir BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas. Kadangi liudininkės R. M. ir O. M. su pareiškėju A. M. yra šeimos nariai, be to, įvykio metu liudytoja R. M., kaip pati patvirtino, buvo neblaivi, dėl ko tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, šių liudininkių parodymus teismas vertina kritiškai; labai tikėtina, kad liudytojos, veikiamos su A. M. saistančių santykių, o galimai ir paveiktos A. M., savo parodymus jo atžvilgiu sušvelnino. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais; bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai reagavę į įvykį ir surašę administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų šališki ar subjektyvūs; duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję pareiškėją, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Pažymėtina, kad pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esantis objektyvus rašytinis įrodymas - BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose kaip įvykio aplinkybės nurodytos būtent antrojo R. M. pranešimo metu pateikta informacija („dabar į namus yra grįžęs sugyventinis, kuriam skirtas SAA orderis“) ir faktas, kad policijos pajėgos į šį butą buvo išsiųstos du kartus - 2026-04-09 21.14.31 val.ir 21.51.39 val., abiem atvejais – tas pats policijos pareigūnų ekipažas. Tai, kad nėra išlikusi informacija apie antrąjį skambutį Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje ir Policijos registruojamų įvykių registre, teismas vertina kaip sisteminius trūkumus, nepaneigiančius byloje esančių įrašų BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareigūnų parodymų ir filmuotos medžiagos visumos. Tai, kad nutarime ir atsiliepime į skundą išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su paties pareiškėjo pozicija ir jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, taip pat nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4701-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. M. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. M. skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-4701-2026 (ROIK: 26299777115) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.