Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-465-729/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-05
Bylos Nr.
eII-465-729/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00364-2026-6
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
APA1
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-465-729/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00364-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 21.10.4;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 5 d. Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4213-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2026-04-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4213-2026 (ROIK: 26299759410) APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 350 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesių už tai, kad jis 2026-04-09 14.05 val. vairavo transporto priemonę neturėdamas teises vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą. 2026-05-14 teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde nurodoma, 2026-10-01 administraciniu nurodymu buvo nubaustas 60 Eur bauda ir 1 mėnesiu specialiosios teisės atėmimo. Gautame administracinio nusižengimo protokole buvo išsamiai išaiškinta, kaip sumokėti paskirtą piniginę baudą, siūlyta sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, laiku sumokant nurodyto dydžio baudą, pateikta išsami informacija apie bylos nagrinėjimą. Siūlymu pasinaudojo ir sumokėjęs baudą mėnesį nevairavo automobilio. Suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui, grįžo į eismą, todėl labai nustebo, kai sustabdęs policijos pareigūnas pareiškė, kad jis vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės. Tada pareigūnas jam paaiškino, jog suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui pareiškėjas turėjo išklausyti kursus ir tik tuomet galėjo vairuoti automobilį. Neturėjo jokių ketinimų nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir dalyvauti eisme neišklausęs mokymų, tiesiog protokole, kuriame buvo apsčiai informacijos, kaip valstybei sumokėti baudą, nebuvo jokios užuominos apie tai, kad praėjus nustatytam terminui jis automatiškai neatgaus teisės vairuoti, turi kreiptis į AB „Regitra“ ar kitą įstaigą, išklausyti mokymus ir pan. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, APA1 tuoj pat užsiregistravo ir išklausė kursus, nustatyta tvarka susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones. Jis, kaip bet kuris adekvatus ir protingas žmogus, neturintis antivisuomeninių nuostatų, nesielgiantis chuliganiškai ir piktybiškai, nei už ką nebūtų rizikavęs važiuoti neturėdamas tokios teisės, jei būtų žinojęs, kad automatiškai jos neatgavo, pasibaigus atėmimo terminui. Jis dirba, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, turi šeimą, žmona nedirba (augina jų mažametį vaiką) ir šeimos pajamos yra sumažėjusios, o jis privalo užtikrinti šeimos išlaikymą, kuris dalinai priklauso nuo galimybės vairuoti transporto priemonę. Skundžiamu nutarimu paskirtą 350 Eur baudą jau sumokėjo. Jo nuomone, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už žmogišką klaidą prieštarautų teisingumo ir teisėtumo principams. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą be pakeitimų. Institucija atsiliepime nurodo, jog 2025-10-01 administracinio nusižengimo byloje su administraciniu nurodymu ROIK 25286552309 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį APA1 buvo paskirta 60 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, kurios terminas, sumokėjus administracinį nurodymą, buvo skaičiuojamas nuo 2025-11-11 iki 2025-12-10. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal šio aprašo reikalavimus, asmuo, kuriam buvo skirtas teisės vairuoti atėmimas, norėdamas ją atgauti, privalo išklausyti papildomus vairuotojų mokymų kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje ir pateikti prašymą grąžinti teisę vairuoti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui. Šiuo atveju, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, APA1 teisės aktų nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones - nepateikė AB „Regitra“ nustatytos formos prašymo ir jo atžvilgiu nebuvo priimta sprendimas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, todėl 2026-04-09 vairavo neturėdamas šios teisės, taigi administracinė nuobauda už ANK 424 str. 3 d. nusižengimą jam paskirta teisėtai. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei tai, kad APA1 gailisi dėl padaryto pažeidimo ir skyrė jam minimalaus dydžio nuobaudą ir trumpiausią sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo nurodyti darbiniai ir šeimyniniai interesai negali būti pripažįstami svarbesni už viešąjį interesą. Teismo posėdžio metu APA1 savo skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad kursų neišklausė ir į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones nesikreipė tik todėl, kad nežinojo, kad tokius veiksmus turi padaryti, t. y., jam nebuvo pateikta reikiama informacija. Jeigu iškart būtų žinojęs, jog reikia išklausyti kursus, būtų tai padaręs. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti; jis yra pardavimų vadybininkas, kasdien turi vykti pas klientus. Anksčiau buvo baustas už smulkius KET pažeidimus, iki tol administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jam taikytas nebuvo. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2026-04-23 nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog APA1 veikoje formaliai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Kaip matyti iš ANR išrašo, APA1 2025-09-24 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą pasiūlyta sumokėti 60 Eur baudą ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2025-11-11 iki 2025-12-10. ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 13 punkte nurodyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju).

