- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-03
- Bylos Nr.
- eII-563-729/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00464-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jos atstovui advokatui Vytautui Agintui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vytauto Aginto skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1828-2026 (ROIK: 24252298773).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-05-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1828-2026 (ROIK: 24252298773) A. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 460 Eur bauda bei jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad ji 2024-07-28, 18.45 val., Klaipėdoje, Smiltynės g., vairavo transporto priemonę, darydama Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairuodama transporto priemonę kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkdama eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindama elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 5, 8, 9 punktus, 3 priedo 1.3 punktą, 140.5 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas A. S. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jos administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti priimtą nutarimą ir sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių. Skundą motyvuoja tuo, jog nutarime tvirtinama, kad ji padarė nurodytus KET pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, tačiau šios paskatos nėra nustatytos ir įrodytos, nors tai yra būtina kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal byloje esančią vaizdo medžiagą matyti, jog A. S. lenkia automobilį per dvigubą ištisinę liniją, kurios lenkimas yra draudžiamas, tačiau nėra užfiksuota šio manevro pradžia – tai, kad prieš A. S. vairuojamą transporto priemonę stovėjo nejudantis automobilis su įjungta avarine signalizacija, kuris blokavo eismo juostą ir sudarė kliūtį eismui. A. S. neturėjo galimybės tęsti važiavimo savo eismo juosta, todėl, įsitikinusi, kad priešpriešinio eismo juosta laisva ir ji nesudarys pavojaus kitiems eismo dalyviams, trumpam kirto horizontalųjį ženklinimą P1.3 būtent ir tik tam, kad apvažiuotų šią kliūtį; ją apvažiavus, toje pačioje juostoje stovėjusios transporto priemonės jos automobilio neužleido ir neleido jai grįžti į (tą pačią) eismo juostą, dėl ko ji buvo priversta ieškoti laisvo įvažiavimo ir tik aplenkus keletą transporto priemonių, ją užleido kitas automobilis ir ji saugiai grįžo į savo juostą. Pagal KET, horizontalus ženklinimas P1.3 (dviguba ištisinė linija) reiškia, kad ją kirsti draudžiama, tačiau numatyta ir išimtis - kai kliūtis kelyje faktiškai neleidžia tęsti važiavimo savo juosta. Tokiu atveju vadovaujamasi ne pačia ženklinimo taisykle, o bendrosiomis KET nuostatomis dėl kliūties apvažiavimo. Svarbiausia yra KET nuostata, kad vairuotojas privalo apvažiuoti kliūtį saugiai ir netrukdydamas kitiems eismo dalyviams. Jei transporto priemonė: stovi važiuojamojoje dalyje, yra sugedusi, įjungti avariniai signalai ir nėra galimybės pravažiuoti savo juosta, tokia transporto priemonė laikoma kliūtimi. Vaizdo įrašas įrodo, kad po apvažiavimo nebuvo jokio staigaus manevro su pavojumi. Net jei teismas pripažintų kaip neteisėtu dvigubos ištisinės kirtimą, prašoma perkvalifikuoti pažeidimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes aiškių chuliganiškų paskatų nėra nustatyta.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo skunde nurodoma, jog A. S. neturi galiojančių nuobaudų, šiuo metu turi įsipareigojimų bankui; ji išimtinai teigiamai charakterizuojama darbdavio. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinių funkcijų vykdymui – ji turi vykti pas klientus, derinti darbų apimtis ir sąlygas, susitikti prie nuomojamų objektų dėl patalpų nuomos, administravimo bei kitų su tiesioginėmis pareigomis susijusių klausimų, taip pat nuvežti ir parvežti kitus darbuotojus į darbo vietą. Netekusi teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų tinkamai vykdyti savo pareigų, dėl ko nukentėtų ne tik įmonės veikla, bet ir jos asmeninės pajamos. Taip pat ji nebeatitiktų įmonėje šioms pareigoms keliamo reikalavimo turėti teisę vairuoti transporto priemonę, todėl galėtų kilti klausimas dėl darbo sutarties tęstinumo. Be to, A. S. gyvena Klaipėdos rajone, o jos darbo vieta yra Klaipėdos mieste. Taigi apribojus 12 mėnesių naudotis transporto priemone, jai būtų apribota galimybė dirbti, t. y. nuvykti į darbo vietą, o tai jai sukeltų finansines pasekmes, kadangi ji prarastų darbą, kas taip pat apsunkintų vykdyti įsipareigojimus bankui, apmokėti būtinąsias išlaidas. Taip pat ji rūpinasi pensinio amžiaus ir labai silpnos sveikatos motina, kurią nuolat A. S. tenka vežti į sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. S. atstovo advokato skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog iš skundo turinio matyti, kad A. S. neneigia, kad vairuodama transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše (VID_20240730_105246). To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog tokiais veiksmais niekam pavojaus nekėlė, chuliganiškų paskatų neturėjo. Įvertinus A. S. atstovo teiginius, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad A. S. vairuodama transporto priemonę, išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, net nebando sugrįžti į antrą eismo juostą, nerodo dešiniojo posūkio signalo, pravažiuoja vaizdo įrašą pateikusio vairuotojo automobilį ir prieš jį judančią transporto priemonę. Teiginiai, kad jai neleido grįžti į tą pačią eismo juostą kitos transporto priemonės, neatitinka tikrovės, nes A. S. grįžti į antrą eismo juostą turėjo galimybę iškart už sustojusios transporto priemonės (nejudančio automobilio su įjungta avarine signalizacija). Taip pat A. S. atsiradusią kliūtį kelyje turėjo apvažiuoti pirma eismo juosta, neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą. Atsiradusi „kliūtis“ kelyje jai nesuteikė teisės ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui; priešingai, A. S. tokiu atveju turėjo judėdama bendrame automobilių sraute persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Pabrėžtina, kad prie perkėlos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios bet kuriuo momentu gali išvažiuoti automobilis, taip pat gali atvažiuoti iš Klaipėdos keltu atplaukę automobiliai, o nuo kelto į Nidos pusę yra tik viena eismo juosta, todėl važiavimas šia eismo juosta priešpriešais kelia realią grėsmę eismo saugumui ir pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. A. S. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę, sumažina kitiems eismo dalyviams galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilei antroje juostoje tolygiai judant į priekį, nuo perkėlos gali atvažiuoti automobilis, o A. S. gali nespėti saugiai grįžti į jo važiavimo krypties eismo juostą; tai sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus A. S. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjos veiksmais – atliekant automobilių kolonos apvažiavimą/lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą – buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir buvo priversti kantriai stovėti didelėje automobilių spūstyje ir laukti savo eilės važiuoti toliau, o A. S., nepaisydama KET ir negerbdama kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkė kitus spūstyje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent pasipiktinę tokiu A. S. elgesiu kiti eismo dalyviai nufilmavo A. S. daromą nusižengimą ir apie jį pranešė policijai. Aptartais pažeidėjos veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiai pažeidėjai. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o A. S. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjos motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie A. S. veiksmai Institucijos nuomone pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
A. S. atstovas skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jai (A. S.) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Institucijos vertinimu, pagrindo nuobaudos švelninimui, neskiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimo, taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas, skunde nurodytais motyvais nėra, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių galimybę taikyti šias nuostatas. A. S. padarytas nusižengimas – chuliganiškas vairavimas – priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių nusižengimo transporto bei kelių srityje. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta jokių išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisė pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad įvykis įvyko jai važiuojant iš Neringos į keltą Smiltynėje. Lijo, matomumas buvo prastas. Ji važiavo antra juosta, kol priekyje važiavęs sunkvežimis sustojo, įsijungęs avarinį signalą, ir užstojo jai matomumą. Įvertinusi šį sustojusį kelyje automobilį kaip kliūtį, ji norėjo jį apvažiuoti, todėl išvažiavo į priešingą eismo juostą; galvojo, aplenkusi transporto priemonę sugrįš į savo važiavimo juostą, tačiau ten buvo eilė kitų automobilių ir nebuvo tarpo įvažiavimui, todėl jai teko aplenkti dar kelis automobilius. Siekdama aplenkti sustojusį automobilį į pirmą juostą nepersirikiavo, nes ji buvo užimta. Kai sugrįžo į savo eismo juostą, matė, jog kiti automobiliai taip pat apvažiavo automobilį su įjungtu avariniu signalu. Kai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, joje kitų automobilių, dviračių, pėsčiųjų nebuvo. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus nėra bausta. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, taip pat nuvykimui iš namų (duomenys neskelbtini) į darbo vietą Klaipėdoje bei pasirūpinti ligota senyvo amžiaus mama, taip pat gyvenančia Klaipėdoje.
A. S. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog iš byloje pateikto vieno vaizdo įrašo negalima nuspręsti, ar A. S. vairavo chuliganiškai. Vaizdo įraše nėra užfiksuota važiavimo pradžia, kiek automobilių ji aplenkė ir pan., jame matoma tik, kaip A. S. išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą aplenkia kelis automobilius. Pagal A. S. paaiškinimus, ji aplenkė stovintį automobilį; tai pagal KET yra leidžiama. Dėl prieš ją stovinčios automobilio gabaritų A. S. nematė nei priešais stovinčių automobilių, nei toliau esančių, t. y. ar jai bus tarpas sugrįžti į jos eismo juostą ar ne. Atsižvelgiant į tai, jog nutarime nėra detalizuota, kaip pasireiškė jos chuliganiškos paskatos, nėra duomenų, jog kiti eismo dalyviai dėl to supyko ar kad buvo sukelta avarinė situacija, kitų automobilių vairuotojai turėjo nusukti į šoną ir pan., todėl prašo A. S. veiksmus perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Visgi, jeigu teismas vertins A. S. veiksmus kaip chuliganiškus, prašo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgiant į tai, jog A. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, rūpinimuisi mama.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. S. ginčija kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas patikrinęs 2026-05-19 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad A. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pati A. S. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku važiavo Smiltynės g., Klaipėdoje, bei aplenkė keletą transporto priemonių, tačiau nesutinka, jog jos veiksmai buvo chuliganiški, kadangi iš pradžių ji įvažiavusi į priešingą eismo juostą norėjo aplenkti prieš ją buvusią kliūtį, t. y. automobilį stovintį su įjungta avarine signalizacija, po ko kiti automobiliai jai nesudarė galimybės sugrįžti į jos eismo juostą, dėl ko jai teko aplenkti kelis automobilius.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.
KET 4 punktu įtvirtinta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas). Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas). KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 3 priedo 1.3 papunktyje nurodyta, jog dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (KET 140.5 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-07-28, 18.45 val., Klaipėdoje, Smiltynės g., A. S. vairuodama transporto priemonę kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkdama eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones, tačiau pareiškėja mano, kad jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuotini iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, vertinant juos kaip pavojingą vairavimą (transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas), kadangi ji taip pasielgė per neapdairumą, siekdama aplenkti priekyje sustojusią transporto priemonę su įjungtais avariniais signalais, o aplenkusi ją nebeturėjo galimybės sugrįžti į savo važiavimo eismo juostą dėl automobilių spūsties ir laisvos vietos trūkumo, todėl apvažiavo automobilių koloną iš kairės pusės.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja automobiliu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, ribojančią eismo juostas priešingomis kryptimis, apvažiuodama ta pačia kryptimi dvejose eismo juostose lėtai judančią automobilių koloną iš kairės pusės. Toks A. S. elgesys, teismo vertinimu, neginčytinai kėlė realų pavojų tiek pačios vairuotojos, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Nors pareiškėja teigė, kad taip pasielgė siekdama apvažiuoti sustojusį didelį automobilį su įjungtomis avarinėmis šviesomis, kuris užstojo jai matomumą, ir, tikėjosi apvažiavusi šį automobilį sugrįžti į savo važiuojamą eismo juostą, tačiau pati pripažino, kad tokį savo veiksmą pasirinko sąmoningai, todėl toks jos elgesys, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant „Dvigubą ištisinę liniją“, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjos motyvą tyčia taip vairuoti. Pažymėtina, jog pareiškėjos versija, jog prieš ją buvo sustojęs didelis automobilis su įjungtomis avarinėmis šviesomis, kuris jai užstojo matomumą, iškelta tik pateikus skundą teismui. Bylą nagrinėjant Institucijoje, 2026-04-20 rašytiniame paaiškinime pareiškėja nurodė, jog kliūtimi laikė pačią automobilių spūstį, kurią norėjo užfiksuotu būdu apvažiuoti. Taigi, šiuo atveju teismas pareiškėjos versiją dėl būtent didelio priešais ją sustojusio automobilio vertina kritiškai, kaip vėliau iškeltą įvertinus byloje esančius įrodymus, siekiant žūtbūt sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, net ir susiklosčius pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms, jos nemažina pareiškėjos padaryto nusižengimo pavojingumo ir jo nepateisina. Pareiškėjos argumentas, jog apvažiuoti sustojusio automobilio iš dešinės pusės negalėjo, nes ten buvusioje pirmoje eismo juostoje buvo susidariusi lėtai judanti automobilių kolona, nelaikytinas pagrįstu. Vadovaujantis KET nuostatomis, eismo dalyvis privalo pasirinkti tokius veiksmus, kurie užtikrintų saugų eismą ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Vien aplinkybė, kad dešiniąja eismo juosta judėjo transporto priemonių kolona, nesuteikė pareiškėjai teisės pasirinkti kitokį, KET neatitinkantį manevrą. Esant tokiai situacijai, pareiškėja privalėjo rodyti posūkio į dešinę pusę signalą ir laukti, kol atsiras galimybė saugiai persirikiuoti į pirmą eismo juostą bei apvažiuoti kliūtį teisėtu būdu. Teismo vertinimu, tokiu savo kaip vairuotojos elgesiu A. S. neabejotinai demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir būtent tokiais iššaukiamais veiksmais parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, todėl Institucija padarė teisingą išvadą, kad tai ji tyčia negerbė kitų žmonių ir visuomenės, nepaisydama elementarių elgesio kelyje normų, t.y., elgėsi chuliganiškai.
Taip pat vertinant A. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atkreipiamas dėmesys į tai, jog apie padarytą administracinį nusižengimą Institucija buvo informuoto kito eismo dalyvio, pateikiant vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pareiškėjos vairuojamas automobilis, važiuojant priešpriešine eismo juosta, aplenkiant susidariusią automobilių koloną. Ši aplinkybė rodo, jog A. S. atlikti veiksmai buvo akivaizdūs ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir kitiems eismo dalyviams, kuriems jie sukėlė pasipiktinimą ir susirūpinimą dėl eismo saugumo bei paskatino kreiptis į atsakingas institucijas. Teismas sutinka su Institucijos nuomone, kad tokiu savo vairavimu, esant susidariusiai automobilių spūsčiai, A. S. sukėlė kitų vairuotojų nepasitenkinimą, neigiamas reakcijas, o taip pat ir pavojų eismo saugumui.
Nors pareiškėja tvirtina chuliganiškų paskatų (noro priešpastatyti save kitiems vairuotojams) neturėjusi, jos veiksmai rodo ką kita: A. S. KET pažeidimą padarė matant daugumai toje vietoje buvusių eismo dalyvių, parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams tuo, kad ignoravo jų visų teisę į saugų eismą ir judėjimą link kelto lygiomis sąlygomis, t.y., iš eilės. Todėl tokie A. S. veiksmai Institucijos nutarime pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o juos perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.
Tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde pareiškėja A. S. prašė jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgti į jos asmenybę, darbo specifiką ir kitas aplinkybes bei sumažinti Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) terminą.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei A. S. charakterizuojanti medžiaga. A. S. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo net teisme neišreiškė, daugiau bandydama pateisinti savo neteisėtus veiksmus, todėl minėta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismo tokia pripažįstama tik sąlyginai. Teismo vertinimu, A. S. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Jos prašymas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti jai reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat nuvykimui į darbo vietą bei senyvo amžiaus mamos priežiūrai. Pareiškėja nurodė, jog toks jos elgesys buvo vienkartinis, jį padarė siekdama apvažiuoti kelyje esančią kliūtį; per savo ilgą vairavimo stažą anksčiau nėra bausta už tokius šiurkščius pažeidimus. Teismo vertinimu, nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakteristika iš esmės yra teigiama, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (apsunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. To, kad tikrai pareiškėja rūpinasi savo senyvo amžiaus ligota mama, gyvenančia atskirai ir turinčia ir daugiau vaikų, pareiškėja nėra ir pakankamai tvirtai įrodžiusi, nes vien faktas apie tokio asmens buvimą ir jo sveikatos būklę pareiškėjos būtinybės ją vežti pačios vairuojama transporto priemone neįrodo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos atstovo advokato skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5358-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o A. S. atstovo advokato skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. S. atstovo advokato Vytauto Aginto skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-05-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5358-2026 (ROIK: 24252298773) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.