APA1 tvirtina šių teisės aktų nuostatų nežinojęs, neįsigilinęs į teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką, manęs, jog praėjus nustatytam laikotarpiui ši teisė sugrąžinama automatiškai, ir tik tada, kai policijos pareigūnas 2026-04-09 jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, jis sužinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam visgi nėra sugrąžinta. Sužinojęs šią aplinkybę, APA1 išklausė papildomus vairuotojų kursus ir kreipėsi į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė jam buvo grąžinta, tačiau tai niekaip neįtakoja pareiškėjo kaip veiksnaus Lietuvos Respublikos piliečio atsakomybės už viešai paskelbtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, šiuo atveju pasireiškusios administracinės nuobaudos už vairavimą neturint tam teisės paskyrimu.

Vis dėl to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji; teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo konkrečiu atveju sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tai teisingu sprendimu, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Šioje byloje aktualu įvertinti APA1 padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aplinkybes. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu 2026-04-09 nusižengimas padarytas jau suėjus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmens, kuriam naudojimasis tokia teise buvo tik sustabdytas 1 mėnesio laikotarpiui, todėl šis jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokiu pat pavojingu kaip tie atvejai, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemones (nebūdamas jos įgijęs), šios teisės atėmimo laikotarpiu. Iš APA1 skundo ir posėdžio metu išsakytų argumentų matyti, kad šį nusižengimą pareiškėjas ne tyčia ir ne piktybiškai, o dėl nerūpestingumo, nepakankamai atsakingai išsiaiškinęs teisės vairuoti susigrąžinimo reikalavimus; ir dėl šios priežasties jo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

Teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta ir į pareiškėjo pateiktą argumentą apie bent kiek detalesnės informacijos apie teisės vairuoti susigrąžinimą nebuvimą administracinių nusižengimų protokole ir jos nepateikimą administraciniu nurodymu nubaustam asmeniui nei kartu su protokolu, nei sumokėjus šiuo nurodymu jam paskirtą baudą. Institucija yra formaliai teisi tvirtindama, kad kiekvienas veiksnus Lietuvos Respublikos gyventojas turi žinoti visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir jais vadovautis/vykdyti jų reikalavimus, o jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už su tuo susijusių pažeidimų padarymą, tačiau toks formalus požiūris negali būti teisėtu ir teisingu griežtos administracinės atsakomybės pagrindu. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, protokolo formoje yra detaliai nurodoma, kaip sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą ir kaip su tuo siejamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimas, tačiau apie tokios teisė sugrąžinimą nurodyta tik tai, kad ji grąžinama nustatyta tvarka; nėra ir duomenų apie papildomo pranešimo dėl to siuntimą nubaustam asmeniui. Pažymėtinas ir skirtumas tarp protokolo bei nutarimo administracinių nusižengimų byloje – nutarime šiuo klausimu pateikiama daugiau informacijos, nurodoma, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka ir dėl to reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją. Akivaizdu, kad APA1 (o taip pat ir daugelio kitų asmenų) atveju būtent nepakankamas informavimas yra pagrindinė naujo administracinio nusižengimo – vairavimo nesusigrąžinus tam teisės – padarymo priežastis, kuri turėtų būti pašalinta, inicijavus administracinio nusižengimo protokolo formos pakeitimus. Kol tai nepadaryta, valstybė irgi turėtų prisiimti dalį atsakomybės už tai, bent jau atitinkamai vertindama tokias aplinkybes ir objektyviai reikalingą jų atveju taikyti atsakomybę.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad APA1 iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padarytas administracinis nusižengimas neigiamų padarinių/žalos nesukėlė, nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nepakankamo rūpestingumo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau – už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip dažnai būdinga daug vairuojantiems asmenims, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs, paskutinį kartą jam taikytos administracinio poveikio priemonės laikėsi visą jos taikymo laikotarpį, pakartotinių ir tuo rodančių didesnį pavojingumą visuomenei pažeidimų nepadarė. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog teisė vairuoti transporto priemones APA1 išties reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, todėl akivaizdu, kad netekęs šio darbo, pareiškėjas netektų ir pajamų šaltinio; tai neigiamai paveiktų jo ir jo šeimos, kurioje auga mažametis vaikas, finansinę gerovę, o taip pat ir visuomeninį interesą, kad visi darbingi asmenys dirbtų ir mokėtų mokesčius valstybei. Visa tai rodo, kad šio visuomenės nario pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam sukeliančios sankcijos. APA1 nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytas nusižengimas atsitiktinis, skunde bei teismo posėdžio metu išdėstyti faktai ir aplinkybės rodo, kad pareiškėjas jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad APA1 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir APA1 neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą tenkinti. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-04-23 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4213-2026 administracinio nusižengimo byloje: APA1 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė